Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Gražina Mataitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B., pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. L., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paveldėjimo tikslu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

6) Daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos V. B. (iki santuokos – V.) (toliau - Pareiškėja) seneliai J. ir M. S. turėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)), ten jiems gyvenant gimė dukros V. O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini). V. O. S. susituokė su S. J., kuris žuvo (duomenys neskelbtini), ir nuo tada ji persikėlė gyventi pas tėvus, savų vaikų neturėjo, kitos santuokos nesudarė, tėvų name gyveno iki mirties - mirė (duomenys neskelbtini). L. S., Pareiškėjos motina, (duomenys neskelbtini) susituokė su P. V., po santuokos sudarymo gyveno pas tėvus, ten gimė ir Pareiškėja. Vėliau Pareiškėjos tėvai išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos seneliams J. ir M. S. mirus, name liko gyventi (duomenys neskelbtini) V. O. J. (S.), o nuo (duomenys neskelbtini) m. ten kartu gyveno ir Pareiškėja. V. O. J. 1993 m. sausio 15 d. Žemės ūkio ministerijos sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini), 22,73 ha, 0,4800 ha žemė sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., buvo suformuotas prie gyvenamojo namo (adresas (duomenys neskelbtini)), o 22,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), V. O. J. 2001 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė Pareiškėjai ir jos seseriai O. L. už simbolinę kainą. V. O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), Pareiškėja rūpinosi jos laidotuvėmis, Pareiškėjai liko visas tetos V. O. J. turėtas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, Pareiškėja liko gyventi ir iki šiol gyvena senelių name. Pareiškėjos seneliams priklausęs gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)) yra be teisinės registracijos, tik (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų įrašuose yra fiksuota, kad (duomenys neskelbtini) m. statyto gyvenamojo namo savininkė buvo M. S., po to V. O. J., po jos – Pareiškėja. Kaip minėta, Pareiškėja šiame gyvenamajame name gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m., jame liko gyventi po tetos V. O. J. mirties (duomenys neskelbtini), ir gyvena iki šiol. Su pareiškimu pateikiamuose archyviniuose (duomenys neskelbtini) m. – (duomenys neskelbtini) m. ūkinių knygų įrašuose nurodyta šeimos galva M. S., kartu gyvenanti L. S. – V. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)), archyviniuose (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) m. ūkinių knygų įrašuose įrašyta gyvenanti (duomenys neskelbtini) V. O. J., (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) m. ūkinėse knygose įrašyta gyvenanti V. O. J., o taip pat Pareiškėja ir jos sutuoktinis (nurodyta, kad jie „gyvena J. name“), (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) m. ūkinėse knygose padarytas įrašas apie V. O. J. mirtį (duomenys neskelbtini), įrašyta, kad Pareiškėja ir jos sutuoktinis „gyvena J. name“. Ieškodama galimybės įteisinti savo nuosavybės teises, Pareiškėja užsakė gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gyvenamajam namui suteikė unikalų numerį – (duomenys neskelbtini). Nesant gyvenamojo namo nuosavybės dokumentų, Pareiškėja neturi galimybių kitu keliu įgyti daiktinių teisių į jį, todėl kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, pastatas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Nurodytos faktinės aplinkybės, kad gyvenamajame name gyveno Pareiškėjos seneliai, jų dukros, vaikaitė – Pareiškėja, t. y., kad gyveno ir gyvena kelios tos pačios šeimos kartos, patvirtina, kad kitų savininkų nebuvo, o Pareiškėja gyvenamąjį namą valdo teisėtai, įgijo sąžiningai ir sąžiningai valdo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, pradėdama jį valdyti buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už Pareiškėją teisių į šį gyvenamąjį namą, išliko sąžininga valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką. Todėl Pareiškėja atitinka įstatyme nustatytas sąlygas nuosavybės teisėms į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įteisinti.

V. O. J. atkūrus nuosavybės teises į žemę, prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 0,4800 ha žemė sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., kuriuo, būdama gyva, naudojosi pati V. O. J. ir kartu gyvenanti Pareiškėja, po V. O. J. mirties (duomenys neskelbtini) žemės sklypu toliau naudojosi ir iki šiol naudojasi Pareiškėja. V. O. J. testamento nepaliko, todėl turtas, likęs po jos mirties, paveldimas pagal įstatymą. V. J. J. vaikų neturėjo, Pareiškėja ir jos sesuo O. L. buvo artimiausia jos giminaitės – sesers dukros (dukterėčios). CK 5.11 str. 1 d. 5 p., 2 d. numato, kad palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios) yra (duomenys neskelbtini) eilės įpėdiniai ir paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. CK 5.50 str. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ir visi šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. CK 5.51 str. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Pareiškėja yra V. O. J. sesers dukra – dukterėčia, pirmesnės eilės įpėdinių nėra, todėl ji turi teisę paveldėti. Pareiškėja po tetos V. O. J. mirties visu jai priklausančiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, tokie jos veiksmai patvirtina aiškią jos valią priimti palikimą, ką ji ir padarė faktiniu valdymu, ir tai yra pagrindas pripažinti palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad V. B. po V. O. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), turtą valdė, juo rūpinosi ir gyvena ten iki šiol, t. y. mirusios palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridiniai faktai - tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės patvirtinti, kad V. B. priėmė savo mirusios V. O. J. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad V. B. priėmė savo mirusios giminaitės V. O. J. palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 268–270, 533 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po V. O. J. , a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridiniai faktai nustatyti daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.