Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. D. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. RV-25-832 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam S. D.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu S. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmes, atitinkamai 13 (trylikai) metų ir 8 (aštuoneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. D. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 13 (trylikai) metų, pirmus 5 (penkis) metus atliekant kalėjime. Nuspręsta į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime S. D. išbūtą laiką. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi, S. D. pripažintas pavojingu recidyvistu.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis: S. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose, taip pat pašalintos tam tikros aplinkybės iš nuosprendžio aprašomosios dalies.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu nuteistųjų S. D., T. R. ir nuteistojo D. E. gynėjo advokato J. K. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis pakeistas: nuteistajam S. D., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Be to, pašalintos tam tikros aplinkybės iš nuosprendžio aprašomosios dalies. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo S. D. skundas atmestinas.

12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo S. D. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas pagrįstai. Žemesnysis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo, todėl skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, o jos keisti ar naikinti nuteistojo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

13. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse (BVK 82 straipsnio 4 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis S. D. atlieka devynerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę, kurios pusė buvo atlikta 2021 m. vasario 11 d. Vadinasi, nuteistasis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Visgi, svarbu pažymėti, kad šio instituto taikymas teisės aktuose įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog jis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje jau yra pasiekti tiek, jog toliau jų siekti galima taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuteistajam būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Sutiktina su nuteistojo skunde išdėstytais argumentais, kad nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, sprendžiant apie nuteistojo pažangą, dėl to turi būti nustatinėjamos ir analizuojamos visos nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės, vertinant jas bylos duomenų visumoje, visgi, akcentuotina, jog net esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant teismas gali, bet neprivalo laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant lygtinio paleidimo institutą.

15. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pastebėtina tai, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta ir tai, jog S. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad veikdamas organizuota grupe neteisėtai, įgijo, laikė ir kontrabandos būdu gabeno labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, t. y. laisvės atėmimo bausmę S. D. atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, asmens nusikalstama veika vertinama tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir nelaikytina dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu. Juo labiau nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad žemesnysis teismas suabsoliutino aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu nusikalstamų veikų padarymo metu, nes tiek Komisijos, tiek žemesniojo teismo sprendimai pagrįsti aplinkybių viseto analize, kuriai pritaria ir aukštesnysis teismas.

16. Iš nuteistojo S. D. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai S. D. buvo pristatomas penktą kartą, prieš tai nei Komisija, nei nuteistojo skundus nagrinėję teismai nenusprendė jam taikyti lygtinio paleidimo. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmė vienbalsiai (a. b. 3 t., I d., 27–28). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis šiuo metu taip pat dar nėra padaręs tiek reikšmingos pažangos, kad būtų lygtinai paleistas ir likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atliktų būdamas neizoliuotas.

17. Pirminis nuteistojo S. D. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant „OASys“ metodiką, buvo atliktas 2022 m. kovo 2 d. ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko ir 2022 m. rugsėjo 7 d., 2023 m. kovo 14 d. ir 2023 m. rugsėjo 12 d. atliktų vertinimų metu (a. b. 2 t., I d., 108–118, 127–137, 148–159, 179–190). Iš nuteistojo S. D. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi ir šiuo metu, nes 2024 m. vasario 13 d. atlikto vertinimo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, juo labiau, kad nebuvo nustatyti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai (a. b. 3 t., I d., 14–26). Vis dėlto, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, būtina įvertinti nuteistojo elgesį visu bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tai nustatoma, vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

18. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 13 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti penki statiniai, dvylika dinaminių ir du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu pažymėti, kad minėti statiniai ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai ir jų kiekis išliko nepakitę nuo 2022 m. kovo 2 d. atlikto vertinimo. Tuo tarpu dinaminių kriminogeninių veiksnių nuo pirmojo nuteistojo vertinimo sumažėjo nuo keturiolikos iki dvylikos veiksnių (a. b. 2 t., I d. 117; 3 t., I d., 25–26). Šios aplinkybės visumoje su nagrinėjamu atveju nustatytomis aplinkybėmis leidžia spręsti, kad nuteistojo skunde akcentuojama pažanga negali būti vertinama, kaip akivaizdi, juo labiau, kad laisvės atėmimo bausmę S. D. atlieka nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d.

19. Paskutinio tyrimo metu, kaip jau minėta, konstatuota dvylika dinaminių kriminogeninių veiksnių, tarp kurių: oficialios darbinės bei darbinės patirties stoka; nusikalstamas elgesys, susijęs su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais ir priemonėmis; gyvenimo stiliaus bei socialinės aplinkos ypatumai, kurie skatino nusikalstamo elgesio raišką; objektyvaus savivaizdžio stoka; negebėjimas įsisavinti ir priimti savo negatyvios patirties; kontroliuojantis elgesys nepakankamai problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai; mąstymui būdingas kategoriškumas; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos bei atsakomybės už savo negatyvius veiksmus neprisiėmimas (a. b. 3 t., I d., 25–26). Pastebėtina, kad 2022 m. kovo 2 d., 2022 m. rugsėjo 7 d. ir 2023 m. kovo 14 d. atliktų tyrimų metu buvo nustatyta keturiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių, t. y. be anksčiau išvardintų veiksnių buvo nustatytas neigiamas požiūris į darbą ir motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje stygius, tuo tarpu 2023 m. rugsėjo 12 d. atlikto vertinimo metu buvo nustatyta trylika dinaminių kriminogeninių veiksnių, tarp kurių, jau nebuvo nustatytas neigiamas požiūris į darbą (a. b. 2 t., I d., 108–118, 127–137, 148–159, 179–190). Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju išanalizuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis S. D. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nes dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis keičiasi nežymiai. Nors, kaip jau buvo minėta, kad skaitinė kriminogeninių veiksnių išraiška neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar nuteisto asmens daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad S. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu, be kita ko, dėl to, kad turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, vykdyti jų kontrabandą ir taip gauti neteisėtas pajamas, subūrė organizuotą grupę, dėl to, nuteistojo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai veiksniai, susiję su oficialios darbinės ir apskritais darbinės patirties stoka, nusikalstamas elgesys, susisijęs su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais ir priemonėmis ir pan., laikytini reikšmingais, sprendžiant, jog šiuo metu likusi laisvės atėmimo bausmė negali būti atliekama nuteistajam būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Be to, vienas iš nuteistajam konstatuotų statinių kriminogeninių veiksnių yra nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis (a. b. 3 t., I d. 25). Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, už kokias nusikalstamas veikas S. D. atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir kokie kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti jo atžvilgiu, nenustatė pagrindo spręsti, kad nuteistojo padaryta pažanga yra akivaizdi ir suponuojanti pagrindą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. D. atžvilgiu konstatuoti statiniai kriminogeniniai veiksniai – didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės (3) bei įvykdė labai sunkų nusikaltimą, neišnykus teistumui, pripažintas pavojingu recidyvistu. Anksčiau S. D. buvo teistas du kartus – Raseinių rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė) bei Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (nužudymas). Pastebėtina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi jau buvo nuspręsta taikyti S. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (a. b. 1 t., I d., 72–72).

20. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau jis buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, pažymėtina, jog 2022 m. kovo 2 d. atliktas smurtinio elgesio rizikos vertinimas, taikant „HCR-20“ metodiką, ir nustatyta vidutinė pakartotinio S. D. smurtinio elgesio rizika. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra nustatyta, be kita ko, objektyvaus savivaizdžio stoka; kontroliuojantis elgesys; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Sutiktina, kad šiose srityse nuteistasis daro tam tikrą pažangą, dalyvaudamas tikslinėse programose ir užsiėmimuose (tai patvirtina ir papildomai skundo nagrinėjimui pateikti duomenys), tačiau šios aplinkybės, vertinant duomenų visumą, nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo.

21. Aukštesniojo teismo vertinimu, skunde žemesniojo teismo motyvai, susiję su nuteistojo kaltės nepripažinimu, interpretuojami sau palankesniu būdu, nes esant pripažintam kaltu įsiteisėjusiu ir vykdomu teismo nuosprendžiu tolesnis kaltės neigimas, teikiant subjektyvų nusikalstamų situacijų aplinkybių aiškinimą, atspindi nekritišką nuteistojo požiūrį į savo elgesį. Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant nagrinėjamą klausimą, nes nustatyti tokie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kaip nuteistojo negebėjimas įsavinti ir priimti savo negatyvios patirties; nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; atsakomybės už savo negatyvius veiksmus neprisiėmimas. Nuteisto asmens požiūris į padarytas nusikalstamas veikas kartu su kitomis aplinkybėmis taip pat atspindi jo pažangą keičiant savo elgesį bausmės atlikimo metu.

22. Vertinant kriminogeninius veiksnius, svarbu atsižvelgti ir į aplinkybes, susijusias su nuteistojo darbine veikla. Nuteistojo S. D. asmens byloje yra pateikta UAB „V“ direktorės V. I. 2023 m. rugsėjo 8 d. pažyma „Dėl S. D. įdarbinimo po lygtinio paleidimo“ (a. b. 6 t., 2 d., 37). Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininko, atliekančio Vilniaus kalėjimo viršininko funkcijas, 2023 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. NĮ-25-583 nuteistojo vykdoma individuali veikla (dizainas ir rūbų dekoravimas) prilyginta darbinei veiklai (a. b. 6 t., II d., 32–34). Papildomai teismui pateikti duomenys, kad nuteistasis įgijo siuvėjo kvalifikaciją (profesinio mokymo diplomo kopija). Vis dėlto, šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo teigimu, po ankstesnės terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis dirbo neoficialiai, oficialios darbinės patirties vengė dėl galimų antstolių išskaitų iš gaunamų pajamų; iki nuteisimo stokojo motyvacijos save realizuoti oficialioje darbinėje veikloje. Net ir esant formaliai patvirtintai galimybei įsidarbinti po lygtinio paleidimo, būtina pažymėti, kad nuteistojo darbinė veikla yra tik viena iš aplinkybių, tarp kurių ir nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis, oficialios darbinės patirties stygius, kurių visumą turi atsižvelgti Komisija ir nuteistojo skundus nagrinėjantys teismai, spręsdami klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Apibendrinant pažymėtina, kad S. D. lėšų tvarkymo ir pajamų, darbinės veiklos srityse stebimi pozityvūs pokyčiai, tačiau išlieka kitų probleminių sričių, kuriose jo elgesys turi būti koreguojamas teigiama linkme, siekiant lygtinio paleidimo.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyti du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: formalus gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo galimybės po paleidimo iš įkalinimo įstaigos patvirtinimas bei šeimos narių paramos ir palaikymo sulaukimas (a. b. 3 t., I d., 26), tačiau šie apsauginiai veiksniai neatsveria penkių statinių ir net dvylikos dinaminių kriminogeninių veiksnių. Nors ryšių sritis nesiejama su S. D. galima pakartotinio nusikalstamo elgesio raiška, tačiau esantys socialiniai ryšiai praeityje nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir nuteistojo skundo argumentai, kad jo sugyventinei yra būtina jo pagalba auginant dažnai sergantį sūnų, nes iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis turi du sūnus, gimusius 1999 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. spalio 20 d. Būtent jaunesniojo sūnaus motina yra nuteistojo sugyventinė N. G. (a. b. 1 t., II d., 3; 3 t., II d., 122–123). Šiame kontekste akcentuotina, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šiuo metu nuteistasis S. D. atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, padarė jau gimus jaunesniajam sūnui, dėl to minėtos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, jog jos neabejotinai užtikrins, kad nuteistasis pakartotinai nenusikals. Referuojant į skundo argumentus dėl pagalbos nuteistojo sugyventinei reikalingumo, pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės vietų įstaigos negali būti suteiktas prioritetas nuteistojo ar jo šeimos narių interesams, nes taip nebūtų pasiekti bausmės tikslai, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

24. Vertinant nuteistojo asmenybę, elgesį bei pasiryžimą keisti savo gyvenimo modelį, pažymėtina, kad jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo vieną kartus baustas ir septynis kartus skatintas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog paskutinį kartą S. D. skatintas 2021 m. spalio 1 d., o po svarstymų dėl galimo jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos skatintas nebuvo (a. b. 3 t., I d. 23–24). Taigi, skunde nuteistasis teisingai nurodo, kad neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau jo elgesys nepasižymėjo išskirtinai pozityviu bei skatintinu elgesiu, juo labiau, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra jo pareiga ir savaime nesuponuoja pagrindo lygtiniam paleidimui.

25. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo galimybė priklauso išimtinai nuo nuteistojo elgesio korekcijų, dėl to vertinant nuteistojo S. D. galimybes savo elgesį keisti teigiama linkme, atkreiptinas dėmesys ir į duomenis apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones – nuteistais bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visgi, kriminogeninės sritys, susijusios su lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, emocine gerove, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritimis, išlieka šiuo metu aktualios ir reikalauja tikslingų nuteistojo veiksmų. (a. b. 3 t., I d., 21–23). Sutiktina, kad nuteistais dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose ir programose, o tai patvirtina ir prie jo skundo pateikti dokumentai (b. l. 50–51), tačiau nors šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, pačios savaime negali būti pripažintinos pagrindu spręsti, jog savo elgesiu nuteistasis jau įrodė, kad toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nes paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nors nuteistasis skunde itin akcentuoja jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, taip siekdamas paneigti skundžiamos nutarties pagrįstumą, vis dėlto, nuteistojo asmens byloje esantys duomenys atspindi ir neigiamus nuteistojo elgesio / požiūrio aspektus. Pavyzdžiui, 2024 m. vasario 13 d. socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog 2023 m. kovo 6 d. S. D. lankėsi konsultacijose, kurių metu analizuotas nuteistojo nusikalstamas elgesys siekiant identifikuoti problemines sritis bei didinti motyvaciją įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau konsultacijų metu S. D. pripažino, kad lankosi tik siekdamas sudaryti apie save palankesnį įspūdį, o užduotis atlikdavo priverstinai; bendradarbiavimas su nuteistuoju buvo sustabdytas, jam neidentifikuojant jokių turimų problemų, esant tik formaliai jo motyvacijai (a. b. 3 t., I d., 21–23). Prie skundo teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis dalyvavo ir užbaigė psichologinę intervencijos priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, 2024 m. vasario 26 d. - 2024 m. gegužės 13 d. dalyvavo ir baigė 14 ak. val. užsiėmimus „Nesmurtinės komunikacijos valdymas, jam skirta piniginė išmoka už gerą mokymąsi, tačiau vertinant nuteistojo pažangą, kaip argumentuoja ir pats nuteistasis, svarbu vertinti nuteisto asmens elgesį visos bausmės atlikimo metu, nė vienoms aplinkybėms neteikiant iškirtinės reikšmės. Manytina, kad dar didesnis nuteistojo įsitraukimas į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekio reguliavimą, pasitelkiant tam tikslines elgesio/požiūrio korekcijos priemones, sudarytų prielaidas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis akcentuoja, kad nei Komisija, nei žemesnysis teismas nenurodė, kokių konkrečių tolimesnių veiksmų turi imtis nuteistasis, tačiau tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje nutartyje akcentuotos probleminės sritys, kuriose reikalingas didesnis nuteistojo susitelkimas koreguojant savo elgesį.

26. Nuteistasis skunde akcentuoja progresyvaus bausmių atlikimo principą, tačiau pažymėtina, kad BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas reiškia, jog nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. Šis principas reikalauja, kad nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui, be to, ypatingai svarbi pačių nuteistųjų iniciatyva keičiant savo elgesį teigiama linkme, o ne tik formaliai laikantis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytų ir nuteistiesiems privalomų taisyklių. Atkreipiant dėmesį į papildomai skundo nagrinėjimui pateiktus duomenis apie nuteistojo S. D. perkėlimą iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, pažymėtina, kad ši aplinkybė nesuponuoja pagrindo paleisti nuteistąjį lygtinai. Nuteistojo perkėlimas iš vienos grupės į kitą bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra skirtingi institutai, todėl vieno sprendimo priėmimui nustatytos sąlygos negalima automatiškai preziumuoti priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Juo labiau, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę lengvojoje grupėje bausmė vis tiek yra atliekama pataisos įstaigoje, priešingai nei lygtinio paleidimo atveju, kai nuteistasis fiziškai yra paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Kadangi nuteistųjų teisinė padėtis turi būti švelninama palaipsniui, nagrinėjamu atveju nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo grupė leidžia manyti, kad nuteistasis gali daryti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą, todėl tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas pataisos įstaigos administracijos, priimant sprendimą perkelti jį į lengvąją grupę, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nepaneigia aptartų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam S. D. šiuo metu netaikytinas. Juo labiau, kad nuteistasis į lengvąją grupę perkeltas tik 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu, nors laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d.

27. Nesutiktina su nuteistojo vertinimu, kad Komisija ir žemesnysis teismas, be kita ko, nesivadovavo ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis valstybėms narėms Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“. Pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos apibrėžia valstybėms narėms valstybių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų, tai nagrinėjamu atveju yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Nei baudžiamojo proceso įstatymo, nei bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl skundo argumentai dėl žemesniojo teismo padarytų pažeidimų yra nepagrįsti. Be kita ko, pažymėtina, kad nei EŽTT praktika, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Atliepiant nuteistojo skundo argumentus, susijusius su teisėtu nuteisto asmens lūkesčiu pasinaudoti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutu, pabrėžtina, kad laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra privalomas kiekvieno nuteistojo atžvilgiu ir vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui. Dėl nuteistojo skunde gausiai nurodomų teismų sprendimų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų klausimais, pažymėtina, kad teismų sprendimais dėl lygtinio nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų precedentai nėra sukuriami ir dėl to, nes tokio pobūdžio bylose vertinamas individualus asmuo ir jo individuali situacija, pasižyminti sava ypatybių specifika.

28. Aukštesniojo teismo vertinimu, pritartina tiek Komisijai, tiek ir žemesniajam teismui, kad nuteistojo S. D. elgesį jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, jog jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nebūnant izoliuotu, o jo paties nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, neabejotina, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau šios aplinkybės šiuo metu dar nesuponuoja išvados, jos paleistas lygtinai asmuo pakartotinai nenusikals, dėl to S. D. turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ypač orientuojantis į kriminogeninių sričių, susijusių su gyvenimo stiliaus ir draugų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritimis, į jas nukreipiant tikslingus veiksmus, kuriais būtų daroma teigiama įtaka nuteistojo elgesiui, nuostatoms šiose srityse. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad žemesnysis teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nuteistajam S. D., kaip neatitinkančiam, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu netaikytinas. Tai sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.