Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-31 · Civilinė byla Nr. 2A-2373-640/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-31
Bylos Nr.
2A-2373-640/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-04545-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
Ieškovas
UAB „Psyops Media“
Atsakovas
A. D.
Kategorijos
  • 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2373-640/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04545-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 16.1.; 16.5.2.; 16.7.; 121.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Psyops Media“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Psyops Media“ ieškinį atsakovui A. D. dėl žalos ir nuostolių priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti jam iš atsakovo 72040,21 Lt be PVM patirtų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį už atsakovo padarytą žalą ieškovui, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-06-06 UAB „Psyops Media“ ir A. D. sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas vykdė statybos darbų vadovo pareigas iki 2012-01-01, projekto vadovo pareigas nuo 2012-01-01 iki 2012-03-14. Vadovaujantis DK 256 str. l d. 2011-06-17 su ieškovu buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (toliau – VMAS), kuria atsakovas, vykdydamas savo pareigas UAB „Psyops Media“, įsipareigojo būti visiškai materialiai atsakingas už ieškovo jam perduotą turtą. 2011-07-11 buvo patvirtinti statybos darbų vadovo pareiginiai nuostatai bei 2010-05-03 projekto vadovo pareiginiai nuostatai, su kuriais ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai. 2012-05-29 elektroniniu paštu ieškovas išsiuntė atsakovui 2012-05-28 sąskaitą faktūrą Serija POM-ST Nr. 0098 ir patirtų nuostolių dėl statybos darbų vadovo A. D. neteisėtos veikos aktą/sąmatą Nr. POM-ST-2012/05/28. Originalai atsakovui buvo išsiųsti registruotu laišku. 2012-05-29 15:59 val. buvo gautas atsakovo atsakymas, kuriuo atsakovas atsisakė atlyginti žalą. Nurodo, kad tiek darbo sutartis, tiek VMAS, tiek pareiginiai nuostatai įtvirtino atsakovo visišką materialinę atsakomybę už netinkamai atliekamas pareigas, dėl kurių atsirado žala, t.y. tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai ieškovui. Atsakovo pareigos buvo susijusios su jam patikėtinomis didelės vertės materialinėmis vertybėmis, jų saugojimu, su statybos ir montavimo darbų (toliau - SMD) organizavimu, atlikimu, su didelės vertės paslaugų pardavimais, už kuriuos atsakovas pagal pareiginius nuostatus buvo tiesiogiai atsakingas. Nurodė, kad iš atsakovo pareigybinių nuostatų, veiklos seka, kad atsakovo darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-06 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pasisakydamas dėl bylos nagrinėjimo ribų ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo nurodė, kad ieškovo UAB „Psyops Media“ atstovai 2013 m. sausio 17 d. teismo posėdyje pareiškė, kad atsiima ieškinio reikalavimą dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovo, t.y. dėl 12115,98 Lt privalomų nupirkti medžiagų ir 4012,02 netiesioginių nuostolių (negauto pelno) objekte „Dusetų kultūros namų pastato rekonstrukcija, (duomenys neskelbtini)“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi šis ieškovo reikalavimas paliktas nenagrinėtu. Nurodė, kad ieškinyje nėra pateikta jokių argumentų dėl to, kad atsakovas A. D. prarado kokias nors kitas jam perduotas vertybes. Nurodė, kad žalos atsiradimas nėra siejamas su Visiškos materialinės atsakomybės sutartimi darbuotojo prisiimtais įsipareigojimais, t.y. nesusijęs su vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu. Visiškos materialinės atsakomybės sutartimi darbuotojas A. D. nėra prisiėmęs visiškos materialinės atsakomybės už medžiagų pereikvojimą darbo procese. Nurodė, kad ieškovo nurodytos žalos atsiradimo situacijos, t.y. gaminių pereikvojimo darbo procese ir netiesioginės žalos atlyginimo atvejų Visiškos materialinės atsakomybės sutartis nereglamentuoja. Teismas pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalos, padarytos dėl atsakovo vykdytų pareigų objekte „Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos pastato, (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbai“ nurodė, kad teismas atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovas buvo paskirtas atsakingu asmeniu įgyvendinti ir sutartį Nr. 11/08/14. Rašytinių įrodymų apie tai, kad A. D. buvo paskirtas atsakingu už sutarties Nr. 11/08/14 vykdymą ieškovas nepateikė. Ieškovo pateikti 2011-08-12, 2011-08-19 ir 2011-08-26 įsakymai (t. 2, b.l. 81-88) dėl paskyrimo į objektą darbui šeštadienį nepatvirtina, kad atsakovas A. D. šiame objekte buvo paskirtas atsakingu asmeniu (statybos darbų vadovu) dėl sutarties Nr. 11/08/14. Todėl toliau teismas nebesprendė dėl žalos atlyginimo, kuri siejama su šios sutarties netinkamu įgyvendinimu. Teismas pasisakydamas dėl 12178,66 Lt žalos, atsiradusios užsakovui neperdavus faktiškai atliktų darbų nurodė, kad iš pateiktų 2011 m. rugpjūčio 25 d., 2011 m. lapkričio 25 d. aktų matyti, kad atsakovas A. D. priduodant darbus užsakovui yra pasirašęs tik vieną aktą Nr. 1 (t. 3, b.l. 11), kurį pasirašė kartu su UAB „Psyops media“ direktoriumi L. J.. Kitus aktus yra pasirašęs L. J. vienas arba kartu su M. D. (t. 4, b.l. 77, t. 3, b.l. 4, 8, 10). Teismo posėdžio metu L. J. patvirtino, kad aktus rengdavo A. D., juos atsiųsdavo, tuomet jis aktus nuveždavo užsakovui ir sutikrindavo su faktiškai atliktais darbais (t. 4. b.l. 95). Paminėta praktika rodo, kad atsakovas A. D. faktiškai nebuvo atsakingas už atliktų darbų akto suderinimą su užsakovais, o į jo pareigas įeidavo tik atliktų darbų aktų perdavimas direktoriui L. J.. Tą patį teisme patvirtino ir liudytojas R. V., kuris nurodė, kad tuo metu ėjo UAB „KRK Baltic“ vykdančiojo direktoriaus pareigas, nurodė, kad atliktų darbų aktus derindavo su L. J. (t. 4, b.l. 101-102). Dėl tos pačios priežasties teismas rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kad neužaktuoti darbai „Lizdų ir vagų užtaisymas“, „Kabinetų durų angų tinko nudaužymas“ ir „Kabinetų durų angų tinkavimas“ nebuvo perduoti užsakovui dėl įmonės vadovo L. J. nurodymų neaktuoti šių kiekių (t. 4, b.l. 120). Teismas, patikrinęs ieškovo pateikto Statybos darbų žurnalo įrašus, taip pat konstatavo, kad jame esantys įrašai nepatvirtina, jog yra kitų neužaktuotų darbų, kuriuos pagal statybų rangos sutartį Nr. 11/07/29 faktiškai atliko UAB „Psyops Media“. Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. paaiškino, kad dalį darbų, kuriuos UAB „Psyops Media“ norėjo užaktuoti, atliko ne ši įmonė, bet UAB „KRK Baltic“ darbuotojai, taip pat UAB „Dangų studija“ (t. 4, b.l. 102). Tą patį teigė ir atsakovas A. D. teismo posėdyje. Todėl teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovo reikalavimą dėl 12178,66 Lt žalos, atsiradusios atsakovui neperdavus faktiškai atliktų darbų objekte „Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos pastato, (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbai“. Nurodė, kad byloje neįrodyta, kad atsakovas pažeidė darbo pareigas ir kad dėl to yra jo kaltė (DK 246 str. 2 ir 4 p.). Teismas pasisakydamas dėl 35759,97 Lt žalos, atsiradusios pereikvojus medžiagas ir mechanizmus, praleidus darbų atlikimo terminus nurodė, kad ieškovas nenurodo, kokią tiesioginę žalą įmonė patyrė dėl praleisto sutarties įvykdymo termino. Dėl 2011 m. liepos 29 d. UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Psyops Media“ statybų rangos sutarties Nr. 11/07/29 įvykdymo termino praleidimo ieškovui nebuvo pareikštos jokios pretenzijos. Teismas nurodė, kad nesutinka su ieškovo pateikiamu žalos apskaičiavimu, kadangi faktiškai sunaudotų medžiagų viršijimas, lyginant su sutarties sąmatoje numatytu kiekiu, savaime neįrodo nei žalos, nei atsakovo kaltės. Ieškovas neteikė įrodymų apie medžiagų faktinę ir rekomenduojamą išeigą. Be to, atsakovas tik organizavo darbus, bet jų faktiškai neatliko. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad medžiagų ir mechanizmų viršijimas yra susijęs su atsakovo netinkamai atliktomis pareigomis, t.y. netinkamų medžiagų ar technologijų panaudojimu ar darbo organizavimu. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, dėl kokių priežasčių išliejus grindų dangą atsirado brokas. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų atsiradęs brokas grindų dangoje buvo šalinamas tuo pačiu mišiniu. Atsakovas yra pateikęs grindų išlyginamojo mišinio naudojimo rekomendacijas (t. 4, b.l. 179). Byloje nėra duomenų, kad jos buvo pažeistos. Teismas pažymėjo, kad ieškovo argumentai dėl atsakovo viršytų medžiagų kiekių, yra atmestini ir dėl jau nurodytų argumentų, susijusių su tuo, kad dalis darbų nebuvo perduota užsakovui, vykdant UAB „Psyops Media“ direktoriaus L. J. nurodymus. Taigi byloje neįrodyta atsakovo neteisėta veika, priežastinis ryšys ir kaltė (DK 246 str. 2, 3, 4 p.). Taip pat nurodė, kad neįrodyti ieškovo teiginiai, kad nuomoti mechanizmus nebuvo būtina, kad jie buvo nuomojami be pagrindo ir kad jų nepagrįsta nuoma yra susijusi su atsakovo A. D. konkrečias veiksmais organizuojant darbus objekte. Kaip jau buvo minėta, atsakovo kaltė dėl termino praleidimo įvykdyti sutartį Nr. 11/07/29 nėra įrodyta. Taip pat teismas laikė neįrodytais atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp ieškovo nurodyto įmonės darbuotojų darbo organizavimo ir tariamai įmonės patirtų nuostolių (DK 246 str. 3 p.). Teismas taip pat pažymėjo, kad dalis ieškovo nurodytos žalos yra priskirtina gamybinei rizikai, pavyzdžiui, ieškinio reikalavimai dėl žalos, atsiradusios šalinant atliktų statybos darbų broką (įskaitant darbuotojų darbo užmokestį), taip pat atliekant sutartyje nenumatytus darbus (pavyzdžiui, dangos valymo paslaugos). Teismas nurodė, kad ieškovo argumentai dėl negauto pelno neįrodyti. Iš 2011 m. gruodžio 7 d. baigiamojo darbų akto Nr. 1 (t. 3, b.l. 183) matyti, kad UAB „Psyops Media“ iš užsakovo gavo netgi daugiau pajamų (128386,91 Lt), nei buvo numatyta pagal sutartį Nr. 11/07/29 (127109,16 Lt, t. 1, b.l. 29). Teismas pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalos, padarytos dėl atsakovo netinkamai vykdytų darbo pareigų objekte „Kultūros namų pastatas, Paparčių kaimas, Kaišiadorių rajonas“ konstatavo, kad ieškovo teiginiai, jog atsakovas netinkamai organizavo darbą objekte ir praleido darbų atlikimo grafikę numatytus terminus, yra neįrodyti. Iš UAB „Psyops Media“ direktoriaus 2011 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. AP-041 matyti, kad atsakovas A. D. į šį objektą galėjo būti paskirtas ne anksčiau kaip nuo 2011 m. spalio 3 d. Tuo tarpu pateiktos subrangos sutarties Nr. 2011/09/12 priedas (darbų atlikimo grafikas) rodo, kad statybos ir montavimo darbai šiame objekte turėjo būti vykdomi nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 26 d. (t. 1, b.l. 173). Be to, teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo A. D. atsiliepime nurodytais paaiškinimais, kad jis niekada nebuvo supažindintas nei su sutartimi, nei su darbų atlikimo grafikais, o atsakingas už darbus šiame objekte buvo ieškovo statybos darbų vadovas V. K. (t. 2, b.l. 65). UAB „KRK Baltic“ 2011-11-28 raštas Nr. RA-32 (t. 1, b.l. 174) taip pat patvirtina, kad UAB „Psyops Media“ nepaskyrė statybos darbų vadovo į šį objektą ir kad dėl šio sutarties pažeidimo ieškovui nebuvo sumokėta visa sutarta suma. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2011-10-27 atliktų darbų akte (t. 1, b.l. 175) ieškovas įtraukė darbus, kurie pagal sutartį turėjo būti atlikti, tačiau kurių apmokėjimas nebuvo numatytas sutartimi Nr. 2011/09/12, t.y. „grunto kasimas“ „darbo įrankiai/mechanizmai“. Todėl tokių darbų atlikimas nelaikytinas ieškovo negautu pelnu ar nuostoliais atsiradusiais dėl sutarties netinkamo vykdymo. Taip pat nurodė, kad 2011-10-28 sąskaita už klojinių nuomą buvo apmokėta išankstiniu mokėjimu 2011-10-18 juos atsiimant (t. 1, b.l. 88, 100, t. 4, b.l. 97). Ieškovas teigia, kad darbo įrankiai buvo nuomojami, kai jau buvo pasibaigęs terminas darbams atlikti, tačiau kaip teismas jau yra konstatavęs, už darbų atlikimo termino praleidimą A. D. nėra atsakingas, todėl nėra pagrindo vertinti, kad A. D. netinkamai organizavo darbus objekte ir nuomojo įrenginius, kai tai nebuvo būtina. Teismas nenustatęs atsakovo A. D. materialinės atsakomybės sąlygų ieškovo reikalavimą priteisti 7368,39 Lt žalos, patirtos vykdant sutartį 2011/09/12, atmetė.

Teismas pasisakydamas dėl 12115,98 Lt privalomų nupirkti medžiagų ir 4012,02 netiesioginių nuostolių (negauto pelno) objekte „Dusetų kultūros namų pastato rekonstrukcija, (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad žalą ieškovas siejo su tuo, kad užsakovas UAB „LitCon“ nepriėmė darbų, kuriems atlikti buvo sunaudotos iš UAB „Bausita“ įsigytos medžiagos pagal 2011-07-08 sutartį Nr. BST 2011, t.y. lubų plokštės FOC-20A 600x1200 (t. 2, b.l. 26). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai paaiškino, kad pagal 2012-11-15 atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 užsakovas UAB „Litcon“ yra atsikaitęs, todėl nurodė, kad nepalaiko reikalavimo dėl žalos atsiradusios dėl neperduotų darbų užsakovui. Teismas pasisakydamas dėl panaudotų neparduotų medžiagų ir kuro sąnaudų vykstant į objektą „Dusetų kultūros namų pastato rekonstrukcija, (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad visų pirma, teismas spręsdamas dėl atsakovo A. D. atsakomybės organizuojant darbus objekte „Dusetų kultūros namų pastato rekonstrukcija, (duomenys neskelbtini)“ pažymėjo, kad UAB „Psyops Media“ direktoriaus 2011 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. AP-042.1 „Dėl paskyrimo į objektą“ negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas šiame objekte ėjo statybos darbų vadovo pareigas nuo 2011 m. spalio 5 d. Kaip nurodo atsakovas, šiame įsakyme yra padarytas įrašas, kad A. D. yra išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. B5361, tačiau atsakovo pateiktas atestatas patvirtina, kad jis jam buvo išduotas tik 2011 m. spalio 28 d. po mokymų, už kuriuos buvo sumokėta 2011-10-14 (t. 2, b.l. 73, 75). Todėl teismas rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kad įrašai paminėtame įsakyme neatitinka tikrovės ir kad faktiškai statybos darbus nuo sutarties sudarymo momento vykdė pats direktorius L. J.. Nepaisant to, atsakovas pripažino, kad kai kuriuos darbus L. J. pavedimu jis vykdė minėtame objekte. Teismas konstatavo, kad ieškovas ne tik neįrodė, kad medžiagos buvo panaudotos A. D. netinkamai organizuojant darbus, bet ir tai, kad šios medžiagos buvo naudojamos neracionaliai. Kaip matyti, ieškovo nurodytos medžiagos ir darbo įrankiai yra įprastai naudojami statybos darbams atlikti ir tokiomis priemonėmis darbuotojus darbdavys turi aprūpinti (DK 219 str. 1 d.). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo A. D. 3458,83 Lt žalos dėl pereikvotų medžiagų objekte „Dusetų kultūros namų pastato rekonstrukcija, (duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį Nr. P-11-S-2222-24P nebuvo patenkintas. Taip pat teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 3352,63 Lt žalos, kurią ieškovas sieja su kuro sąnaudomis darbuotojams papildomai vykstant į objektus, nes nenustatyta, kad tokios įmonės sąnaudos būtų kaip nors susijusios su A. D. neteisėta veika (DK 246 str. 3 p.) (t.4, b.l. 214-230).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas UAB “Psyops Media” apeliaciniu skundu (5 t., b.l. 2-7) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį. Nurodo, kad su teismo išvada, kad žalos atsiradimas nėra siejamas su VMAS darbuotojo prisiimtais įsipareigojimais nesutinka, kaip su prieštaraujančia VMAS Nr. (duomenys neskelbtini) 1 p., pagal kurį darbuotojas, eidamas statybos darbų vadovo pareigas ir atlikdamas darbus, tiesiogiai susijusius su jam perduotų (patikėtų) piniginių lėšų, darbo priemonių, griežtos atskaitomybės dokumentų ir kitų materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu ir/arba gabenimu, prisiima visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotų (patikėtų) materialinių vertybių išsaugojimą ir įsipareigoja Priede Nr. 1 nustatyta forma bei kitais rašytiniais būdais: a) tausoti ir tinkamai saugoti nuo sugadinimo (sužalojimo) netekimo ir vertės sumažėjimo jam darbdavio perduotas (patikėtas) materialines vertybes ir imtis priemonių bet kokiems nuostoliams išvengti. Taip pat nurodo, kad kalba eina ne apie vertybių praradimą, o apie netausojimą ir pereikvojimą. Nurodo, kad aktus rengė atsakovas, kuriuos atsiųsdavo tvirtinti ieškovo direktoriui, po ko jie būdavo vežami užsakovui tvirtinti. Ieškovo direktorius L. J. juos tik pasirašydavo, todėl išvada, jog atsakovas A. D. faktiškai nebuvo atsakingas už atliktų darbų akto suderinimą su užsakovais yra klaidinga. Nurodo, kad teismas iš viso nepasisakė apie tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų faktinius kiekius statybos darbų žurnale (toliau-SDŽ). Nurodo, kad SDŽ kiekiai paaiškėjo tik teismo posėdžio metu. Kadangi bendrovės direktorius, tvirtindamas aktus neturėjo SDŽ, logiška, kad tuo metu nebuvo galima patikrinti, ar atsakovo aktai yra teisingi. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad UAB „KRK Baltic” darbuotojas R. V. neva nurodė, kad dalį ieškovo darbų atliko jo darbininkai bei kita bendrovė UAB „Dangų studija”. Su tuo apeliantas nesutinka, kadangi minėtas asmuo nurodė, kad UAB „Psyops Media” darbai neapėmė viso objekto darbų pagal sąmatą, taip pat nurodė, kad buvo defektai, kurie atsirado liejant grindis. Taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovui tinkamai atlikti darbus trukdė neva vėluojami atlikti elektros jėgos instaliacijos darbai pagal kitą rangos sutartį, tačiau aptariami darbai vyko pagal 2011 m. liepos 29 d. sutartį Nr. 11/07/29, už kurios organizavimą įsakymu buvo tiesiogiai atsakingas (duomenys neskelbtini). Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovui vykdyti darbus trukdė rangos darbai pagal 2011 m. rugpjūčio 14 d. sutartį Nr. 11/08/14, kuria buvo sutarta vykdyti šviestuvų įrengimo darbus, kadangi minėti darbai prasidėjo tik 2011 m. rugsėjį ir vyko lubose, o ne sienose ar grindyse. Nurodo, kad atsakovas niekada nesikreipė į bendrovės vadovą dėl neva buvusių trukdžių, nepateikė jokių realių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo teiginius, o tai yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovo argumentai nepasitvirtino. Nurodo, kad teismo parengiamojo posėdžio metu buvo pateiktas įsakymo Nr. AP-042.1 originalas, kuriame buvo nustatyti A. D. parašai, buvo nustatyta, kad įsakymas yra tikras ir su ieškiniu pateikta įsakymo kopija yra tikra, visos bylos pirmos instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės metu nei pats teismas, nei šalys nebekėlė jokio klausimo dėl tokio įsakymo atitikimo tikrovei. Pripažinus, kad įsakymas yra realus, yra pagrindas pripažinti ir atsakovo atsakomybę dėl darbų organizavimo objekte. Nurodo, kad yra akivaizdu, kad dėl atsakovo neteisėtos veikos buvo padaryta žala ieškovui, kuri pasireiškė netinkamų medžiagų parinkimu, užsakymu ir naudojimu objekte, nesuderinta sąmata (OWA Sirius, dažai, voleliai ir t.t.). Būtent minėtos medžiagos neatitiko techninio projekto architektūrinės dalies, kuri buvo žinoma statybos darbų vadovui A. D. (parašas ant įsakymo Nr. AP-042.1).

Atsiliepimas

Atsiliepimu (t. 5, b.l. 19-24) į apeliacinį skundą atsakovas A. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jeigu žala padaryta kitokiais, negu DK 256 straipsnio 1 dalyje išvardytais veiksmais (neveikimu), tai visiška materialinė atsakomybė pagal DK 255 straipsnio 3 punktą, darbuotojui netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2010). Teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma visiška materialinė atsakomybė. Nurodo, kad pareiginėse nuostatuose numatyti reikalavimai darbuotojui atliekant darbo funkcijas (darbo procesas) negali būti pagrindu darbuotojui visiškai materialiai atsakyti ne už perduotas materialines vertybes, o už atliekamas darbo funkcijas, nes tokiu būdu būtų paneigta visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės esmė. Nurodo, kad ieškovas neatsižvelgdamas į teismų praktikoje įtvirtintas įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, vėl reiškia nepagrįstus argumentus, jog atsakovas turėjo įrodyti, kad atlikdamas darbo funkcijas nepadarė žalos. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina, kad tiek vykdant statybos darbus objekte „Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos pastatas, S. K. g. 34“, tiek juos priduodant užsakovams, tiek derinant atliktų darbų aktuose žymėtinus darbus betarpiškai dalyvavo ir procesus derino ieškovo vadovas L. J.. Teismo posėdžio metu L. J. patvirtino, kad aktus rengdavo A. D., juos atsiųsdavo, tuomet jis aktus nuveždavo užsakovui ir sutikrindavo su faktiškai atliktais darbais (t. 4. b.l. 95). Nurodo, kad pats ieškovas, piktnaudžiaudamas teise ir žinodamas, kad dėl paties derintų darbų atlikimo aktų įrašų buvo fiksuoti skirtingi duomenys objekto statybos darbų žurnale siekia, jog atsakovui nepagrįstai būtų taikoma materialinė atsakomybė. Tai, kad statybos darbų žurnale įrašius tam tikrus duomenis faktiškai priimant darbus aktuose dėl įvairių priežasčių (pačių užsakovų ar trečiųjų asmenų, tokių kaip UAB „Dangų studija“ atlikti darbai) buvo priimama mažiau darbų, patvirtino liudytojas R. V. (t.4, b.l. 102). Nurodo, kad ieškovas su ieškiniu pateikė priedą – fotonuotraukas (Priedas prie ieškovo ieškinio Nr. 14). Pirmoje iš nuotraukų matyti nelygios grindys. Atsakovas pažymi, kad pirmojoje nuotraukoje užfiksuotos grindys yra ne po defektų šalinimo, o prieš pradedant vykdyti grindų lyginimo darbus. Analogiškas išvadas patvirtino ir teismo posėdžio metu liudiję S. S. ir R. V.. Be to, ieškovo į bylą pateikti dokumentai neleidžia nustatyti, kokią realiai žalą dėl tariamo grindų broko patyrė ieškovas. Taip pat nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad tariamai neteisėti atsakovo veiksmai vėluojant vykdyti statybos darbus sukėlė objekte „Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos pastatas, S. K. g. 34“ realią žalą. Nurodo, kad tiek liudytojas S. S., tiek liudytojas R. V. nurodė, kad statybos darbai pagal apdailos darbų sutartį (Nr. 11/07/29), už kurios vykdymą buvo atsakingas atsakovas, buvo įvykdyti laiku ir pamokos mokykloje vyko be trukdžių. Tokia pozicija akivaizdi ir iš statybos darbų žurnalo duomenų (paskutiniai darbai, susiję su sutarties Nr. 11/07/29 vykdymu buvo atlikti 2011 m. rugsėjo 1 d. (t. 3, b.l. 156)). Atsakovas taip pat nurodė, kad „Dusetų kultūros namų pastato rekonstrukcija, (duomenys neskelbtini)“ objekte ėjo statybos darbų vadovo pareigas nuo 2011 m. spalio 5 d. Įsakyme matyti įrašas, kad A. D. yra išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. B5361, bet atsakovo byloje pateiktas atestatas patvirtina, kad jis jam buvo išduotas tik 2011 m. spalio 28 d. po mokymų, už kuriuos buvo sumokėta 2011-10-14 (t. 2, b.l. 73, 75). Taigi, tai verčia manyti, kad labiau tikėtina, jog faktiškai statybos darbus nuo sutarties sudarymo momento vykdė pats direktorius L. J.. Taip pat nurodo, kad L. J. vykdytą statybos darbų organizavimą objekte patvirtina tai, kad minėtas asmuo pats pasirašinėjo medžiagų nurašymo aktus (Priedas prie 2012-08-28 papildomų dokumentų teikimo Nr.13 - psl. 26, 27, 28, 29, 30). Taigi, atsakovas objekte darbams nevadovavo, pats neparinko ir neužsakinėjo jokių medžiagų, o tik vykdė L. J. nurodymus, todėl negali būti laikoma, kad atsakovas veikė neteisėtai. Nurodo ir tai, kad teismas visiškai teisingai konstatavo, jog iš ieškovo byloje pateiktų dokumentų pagrindu neįmanoma spręsti, kad atsakovas neracionaliai panaudojo tam tikras medžiagas. Be to, ieškovo nesąžiningai į bylą pateiktos sąskaitos faktūros (pvz. dėl vazoninių gėlių pirkimo), neleidžia pagrįsti, kokiam konkrečiai objektui naudotos tam tikros medžiagos ir koks yra realus dėl tariamai neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos dydis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Apeliantas ginčija teismo sprendimą visa apimtimi ir prašo panaikinus sprendimą ieškinį tenkinti, tačiau argumentus pateikia ne dėl visų teismo nurodytų argumentų, todėl kolegija pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Apeliantas pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Apeliantas pateikdamas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nenurodė jokių motyvų savo prašymo. Kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė (CPK 322 str.).

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, jog teismas nepagrįstai netaikė visišką materialinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų ir konstatavo, jog ieškovo nurodyti žalos atsiradimo atvejai negali būti grindžiami visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu.

Byloje nustatyta, jog šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Atsakovas buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbdaviu (t. 1, b.l. 10-13).

Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ji gali būti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Ši sutartis turi būti įforminama raštu. Joje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus turi vykdyti darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žalos neatsirastų. Taigi, nors visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas su darbuotoju yra darbdavio siekis užtikrinti jam galinčios atsirasti materialinės žalos atlyginimą ir tokia sutartimi yra ginami darbdavio interesai, tačiau ja taip pat nustatomas įpareigojimas darbdaviui imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sąlygas, kad žalos neatsirastų (DK 256 straipsnio 1 dalis).

Jei žala padaryta kitokiais nei DK 246 str. išvardintais veiksmais, tai visiška materialinė atsakomybė darbuotojui nekyla. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju atsakovo materialinė atsakomybė nekyla ir visiškos materialinės atsakomybės sutarties nuostatos atsakovui negali būti taikomos.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartis nereglamentuoja žalos atsiradimo situacijos, kai gaminiai pereikvojami darbo procese, kadangi tokia pareiga kyla iš statybos dargų vadovo pareiginių instrukcijų.

Kolegija nurodo, jog pagrindas visiškos materialinės atsakomybės taikymui yra visiškos materialinės atsakomybės sutarties są lygų pažeidimas, jų nesilaikymas. Šalys minėtos sutarties pagrindu susitarė dėl darbuotojo atsakomybės už jam tiesiogiai perduotų (patikėtų) materialinių vertybių išsaugojimo ir įsipareigojimo tausoti ir tinkamai saugoti nuo sugadinimo, netekimo ir vertės sumažėjimo jam perduotų (patikėtų) materialinių vertybių ir imtis priemonių nuostoliams išvengti. Materialinės vertybės atsakovui buvo perduotos priede Nr. 1 (t. 1, b.l. 12-13). Būtent už šių materialinių vertybių išsaugojimą ir tinkamą naudojimą įsipareigojo atsakyti atsakovas. Byloje nėra keliamas klausimas dėl šių materialinių vertybių neišsaugojimo ar praradimo. Tuo tarpu kolegija nurodo, jog pareiginėse instrukcijose numatytų reikalavimų nesilaikymas ar jų pažeidimas atliekant darbo funkcijas negali būti pagrindu darbuotojo atsakomybei pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį kilti, nes tokiu būdu būtų paneigta visiškos materialinės atsakomybės esmė. Tokiu būdu atmestini apelianto argumentai, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartimi šalys reglamentavo darbuotojo atsakomybės kilimą dėl gaminių pereikvojimo darbo procese.

Tokiu būdu kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nagrinėjamu atveju atsakovui negali būti taikoma visiška materialinė atsakomybė ir darbuotojo kaltės įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog turi būti nagrinėjamos ir vertinamos visos materialinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir klaidingai aiškino žalos atsiradimo aplinkybes objekte „Vilniaus J.Basanavičiaus gimnazijos pastato, (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbai“. Nurodo, jog atsakovas yra atsakingas už šiame objekte atsiradusią žalą, nes jis pildė statybos darbų žurnalą, žinojo faktinius kiekius, kurių nenurodė atliktų darbų akte ir tuo būdu teikė ieškovo direktoriui tvirtinti klaidingus atliktų darbų aktus. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus – liudytojų parodymus ir padarė klaidingas išvadas, jog nėra priežastinio ryšio tarp netinkamai atliktų darbų ir atsakovo neteisėtos veikos netinkamai organizuojant darbus. Iš byloje esančių atliktų darbų aktų bei liudytojo R. V. parodymų matyti, jog atliktų darbų aktus pasirašinėjo ir atliktus darbus derino pats ieškovo direktorius. Kolegija nurodo, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovui buvo pavesta organizuoti darbus, o ne faktiškai juos atlikti, todėl ieškovui nepateikus įrodymų, kad medžiagos ar technologijos buvo panaudotos netinkamai ir būtent dėl tokių priežasčių atsirado brokas, negalima konstatuoti, jog egzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų konkrečią ieškovo realiai patirtą žalą dėl tariamo nekokybiško darbų atlikimo. Taip pat ieškovas nepagrindė ir nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė žalą dėl statybos darbų vėlavimo.

Apeliantas kelia argumentą, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog 2011-10-05 įsakymas Nr.AP-042.1 nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovas objekte „Dusetų kultūros namų pastato rekonstrukcija, (duomenys neskelbtini)“ ėjo statybos darbų vadovo pareigas. Byloje nekilo abejonių dėl įsakymo tikrumo, todėl atsakovas yra atsakingas už minėtame objekte atliktus darbus. Nurodo, kad atsakovo kaltė pasireiškė netinkamų medžiagų parinkimu, užsakymu ir naudojimu objekte. Tokiu būdu žalą sudaro suma už pereikvotas medžiagas. Byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovui kvalifikacijos atestatas buvo išduotas tik 2011-10-28, todėl pagrįsta teismo išvada, jog atsakovas negalėjo būti paskirtas ir eiti statybos darbų vadovo pareigas nuo 2011-10-05 įsakymo pagrindu. Tai patvirtina ir kiti įrodymai byloje, iš kurių matyti, jog pats ieškovo direktorius organizavo ir vykdė darbų organizavimą (t. 2, b.l. 11-30). Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas minėtame objekte darbams pats nevadovavo, o tik vykdė ir atliko ieškovo direktoriaus nurodymus, todėl negali būti teigiama, jog veikė neteisėtai. Be to, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog iš ieškovo byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neracionaliai panaudojo tam tikras medžiagas.

Kolegija nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra įrodyta, jog atsakovas pažeidė darbo pareigas ir yra jo kaltė dėl to.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų kolegija nepasisako.

Įvertinus aukščiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovo naudai priteistinos 907,50 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Kadangi paduodant apeliacinį skundą, apeliantui buvo atidėtas 542 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas (b.l. 5-16, 5 tomas), tai atmetus apeliacinį skundą minėtas žyminis mokestis priteistinas iš apelianto valstybės naudai (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Psyops Media“, į.k. 302337880, 907,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš UAB „Psyops Media“, į.k. 302337880, 542 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teisėjai Rūta Veniulytė-JankūnienėLiuda UckienėAlvydas Barkauskas