Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas BroniusLiatukas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Kaunas 2008 m. balandžio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės 2008 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., prie 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Tenkintas civilinis ieškinys ir civilinio ieškovo GSEB „J“ naudai iš R. G. priteista 1000 (vienas tūkstantis) Lt .

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d nuteistas ir V. P., kurio atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. pagal BK 178 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 04 d., apie 8.00 val., bendrininkų grupėje su V. P., iš statomo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, slapta pagrobė 2000 litų vertės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „J.“ metalines konstrukcijas.

Motyvuojamoji dalis

R. G. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir R. G. pagrįstai pripažino kaltu. Ikiteisminio tyrimo metu su R. G. atliekant procesinius veiksmus, teisinės normos taip pat pažeistos nebuvo.

Baudžiamieji įstatymai tikrai garantuoja būtiną gynėjo dalyvavimą baudžiamosiose bylose asmenims, kurie dėl psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teise į gynybą. BPK 51 str. asmeniu, negalinčiu dėl psichinių sutrikimų pasinaudoti savo teise į gynybą laiko tokius asmenis, kurie serga sunkia liga, aiškiai apsunkinančia bendravimą, suvokimą ar minčių reiškimą arba yra nepakaltinami ar ribotai pakaltinami, arba yra teismo sprendimu pripažinti neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, arba jų veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Nei vienai iš šios kategorijos asmenų grupei apeliantas nepriklauso. 2007 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad apelianto apelianto psichinė būsena jokių abejonių nekelia ir psichiatrinės ekspertizės atlikimas jam nereikalingas. Akivaizdu, kad pagrindo abejoti apelianto galėjimu pasinaudoti teise į gynybą, nebubuvo. Vadinasi, būtinam gynėjo dalyvavimo ikiteisminiame proecese užtikrinimui, pagrindo taip pat nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantui jo, kaip įtariamojo teisė turėti gynėją, prieš kiekvieno procesinio veiksmo atlikimą, buvo išaiškinta. Pasinaudoti šia teise apeliantas savanoriškai atsisakydavo (b.l. 94, 97,1140). Iš to matyti, kad apelianto skundo teiginiai dėl jo teisės į gynybą pažeidimo ikiteisminiame tyrime, nepagrįsti. Vadinasi, ikiteisminio tyrimo metu apelianto duoti parodymai gauti buvo teisėtai ir pagrįstai buvo teismo laikomi įrodymais šioje byloje.

Duomenys byloje rodo, kad 2000 lt vertės metalinės konstrukcijos pavogtos buvo iš statomo objekto teritorijos. Ikiteisminio tyrimo metu ir nuteistasis šioje byloje V. P. ir apeliantas R. G. kaltais prisipažino visiškai. Abiejų jų parodymai apie metalo konstrukcijų pavogimą, pakrovimą, išvežimą, pardavimą, gautų pinigų pasidalinimą bei apie priežastis, lėmusias šio nusikaltimo padarymą, pilnai sutapo. Abu jie savo duotus parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje, metu. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas R. G. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pakeitė, teigdamas, kad apie tai, jog metalinės konstrukcijos yra vagiamos, jis nežinojo, nesuprato ir manė, kad tai yra išmestas ir niekam nereikalingas metalo laužas. Teismas pagrįstai tokius apelianto parodymus vertino kritiškai ir pagrįstai jo kaltę grindė ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais. Duomenys byloje rodo, kad metalinės konstrukcijos tvarkingai sukrautos buvo statomo objekto teritorijoje. Tam, kad dalį jų pavogti, sukrautos metalinės konstrukcijos buvo išverstos ir iš jų tarpo išsirinktos 1-2 metrų ilgio dvitėjo ir lovinio profilio bei kampučio metalinės sijos. Akivaizdu, kad statomo objekto teritorijoje esančią tvarkingai sukrautą metalinių konstrukcijų krūvą laikyti niekam nereikalingomis metalo atliekų šiukšlėmis yra absurdiška. Vadinasi, apeliantas, teisme teigdamas, jog jis nežinojo ir nesuprato, kad be leidimo iš statomo objekto teritorijos imamos metalinėss konstrukcijos nėra išmestos metalo atliekos, aiškiai sakė netiesą, tad teismas pagrįstai jo teisme duotus parodymus vertino kritiškai ir pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį parėmė ir jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tad ir pagrindo skundo tenkinimui, nėra.

Garažų statybos ir eksplotavimo Bendrija „J.“ vagystės metu jai padarytą žalą įvertino 2.000 lt. Apeliantas, teigdamas, kad pagrobtų metalo konstrukcijų vertė buvo mažesnė, jokių tai pagrindžiančių motyvų, nenurodo. Pagrindo abejoti civilinio ieškovo nurodyti metalinių konstrukcijų įvertinimu, nėra, tad šioje dalyje apelianto skundas laikomas deklaratyviu ir nenagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nuosprendį.