Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d., grąžinta institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Teisėja išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-185-149/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. 2016-12-19 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2016-11-28 apie 10.00 val. vairuodamas automobilį Renault Tvingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 533 bei jį apgadino; iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad tokiais veiksmais E. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 p. reikalavimus bei padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Kadangi ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas –pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, – pagal savo požymius atitinka ANK 426 str. 1 ir 2 d. numatytus administracinius nusižengimus, o minėto straipsnio dalyse atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos diferencijuojama pagal padarytos žalos dydį ir iš esmės švelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2 str. 1 d., E. N. veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, – apylinkės teismo vertinimu, turėtų būti perkvalifikuojama kaip ANK 426 str. numatytas nusižengimas, atsižvelgus į padarytos žalos dydį.

Analogiška situacija, apylinkės teismo vertinimu, susiklostytų ir E. N. veiką perkvalifikavus iš ATPK 127 str. 2 d. į atitinkamą atsakomybę numatantį ANK straipsnį, todėl, esant tokiai situacijai, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina tyrimui atlikti ir, jeigu nebūtų nustatyta ANK 614 str. numatytų pagrindų bylą perduoti nagrinėti teismui, nagrinėti ją ne teismo tvarka bei priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

Nurodo, jog tyrimo metu būtina atlikti pakartotinį įrodymų vertinimą dėl turtinės žalos dydžio, spręsti, ar E. N. veiksmuose yra ANK 426 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtis (objektyvieji ir subjektyvieji požymiai), suteikti pažeidėjui galimybei padarytą žalą atlyginti, taip pat, atsižvelgus į ANK 610 str. 2 d. dalies nuostatas, svarstyti, ar yra galimybė E. N. už abiejų, ar vieno, galimai padarytų administracinių nusižengimų padarymą surašyti naują administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu.

2017-02-07 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus aps. VPK KPV) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutartį Nr. A2.6.-353-1011/2017 ir grąžinti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad E. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-80648678-16 surašytas 2016-12-19, galiojant LR ATPK įtvirtintam teisiniam reglamentavimui. Bylą perdavus nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui teisminio bylos nagrinėjimo metu įsigaliojo LR ANK ir neteko galios LR ATPK nuostatos, remiantis kuriomis E. N. buvo pateikti kaltinimai dėl 2016-11-28 padarytų LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų. Nuo 2017-01-01 pradėjusiame galioti LR ANK neliko atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto apgadinimą bet atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos įstatymų leidėjas diferencijavo priklausomai nuo pažeidimu padarytos žalos dydžio. E. N. bylai esant teismo žinioje, teisingumą vykdanti institucija turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XI1-1869 (toliau – LR ANK įgyvendinimo įstatymas) 3 str. 2 d. 3 p., 3 str. 3 d., 4 str. 1 d. 3 p. nuostatomis ir perkvalifikuoti administracinius teisės pažeidimus, t. y. dėl LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo bylą nutraukti LR ANK nesant administracinio nusižengimo požymių bei spręsti klausimą dėl LR ANK 426 str. 1 d. taikymo byloje.

Atkreipia dėmesį į tai, kad LR ANK įgyvendinimo įstatymas nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui perrašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl padaryto teisės pažeidimo taikant administracinį nurodymą. LR ANK įgyvendinimo įstatymo 5 str. 3 d. nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (LR ANK įgyvendinimo įstatymo 5 str. 4 d.). Policijos nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymas E. N. neatitiktų LR ANK įgyvendinimo įstatymo nuostatų, pagal kurias Administracinių nusižengimų kodekso teisena taikoma tik dėl perkvalifikuotų administracinių teisės pažeidimų. 2016-12-19 specialisto D. N. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole E. N. veikos atskleistos ir kvalifikuotos tinkamai, todėl perrašyti dokumento nebuvo juridinio pagrindo. Apelianto vertinimu, E. N. byloje naujų esminių veikos aplinkybių, ar naujų teisės pažeidimo sudėties požymių protokole nurodyti nereikia, LR ANK įgyvendinimo įstatymas nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui perrašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl padaryto teisės pažeidimo taikant administracinį nurodymą, todėl byla policijai grąžinta nepagrįstai – apylinkės teismas, atsižvelgdamas į LR ANK įgyvendinimo įstatymą, turėjo iš esmės spręsti klausimą dėl E. N. pažeidimų perkvalifikavimo.

2017-02-24 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo palaikomas apeliacinis skundas ir prašoma priimti sprendimą, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė veiksmų, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai, priėmė sprendimą, prieštaraujantį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XI1-1869 nuostatoms.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad visos esminės aplinkybės šioje byloje nustatytos ir naujų teisės pažeidimo sudėties požymių administracinių teisės pažeidimų protokole nurodyti nereikia. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, E. N. veika yra tinkamai kvalifikuota pagal veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos ANK įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais veikos perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama: 1) administracinio nusižengimo tyrimo metu – administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno sprendimu; 2) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu – institucijos vadovo, vadovo įgalioto asmens ar kolegialaus organo sprendimu; 3) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija perdavė administracinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, 2017-01-04 buvo paskirtas teismo posėdis, kurio metu teismas, nustatęs, kad E. N. atžvilgiu nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Administracinių teisės nusižengimų kodeksas turi grįžtamąją galią, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą perkvalifikuoti E. N. veiką, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai 2017-01-17 nutartimi grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, todėl tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, ji yra naikintina ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.