Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-07 nutarties, kuria netenkintas O. M. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK VPS Prevencijos poskyrio vyriausiosios tyrėjos 2013-08-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-2836733-13,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas M. Ž. surašė O. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 13P-2834607-13 dėl to, kad 2013-07-31 apie 18.57 val. viešoje vietoje, iš (duomenys neskelbtini) išbėgo palaidas be antsnukio vokiečių aviganio veislės šuo, kuris įkando R. P. į koją. Šuns savininkė O. M. tokiais veiksmais pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimo Nr. 1-1251 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 6.8 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 110 str. 10 d.

O. M. manymu, byloje neužtenka įrodymų nukentėjusiajam padarytai žalai pagrįsti. Skunde pažymima, kad asmens žalos sveikatai dydį nustato Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos specialistai, Specialistų pateikta išvada yra teisinis dokumentas, įrodantis ir patvirtinantis žalos sveikatai atsiradimo aplinkybes, žalos dydį bei žalos pasekmes sveikatai. Tokios specialisto išvados byloje nėra. Taigi, O. M. nuomone, teiginys, jog žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta jos šuns arba apskritai buvo padaryta, nėra jokio pagrindo. Byloje esanti nuotrauka policijos pareigūnų buvo padaryta praėjus 29 min. po įvykio. O. M. teigimu, per tą laiką galima buvo sugalvoti daug būdų kaip pažymėti neva šuns įkąstą vietą kojoje. Esant šioms aplinkybės, O. M. prašo perkvalifikuoti jos įvykdytą pažeidimą į ATPK 110 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia prisiimanti kaltę dėl šuns išbėgimo į gatvę. Ji bandė bendrauti su nukentėjusiuoju pas tyrėja, tačiau šis kategoriškai atsisakė su ja kalbėtis. O. M. paršo teismo atsižvelgti į tai, kad ji visuomet laikėsi gyvūnų laikymo taisyklių, nėra gavusi nei vieno skundo dėl šuns, anksčiau niekada nėra bausta administracine tvarka, gailisi dėl įvykio, be to, pažeidimas įvyko nenumatant ir negalint numatyti tokių pasekmių. Pasak O. M., pažeidimo pobūdis vertintinas kaip atsitiktinis ir nekeliantis pavojaus visuomenei ateityje. Labai pergyvena dėl įvykio, iki šiol vartoja raminamuosius vaistus, tad administracinės nuobaudos tikslai jos atžvilgiu jau yra pasiekti.

Šioje byloje atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apeliantės O. M. kaltės padarius ATPK 110 str. 10 d. numatytą pažeidimą, pagrįstos. Apeliantės kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), 2013-07-31 pareiškimu (b. l. 4), fotonuotraukomis (b. l. 5-7), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimas (b. l. 8, 9).

O. M. pripažįsta savo kaltę dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo, tačiau apeliaciniu skundu prašo teismo perkvalifikuoti jos įvykdytą pažeidimą iš ATPK 110 str. 10 d. į 110 str. 1 d.

ATPK 110 str. 1 d., inter alia, įtvirtinta, kad gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas, užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų. To paties straipsnio 10 dalis numato, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Ištyręs surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, skirtingai nei teigiama skunde, byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiojo R. P. žalos sveikatai padarymo faktą. Pažymėtina, kad ATPK 110 str. 10 d. inkriminavimui nereikia nustatinėti žalos padarymo dydžio, tad ta aplinkybė, jog byloje nėra atitinkamų specialistų išvados dėl nukentėjusiojo R. P. patirto sveikatos sutrikdymo dydžio, neturi reikšmės O. M. veiksmų kvalifikavimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, padaryta fotonuotrauka patvirtina, jog dėl O. M. priklausančio šuns įkandimo (įdrėskimo) nukentėjusiajam buvo padaryta žala sveikatai. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pakanka vien žalos padarymo fakto konstatavimo, kas ir buvo padaryta. Pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog netikėti byloje esančia fotonuotrauka (b.l. 7) nėra jokio pagrindo. Ji buvo padaryta policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą netrūkus po įvykio. O. M. nurodomos aplinkybės, jog R. P. iki pareigūnų atvykimo galėjo sugalvoti daug būdų kaip pažymėti neva šuns įkąstą vietą kojoje, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo pažeidimo padarymo momento iki policijos pareigūnų atvykimo nukentėjusysis patyrė kitą panašaus pobūdžio traumą, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad žala R. P. sveikatai buvo padaryta dėl O. M. priklausančio šuns įkandimo (įdrėskimo).

Negalima sutikti su O. M. skunde nurodomu argumentų dėl paties nukentėjusiojo galimai provokuojančių veiksmų šuns atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. P. reakcija į link jo bėgusį didelį šunį buvo visiškai adekvati. Pažymėtina, kad asmeniui, neturinčiam šuns, nėra žinomi O. M. nurodomi šios veislės šunų charakterio bruožai (ramūs, nepriešiški ir pan.). Žmogus tiesiog netikėtai pamatė link jo bėgusį didelį, galimai agresyviai nusiteikusį, šunį ir spontaniškai sureagavo į susiklosčiusią situaciją. Juo labiau, kad gyvūno veiksmų neįmanoma visiškai tiksliai prognozuoti, tad teigti, jog pats nukentėjusysis sąmoningai išprovokavo agresyvų šuns elgesį nėra jokio pagrindo. Tikėtina, jog spirdamas koja nukentėjusysis tikėjosi nuvyti šunį nuo savęs, o ne sužaloti, tad O. M. teiginys dėl paties R. P. netinkamo elgesio gyvūno atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas. Tokią teismo išvadą patvirtina ta aplinkybė, jog dėl nukentėjusiojo veiksmų jokia žala šuniui padaryta nebuvo. Tuo pačiu teismas pažymi, kad ne nukentėjusysis, o šuns savininkas turi pareigą rūpintis, kad jo augintinis nepadarytų žalos kitiems asmenims.

Skundu O. M. taip pat prašo teismo vadovaujantis ATPK 30¹str. nuostatomis, paskirti jai mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visiškai neskirti administracinės nuobaudos.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas.

Kaip pagrįstai yra nurodoma skundžiamoje nutartyje, pagal susiformavusią teismų praktiką mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tam, kad bylą nagrinėjantis organas taikytų ATPK 30¹ str. nuostatas, turi būti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai: t.y., ne tik jo atsakomybę švelninančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės.

Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo pobūdį, pavojingumo laipsnį, O. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes jai Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK VPS Prevencijos poskyrio vyriausiosios tyrėjos 2013-08-08 nutarimu buvo paskirta minimali ATPK 110 str. 10 d. sankcijoje numatyta nuobauda. Pažeidėjos nurodomos aplinkybės, jog ji anksčiau niekada nebuvo bausta administracine tvarka, gailisi dėl įvykio, be to, pažeidimas įvyko nenumatant ir negalint numatyti tokių pasekmių, negali būti vertinamos kaip išskirtinės ATPK 30¹ str. prasme. Pažymėtina, kad į visas šias aplinkybės jau buvo atsižvelgta skiriant O. M. minimalią nuobaudą. Tuo tarpu esant sunkiai pažeidėjo materialinei padėčiai įstatymas numato galimybę, vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. nuostatomis, teikti prašymą dėl asmeniui paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuobaudos skyrimo dieną, t. y. 2013-08-08, O. M. pateikė prašymą dėl jai paskirtos 500 Lt baudos mokėjimo išdėstymo 3 mėnesių laikotarpiui (b. l. 10).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK VPS Prevencijos poskyrio vyriausiosios tyrėjos 2013-08-08 nutarimu O. M. buvo pagrįstai nubausta pagal ATPK 110 str. 10 d. 500 Lt bauda, todėl šis nutarimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-07 nutartis paliekami galioti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Netenkinti O. M. apeliacinio skundo.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-07 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.