Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. E. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutarimo, kuriuo A. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 505 straipsnio 1 dalį 300 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Plungės apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarimu A. E. nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) (duomenys neskelbtini) pirmininku, neįvykdė (duomenys neskelbtini) poskyrio vyr. specialistės L. S. reikalavimo, išdėstyto 2016 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patikrinimo aktas), kurio 4 punkte buvo surašyti reikalavimai DNSB (duomenys neskelbtini) pašalinti trūkumus ir reikalavimų įvykdymo terminai (skaičiuojant nuo akto gavimo dienos): 4.1. parengti namų ((duomenys neskelbtini)) bendrojo naudojimo objektų aprašus (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintą pavyzdinę formą) ir pateikti tvirtinti bendrijos visuotiniam susirinkimui. Reikalavimą įvykdyti per vieną mėnesį nuo šio patikrinimo akto gavimo dienos; 4.2. parengti metinius namų ((duomenys neskelbtini)) priežiūros ūkinius-finansinius planus (siūlytina pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. D1-849 patvirtintą pavyzdinę formą) ir pateikti tvirtinti bendrijos visuotiniam susirinkimui. Reikalavimą įvykdyti per vieną mėnesį nuo šio patikrinimo akto gavimo dienos; 4.3. parengti ilgalaikius namų ((duomenys neskelbtini)) atnaujinimo planus (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintu Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu ir jo priede pateiktu pavyzdžiu) ir pateikti juos bendrijos visuotiniam susirinkimui. Reikalavimą įvykdyti per vieną mėnesį nuo šio patikrinimo akto gavimo dienos; 4.4. pateikti dokumentus, pagrindžiančius 3.6 punkte nurodytų trūkumų pašalinimą. Reikalavimą įvykdyti per vieną mėnesį nuo šio patikrinimo akto gavimo dienos; 4.5. pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kur butų ir kitų patalpų savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami. Reikalavimą įvykdyti per vieną mėnesį nuo šio patikrinimo akto gavimo dienos; 4.6. parengti bendrijos veiklos metinę ataskaitą už 2015 m. (siūlytina pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. D1-849 patvirtintą pavyzdinę formą) ir pateikti tvirtinti bendrijos visuotiniam susirinkimui. Reikalavimą įvykdyti per vieną mėnesį nuo šio patikrinimo akto gavimo dienos; 4.7. patikrinimo aktą paskelbti (paviešinti) bendrijos nariams bei butų ir kitų patalpų savininkams bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Reikalavimą įvykdyti per savaitę nuo šio patikrinimo akto gavimo dienos; 4.8. reikalavimų įvykdymą pagrindžiančią informaciją ir dokumentus per reikalavimuose nurodytus terminus raštu pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai; 4.9. rekomendacijų aptarimą visuotiniame susirinkime pagrindžiančią informaciją ir dokumentus per vieną mėnesį nuo šio patikrinimo akto gavimo dienos raštu pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. DNSB (duomenys neskelbtini) nepateikus informacijos ar dokumentų, pagrindžiančių patikrinimo akto 4.3–4.5, 4.7 ir 4.9 punktuose nurodytų reikalavimų įvykdymą, (duomenys neskelbtini) departamentas 2017 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkui A. E. nurodė reikalavimą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio rašto išsiuntimo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo el. pašto adresu DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas atsiuntė savivaldybei bendrijos raštą) dienos pateikti raštu savivaldybei informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius patikrinimo akto 4.3–4.5, 4.7 ir 4.9 punktuose nurodytų reikalavimų įvykdymą. Per nustatytą terminą nepateikęs minėtame reikalavime nurodytų dokumentų ir informacijos, DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas A. E. neįvykdė (duomenys neskelbtini) departamento teisėtų reikalavimų. Ši A. E. veika atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. E. prašo Plungės apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarimą panaikinti ir jam administracinio nusižengimo bylą nutraukti, taip pat prašo kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. D1-612 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių patvirtinimo“ bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. T2- 278, „Dėl Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d., Nr. VIII-1864, Žin., 2000. Nr. 74-2262) II knygos X skyriaus, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatoms, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms, Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimo nuostatoms.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas veiką kvalifikavo, skundžiamą nutarimą priėmė bei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo vadovaudamasis ANK normomis, tačiau administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, jog nebuvo įvykdytas 2016 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) poskyrio vyr. specialistės L. S. reikalavimas pašalinti 4 punkte nurodytus trūkumus. Šio patikrinimo akto pagrindu 2017 m. balandžio 4 d. buvo išsiųstas raštas dėl minėto patikrinimo akto 4.3–4.5, 4.7 ir 4.9 p. nurodytų reikalavimų įvykdymo. Vadinasi, taikytina teisė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), o ne pagal ANK, nes veikos padarymo laikas – 2016 m. lapkričio 15 d., kai buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) poskyrio vyr. specialistės L. S. reikalavimas pašalinti 4 punkte nurodytus trūkumus. ANK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. (duomenys neskelbtini) departamento 2017 m. balandžio 4 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) yra parengtas 2016 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) poskyrio vyr. specialistės L. S. patikrinimo akto pagrindu, t. y. pagal planinį patikrinimą, kuris atliktas vykdant patikrinimo procedūrą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintas taisykles, t. y. tai nėra nauja procedūra, o jau atliktos procedūros tąsa. Vadinasi, kvalifikuojant veiką, ji kvalifikuotina kaip tęstinė veika, pradėta neįvykdant 2016 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) vyr. specialistės L. S. patikrinimo akto reikalavimų. Tą patvirtina ir teismas priimtame skundžiamame nutarime remdamasis Skuodo rajono apylinkės teisme išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos aplinkybėmis. Esant šioms aplinkybėms skunde daroma išvada, jog nebuvo vadovautasi ANK 3 straipsnio 1 dalies nuostata ir administracinis nusižengimas netinkamai kvalifikuotas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nors turėjo būti kvalifikuotas pagal ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nurodė, jog administracinio nusižengimo padarymą pagrindžia ta aplinkybė, jog apeliantas neįvykdė (duomenys neskelbtini) departamento 2017 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų reikalavimų, kurie buvo išsiųsti el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog toks raštas būtų išsiųstas nurodytu elektroninio pašto adresu. Vadinasi, byloje remtasi tik administracinio nusižengimo protokolą surašiusio asmens teiginiais, kurie niekaip neįrodyti, ir kaltės klausimas buvo paremtas tik prezumpcija. Kasacinės instancijos teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi nuostatos, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėtinos vadovaujantis baudžiamojo proceso principais, todėl bet kokios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai nustatė aplinkybes, t. y. apeliantas, pakviestas dėl administracinio teisės nusižengimo protokolo surašymo, pateikė visus reikiamus dokumentus, kuriuos buvo tariamai paprašytas pateikti. Taip pat pateikė protokolus, kuriuose užfiksuoti susirinkimai, kuriuose viešai bendrijos nariams buvo pristatyti reikalaujami dokumentai, tačiau kažkodėl šios aplinkybės ignoruotos. Be to, minėto reikalavimo 4.5 punktas neįvykdytinas, nes bendrijai nėra pateikta jokių skundų, prašymų ir raštų iš bendrijos narių ar butų savininkų, todėl iki šiol nėra aišku, kaip įvykdyti šio punkto nuostatą.Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 571 straipsnį, nes į 2017 m. gruodžio 21 d. 8 val. 40 min. neįvykusį teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama ši administracinio nusižengimo byla, apeliantas atvyko pavėlavęs 10 minučių, t. y. 8 val. 50 min., tačiau teisėjas per raštinės darbuotoją nurodė, jog nebepriims apelianto, nes išėjo surašyti sprendimo. Įvertinus tai, kad apeliantas atvyko į teismą, o administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas išvis neatvyko, darytina išvada, jog buvo pažeista teisė būti išklausytam pagal ANK 571 straipsnį. Toks teisėjo elgesys turi būti vertinamas kritiškai ir yra prieštaraujantis Konstitucijai. Apeliantas skunde taip pat kelia klausimą dėl teisės akto atitikties įstatymui. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T2-278 patvirtino Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisykles (toliau – Priežiūros taisyklės), kurių 9 punktas numato, jog „valdytojas, gavęs Savivaldybės administracijos pranešimą apie numatomą patikrinimą, per 15 darbo dienų priežiūros ir kontrolės vykdytojui privalo pateikti pranešime nurodytą informaciją ir dokumentus (valdytojo paskyrimo ar išrinkimo dokumentą (paskyrimo aktas, susirinkimų protokolai, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas, butų ir kitų patalpų savininkų, bendrijos narių sąrašą ir kt.)“. Šios Taisyklės patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių patvirtinimo“ (toliau – aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. Dl-612 patvirtintos Taisyklės). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnis numato teisę savivaldybėms atlikti bendrijų veiklos kontrolę, tokią teisę numato ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas. Apelianto manymu, minėtas aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. Dl-612 prieštarauja Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsniui ta apimtimi, kuria numatomi kompleksiniai planiniai kontrolės veiksmai, kadangi tai prieštarauja Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo esmei, nes pagal šį įstatymą bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Bendrija kaip juridinis asmuo yra privatus, t. y. bendriją sudaro privatūs (nuosavybės teise valdantys) asmenys (fiziniai ir juridiniai). Tarp šių asmenų ir vietos savivaldos institucijos nėra tiesioginio pavaldumo ryšio, todėl bet kokia atskaitomybė vietos savivaldos institucijai nėra numatyta. Analizuojant Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnį, 12 straipsnį, 24 straipsnį ir 25 straipsnį kompleksiškai, matyti, jog bendrija steigiama bei valdoma bendrijos narių, bendrijos lėšas ir turtą sudaro bendrijos narių sukauptos lėšos ir turtas. Šiuose teisiniuose procesuose nedalyvauja vietos savivaldos institucija. Minėto įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja ginčų taip bendrijos subjektų sprendimo tvarką ir šioje tvarkoje nėra numatyta vietos savivaldos ginčų nagrinėjimo funkcija. Be to, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (1996 m. birželio 11 d., Nr. 1-1374, Žin., 1996, Nr. 63-1479) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šis įstatymas yra skirtas ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Šis įstatymas nenumato bendrijos pirmininkui pareigos ir teisės atskleisti privačius asmens duomenis, susijusius su šių asmenų lėšų, kurios bendrijai patikėtos, panaudojimu, nors aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. Dl-612 patvirtintų Taisyklių 6.4 punktas numato, jog savivaldybės institucijai planinio patikrinimo metu reikia pateikti daugiabučio namo (toliau – namas) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus planavimo ir lėšų kaupimo organizavimo dokumentus (informaciją), tikrinama, ar rengiami ir nustatyta tvarka teikiami patalpų savininkams ilgalaikiai ir metiniai planai, pasiūlymai dėl lėšų kaupimo namui atnaujinti, ar sukauptos lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje ir naudojamos pagal paskirtį. Tokią pačią prievolę pateikti informaciją ir dokumentus planinio patikrinimo metu numato Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T2-278 patvirtintos Taisyklės: 9.6 punktas (sąskaitos su finansine institucija kopiją dėl kaupiamųjų lėšų), 9.7 punktas (informaciją (banko išrašą) apie sukauptų lėšų panaudojimą tikrinamu laikotarpiu), 9.8 punktas (paslaugų ir rangos darbų pirkimo taisykles (tais atvejais, kai teisės aktai reikalauja nusistatyti pirkimo taisykles), 9.9 punktas (informaciją ar dokumentus apie einamaisiais metais vykdytus pirkimus). Apeliantas mano, kad aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. Dl-612 patvirtintų Taisyklių 6.4 punktas ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T2-278 patvirtintų Taisyklių 9.6–9.9 punktai prieštarauja Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsniui, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, nes peržengia vietos savivaldos funkcijų kompetenciją.Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d., Nr. VIII-1864, Žin,, 2000, Nr. 74-2262) II knygos X skyriuje numatyta juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra, šio kodekso 2.125 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo turi juridinio asmens dalyviai, turintys ne mažiau kaip 1/5 visų balsų. Šis įstatymas nenumato vietos savivaldos (savivaldybės) institucijai teisės inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą. Pareiškimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo paduodamas apygardos teismui (CK 2.126 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 1999 m. lapkričio 23 d. nutarime yra nurodęs, jog Konstitucijos teisinės valstybės principas reiškia ir tai, jog valstybės valdymo srityje įstatymu ar kitu teisės aktu subjektui galima nustatyti teisę duoti pavedimus kitam subjektui tada, kai tarp jų yra pavaldumo santykiai. Kitaip tariant, pavedimus galima duoti tik pavaldžiam subjektui. Šiuo atveju matyti, jog teisiniai santykiai yra sureguliuoti taip, jog apie privataus juridinio asmens veiklą duomenis privalo teikti privataus juridinio asmens vadovas vietos savivaldos institucijai atliekant planinio patikrinimo funkciją. Pastebėtina, jog vietos savivaldybės institucija nėra subjektas, vykdantis kontrolę viešųjų pirkimų srityje, ši funkcija yra pavesta Viešųjų pirkimų tarnybai, taip pat vietos savivaldos institucija nėra subjektas, galintis atlikti finansinius patikrinimus ir finansinės veiklos teisėtumą (pagrįstumą), ši funkcija yra deleguota Valstybinei mokesčių inspekcijai bei kitoms finansinę veiklą tiriančioms institucijoms (pvz., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai, prokuratūrai), todėl darytina išvada, jog vietos savivaldos (savivaldybės) institucija nėra kompetentinga atlikti prašomas ištirti teisės aktuose numatytas funkcijas. Todėl prašo kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu dėl teisės akto – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. T2-278, kuriuo patvirtintos Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklės, atitikties įstatymui ir teisės akto – aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. D1-612, kuriuo patvirtintos Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklės, atitikties įstatymui.Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas daro išvadą, kad Plungės apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. nutarime netinkamai kvalifikavo padarytą administracinį nusižengimą, nagrinėdamas bylą neteisingai nustatė bylos aplinkybes bei pažeidė ANK 571 straipsnį, todėl skundžiamas nutarimas yra naikintinas, byla grąžintina nagrinėti iš naujo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja K. V. mano, kad Plungės apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime nurodo, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų parengimas bei šių dokumentų pateikimas visuotiniam susirinkimui svarstyti yra bendrijos pirmininko įstatyme, Vyriausybės nutarimuose bei aplinkos ministro įsakymuose nustatyta pareiga ir atsakomybė, kaip ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme nustatyta pareiga pirmininkui teikti dokumentus savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotiems asmenims. Protokolas apeliantui surašytas už dokumentų nepateikimą, nes bendrijos pirmininkui juos parengti ir pateikti yra privaloma, tai nereiškia, kad jam administracinė atsakomybė taikoma už ilgalaikių namų atnaujinimo planų patvirtinimą, nes tai ne bendrijos pirmininko kompetencija. Taip pat nepritaria apelianto prašymui kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą, nes pateiktas prašymas yra nepagrįstas logiškais teisiniais argumentais, neparemtas visais teisės aktais, kurie tiesiogiai susiję su kontrolės organizavimu, nustato, kaip bendrijų valdymo organai atlieka jiems pagal įstatymą priskirtas funkcijas. Be to, mano, jog toks apelianto prašymas išeina už bylos nagrinėjimo ribų, nes šis klausimas nebuvo sprendžiamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Institucijos atstovė nurodo, kad Plungės apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, nepadarė jokių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. E. nurodo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą turėjo būti taikomos anksčiau galiojusio ATPK nuostatos. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. E. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jis nevykdė (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkui A. E. pateiktų reikalavimų. Nors apeliantas pagrįstai nurodo, kad šiame rašte keliami reikalavimai kildinami iš 2016 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šis patikrinimo aktas A. E. buvo įteiktas 2017 m. vasario 28 d., todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas A. E. turėjo galimybę savo noru įvykdyti 2016 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) jam nurodytus reikalavimus per nurodytą vieno mėnesio terminą. Tik suėjus savanoriško įvykdymo terminui, (duomenys neskelbtini) departamentas ėmėsi priemonių ir išsiuntė A. E. 2017 m. balandžio 4 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti 2016 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus reikalavimus ir nustatė 10 darbo dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos terminą šiems reikalavimams įvykdyti. Vadinasi, A. E. pažeidimą padarė, kai per 2017 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 10 darbo dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos terminą (iki 2017 m. balandžio 18 d.) nurodytų reikalavimų neįvykdė. Taigi, šio A. E. pažeidimo padarymo metu jau galiojo naujasis ANK, todėl pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda A. E. pagrįstai paskirta remiantis ANK nuostatomis.Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, apeliantas ginčija bylos faktines aplinkybes ir teigia, kad byloje nebuvo nustatyta, kad jis gavo minėtą 2017 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad minėtas 2017 m. balandžio 4 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) A. E. buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu elektroniniu paštu, iš kurio pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. E. 2017 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojams atsiuntė raštą „Dėl duomenų pateikimo“, kuris registruotas savivaldybėje 2017 m. kovo 29 d. (registracijos Nr. ((duomenys neskelbtini)). Byloje yra duomenys, kad šis elektroninis laiškas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas (b. l. 12), todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad byloje nėra įrodymų, kad šis raštas buvo išsiųstas nurodytu elektroniniu paštu.Apeliantas skundžiamą nutarimą ginčija ir tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, todėl buvo pažeista ANK 571 straipsnyje numatyta teisė būti išklausytam. Tačiau pažymėtina, kad ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš bylos duomenų matyti, kad šaukimas 2017 m. gruodžio 21 d. 8 val. 40 min. atvykti į Kretingos rajono apylinkės teismą buvo įteiktas pačiam A. E. asmeniškai (b. l. 30), todėl jis buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Iš administracinio nusižengimo teismo posėdžio protokolo (b. l. 43) matyti, kad teismo posėdis Kretingos rajono apylinkės teisme dėl A. E. administracinio nusižengimo prasidėjo 2017 m. gruodžio 21 d. 8 val. 44 min., tačiau nustatęs, kad į teismo posėdį neatvyko pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. E. bei Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovas, teisėjas nusprendė bylą nagrinėti nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš minėto protokolo taip pat matyti, kad posėdis buvo baigtas 2017 m. gruodžio 21 d. 8 val. 50 min., todėl atmestina apelianto pateikta versija, kad jis atvyko į Kretingos rajono apylinkės teismą 2017 m. gruodžio 21 d. 8 val. 50 min., nes iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. E. būtų atvykęs į teismo posėdį pavėlavęs ar pan. Apelianto nurodyta ANK 571 straipsnyje įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė būti išklausytam nebuvo pažeista, nes jis turėjo galimybę teikti paaiškinimus surašant administracinio nusižengimo protokolą, šią savo teisę jis taip pat įgyvendino pateikdamas apeliacinį skundą dėl 2018 m. sausio 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimo. Pateiktame skunde A. E. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo ir nurodo, kad jis administracinio nusižengimo nepadarė. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui. Taigi, iš esmės savivaldybės atlieka bendrijų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę.Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra: butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad savivaldybės įgalioti pareigūnai turėjo teisę tikrinti DNSB (duomenys neskelbtini) – daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojos – veiklą ir vykdyti bendrijos veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų savivaldybei priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę bei teikti privalomus nurodymus dėl informacijos pateikimo.Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti pareigūnai, vadovaudamiesi minėta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T2-278 patvirtintų Priežiūros taisyklių 5 punktu ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. AD1-670 „Dėl įgaliojimų suteikimo ir administratorių priežiūros ir kontrolės grafiko sudarymo“, atliko DNSB (duomenys neskelbtini) valdymo organų veiklos patikrinimą ir 2016 m. gruodžio 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šio akto 4.1–4.9 punktuose buvo nurodyti reikalavimai pašalinti trūkumus, nustatytas vieno mėnesio nuo patikrinimo akto gavimo dienos terminas šiems trūkumams pašalinti. DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas 2017 m. kovo 28 dieną el. paštu ((duomenys neskelbtini)) atsiuntė raštą „Dėl duomenų pateikimo“, kuris registruotas savivaldybėje 2017 m. kovo 29 d. (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo raštu pateikė ne visus 2016 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus bendrijos dokumentus. (duomenys neskelbtini) departamento 2017 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas naujas reikalavimas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio rašto išsiuntimo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) dienos pateikti raštu Savivaldybei informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius patikrinimo akto 4.3–4.5, 4.7 ir 4.9 punktuose nurodytų reikalavimų įvykdymą. Kadangi apeliantas, būdamas DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas ir pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 13 punktą turėdamas pareigą pateikti duomenis savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas, šios savo pareigos ir 2017 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikto reikalavimo neįvykdė, jokių objektyvių priežasčių dėl pareikalautų dokumentų nepateikimo nenurodė, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės įgalioti asmenys ėmėsi priemonių dėl administracinės atsakomybės DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkui A. E. taikymo. Pažymėtina, kad manydamas, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų veiksmai dėl 2017 m. balandžio 4 d. nurodymo pateikti jau aptartus DNSB (duomenys neskelbtini) dokumentus ir informaciją yra neteisėti, DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas A. E. juos turėjo teisę apskųsti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, tačiau A. E. (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų veiksmų neskundė. O tai, kad A. E. kai kuriuos prašomus dokumentus pateikė atvykęs į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę dėl protokolo surašymo (2017 m. spalio 31 d. – praėjus net pusei metų nuo reikalavimo įvykdymo termino pasibaigimo), nešalina DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininko A. E. atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.Apeliantas skunde daug dėmesio skiria prašymui kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintos Taisyklės ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T2- 278 patvirtintos Priežiūros taisyklės neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d., Nr. VIII-1864, Žin., 2000. Nr. 74-2262) II knygos X skyriaus, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatoms, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms, Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimo nuostatoms. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantui neužtenka apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet būtina aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo norminio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui apeliantas turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Abejodamas anksčiau paminėtų taisyklių atitiktimi apeliaciniame skunde išdėstytiems įstatymams, apeliantas nepateikia jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių galima būtų daryti išvadą, kad tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintos Taisyklės, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T2- 278 patvirtintos Priežiūros taisyklės ir jose numatyta daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų veiklos priežiūros tvarka neatitiktų teisės aktų reikalavimų.Kaip jau minėta, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra: butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Savivaldybės taryba, kaip vietos savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, jos kompetencijai priskirtas funkcijas vykdo bei savivaldybėms priskirtą kompetenciją įgyvendina vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio nustatytais vietos savivaldos principais, tokiais kaip atsakingumo savivaldybės bendruomenei, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus ir kt. Kaip minėta, šiuo atveju Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių patvirtinimas yra priskirtas savarankiškai savivaldybių funkcijai. Tokias Priežiūros taisykles Klaipėdos miesto savivaldybės taryba privalėjo patvirtinti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. D1-612 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių patvirtinimo“ 2 punktu. Taigi, Klaipėdos miesto savivaldybė, savo veiklos teritorijoje užtikrindama jai Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punkte numatytos savarankiškos funkcijos vykdymą, privalo nustatyti atitinkamą teisinį režimą bei imtis konkrečių priemonių šiai funkcijai vykdyti ir šiam tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad analizuojamų taisyklių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintos Taisyklės, tiek jų pagrindu priimtos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T2- 278 patvirtintos Priežiūros taisyklės reglamentuoja iš esmės skirtingus teisinius santykius nei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas, taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką. O Priežiūros taisyklės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintos Taisyklės nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų veiklos priežiūros ir kontrolės tvarką. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgalioti asmenys šių taisyklių pagrindu, vykdydami jiems pavestas funkcijas, gali atlikti bendrijos veiklos ar buhalterinės apskaitos tyrimą, dalyvauti bendrijos veikloje priimant sprendimus, skirstant bendrijos lėšas ir turtą ir pan., nes minėtos taisyklės tokių teisių savivaldybės vykdomajai institucijai nesuteikia. Tai, kad bendrija, kaip privatus juridinis asmuo, nėra pavaldi savivaldybei, nereiškia, kad valstybė, nustatydama tokių juridinių asmenų veiklos priežiūros ir kontrolės tvarką, negali suteikti įgaliojimų ir funkcijų valstybės ar savivaldybės institucijoms atlikti tokių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintose Taisyklėse, tiek jų pagrindu priimtose ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T2-278 patvirtintose Priežiūros taisyklėse savivaldybėms nustatyta pareiga vykdyti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę, taip pat suteikti įgaliojimai atlikti patikrinimus ir reikalauti pateikti tinkamai kontrolei atlikti reikalingus dokumentus neprieštarauja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme įtvirtintam bendrijos, kaip savarankiško juridinio asmens, teisiniam statusui, kadangi, kaip minėta, šių teisės normų tikslas yra iš esmės skirtingas. Todėl šiuo atveju teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl įstatymų, įsakymų ar sprendimų, kurie buvo taikomi šioje byloje sprendžiant A. E. administracinės atsakomybės klausimą, atitikties Konstitucijai ar įstatymams.Įvertinęs byloje surinktus bei skundžiamame nutarime aptartus duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada, kad DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas A. E. neįvykdė bendrijos pirmininko prievolės pateikti (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus dokumentus ir, nevykdydamas teisėtų savivaldybės vykdomosios institucijos reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Todėl skundą nagrinėjantis teismas mano, kad apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. E. padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, Plungės apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutarimą nepakeistą ir A. E. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.