- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- 1-675-526/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06266-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- N. Š.
- Advokatai
- Gintautas Daugėla
N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, dirba MB (duomenys neskelbtini) vadove, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteista, kaltinama pagal LR BK 140 str. 3 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Š. buvo kaltinama, kad ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui: ji, 2017-01-23, apie 18.50 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda sumušė savo mažametį sūnų N. Š., gim. 2004 m. - pastūmė ant lovos ir jam nugriuvus ne mažiau dešimties kartų diržu sudavė į įvairias kūno vietas, po to pakėlė už megztinio kapišono, suspausdama kaklą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Pagal pareikštą jai kaltinimą N. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2017-01-23 ji grįžo iš darbo. Sūnus N. buvo namie ir žaidė kompiuterius. Ji paprašė išjungti kompiuterį ir daryti namų darbus, tačiau sūnus toliau žaidė su kompiuteriu. Ji perspėjo, kad bus paimtas kompiuterio laidas, tačiau tai negelbėjo. Tada ji ištraukė kompiuterio maitinimo laidą. Sūnui prasidėjo isterija, jis pradėjo spjaudytis, šaukti, spardytis, krito ant žemės, labai negražiai kalbėjo ir ją stumdė. Ji negalėjo jo suvaldyti, todėl paėmė šalia esantį dirželį ir juo pagrasino. Sūnus toliau šaukė, pyko, išbėgo į balkoną ir norėjo išlipti per balkoną. Ji vos spėjo jį sugriebti ir grąžinti atgal į kambarį. Tada apie 10-15 minučių ji laikė sūnų apsikabinusį ir turėjo labai ilgą pokalbį, kas nutiko, kodėl jis šitaip elgiasi. Vėliau sūnus apsiramino, suprato savo klaidą. Ryte sūnų vežė į mokyklą. Jis buvo geros nuotaikos. Su sūnumi ji visada gerai sutarė. Šis jo isterijos priepuolis buvo pirmas. Ji mano, kad dėl to kaltas naujai įsigytas kompiuteris bei N. tėvo pamokymai, kad kompiuteris pirktas vaikui, todėl jis gali su juo daryti ką nori. Mano, kad ši istorija kilo dėl jos buvusio sutuoktinio veiksmų. V. Š. yra grasinęs ne vieną kartą, kad atims vaiką. Šis klausimas paaštrėjo, kai jis buvo paduotas antstoliams už alimentų nemokėjimą. Kas liečia sūnų, jis aiškindavo, kad pamokos nėra svarbu, į mokyklą nėra būtina eiti, kad būrelius gali lankyti, tačiau jei nori eini, nori neini. Šie tėvo pamokymai sūnui patiko, nors tai ir prieštaravo jos ir sūnaus nustatytai darbotvarkei. Kilusio konflikto dėl kompiuterio metu buvo sūnaus pasakyti žodžiai: tu pamatysi, ką tau tėtis padarys.
Šalies argumentai
Liudytojas V. Š. parodė, kad jo sūnus N. po skyrybų gyveno su mama. Jis gavo iš sūnaus eilę žinučių su pagalbos prašymu. Jis nurodė, kad mama jį skriaudžia, smaugia, daužo, atiminėja kompiuterį, filmuoja, kad jį vadina psichopatu. Gavęs žinutes, jis paskambino sūnui ir jį nuramino, sakė, kad viskas bus gerai. Po poros dienų vėl gavo žinutes, kad mama pyksta. Tada jis kreipėsi į vaikų teisių tarnybą, kuri patarė kreiptis į policiją, o taip pat dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taip jis ir padarė. Iš policijos gavo leidimą, kad gali sūnų pasiimti iš mokyklos. Pasiėmė sūnų, paskambino mamai ir nuo to laiko sūnus gyvena su juo. Anksčiau irgi gaudavo žinučių nusiskundimų, kur sūnus verkdavo, šaukdavo, sakydavo tėti gelbėk. Telefonai būdavo iš jo atimami. Kai mamai prisiskambindavo, ji sakydavo, kad sūnus yra nubaustas, savo klaidą suprato, atsiprašė, nesikišk, čia ne tavo reikalas. Tai kartodavosi ne vieną kartą, tačiau 2017-01-23 žinutes buvo paskutinis lašas. Mamos smurtas buvo ir fizinis ir psichologinis, ištisinis ir nuolatos. Sausio 23 d. atėjo 4 žinutės iš eilės: mama vėl ant manęs supyko, viską atėmė, sako, kad viskas yra jos, ir pradėjo, mušti su diržu, tada vėl grasino ir rėkė, sakė, kad išveš mane pas daktarą. Stumdė daiktus, į šiukšlinę dėjo, trankėsi iš rankų į skaudančią koją, trenkė į veidą, 2 kartus plėšė už kapišono, pradėjo smaugti ir galvoja, kad aš nieko nenoriu daryti tik sėdėti prie kompo, bet aš nebuvau prie kompo. Paskambink kai galėsi. 2 žinutė: ir dar filmuoja, lyg aš būčiau psichopatas. Sekanti: ir dar sako, kad laisvės neturėsiu, ir dar sekanti: sako, kad šunio neturėsiu ir atsidursiu gatvėje. Tą pačią dieną žinutė: ir dar kad neturėsiu telefonu, ir verksiu kruvinomis ašaromis. Ir kad čia jos telefonas, ir kompiuteris. Vasario 7 dieną jis iš sūnaus vėl gavo žinučių, todėl tada nuvažiavo į vaikų teisių tarnybą.
Liudytojas V. Š. pateikė jo bei sūnaus N. Š. susirašinėjimo SMS žinutėmis išrašą (t.1, b.l. 20).
Nukentėjusysis N. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad jis žino, kad turi kalbėti apie įvykius su mama. Nesutinka pasakoti, nes seniai tai buvo, nenori prisiminti. Jis su mama susitaikė. (t.1, b.l. 49-51)
Nukentėjusysis N. Š. (dalyvaujant Klaipėdos vaiko teisių apsaugos atstovei V. J.) apklausos metu parodė, kad jis iki šiol gyveno su mama N. Š., tačiau jau porą savaičių gyvena pas tėtį V. Š.. Mama jam dažnai priekaištaudavo dėl įvairių dalykų, ypač dėl pamokų ruošos, nors jis ir taip jas visada paruošia, mokykloje mokosi gerai. Mama dažnai būna pikta, ant jo dažnai pyksta be jokių aiškių priežasčių, jis dėl to blogai jaučiasi. Ji jo nemušdavo, tik dažnai pykdavo, šaukdavo, vis liepdavo ruošti pamokas. Sausio 21 yra jo gimtadienis. Jie su tėčiu važiavo pirkti jam dovanos - kompiuterio, abu jį išrinko, dalį pinigų jis davė iš savo taupyklės. Mama dėl to labai supyko - ir kad davė savo pinigus, ir kad ne tokį kompiuterį išrinko. Ji pyko kelias dienas, vis šaukė ant jo. Kažkurią dieną jis norėjo įsijungti savo naująjį kompiuterį ir prie jo pabūti, pabendrauti su draugais, tačiau mama liepė ruošti pamokas. Jie susipyko, ji pradėjo ant jo šaukti, paskui išstūmė iš kambario, atėmė kompiuterį ir telefoną. Jis pradėjo verkti, tada ji pastūmė ant lovos ir pradėjo mušti diržu - sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, po to pakėlė jį už megztinio kapišono ir taip suspaudė jam kaklą, kad būtų mušusi per veidą, nepamena. Dėl suduotų smūgių jam tada jokių mėlynių neliko, tačiau skaudėjo. Jis tada labai verkė. Matė, kad mama filmuoja telefonu jį, kaip jis verkia. Paskui mama išėjo į balkoną parūkyti, o jis pasiėmė savo telefoną ir parašė žinutę apie tai, kas įvyko tėčiui. (t.1, b.l. 36-37)
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu apklausta N. Š. savo kaltę kategoriškai neigia, parodydama, kad jokio tyčinio smurto savo vaiko atžvilgiu ji nevartojo ir neketino tai daryti. Buvo atvirkščiai – vaikas nepakluso mamos reikalavimui išjungti kompiuterį ir eiti daryti pamokas. Mamai išjungus kompiuterį, vaikas puolė į isteriką, o ji, kaip mama, stengėsi suvaldyti situaciją ir jokio tyčinio smurto, siekiant sukelti savo vaikui fizinį skausmą ar jį sužaloti, nenaudojo.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp N. Š. ir jos mažamečio sūnaus N. Š. kilo konfliktas dėl to, kad N. Š. žaidė kompiuteriu ir nepakluso mamos reikalavimui išjungti kompiuterį ir eiti daryti pamokų. Šią kilusio konflikto priežastį nurodo ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pats mažametis N. Š.. Kaip nurodė N. Š., sūnui atsisakius geruoju išjungti kompiuterį, ji ištraukė kompiuterio srovės laidą. Tada jos sūnų ištiko isterijos priepuolis, kurio metu jis spardėsi, spjaudėsi ir norėjo išlipti per balkoną į kiemą. Tam, kad sutrukdyti šiems sūnaus veiksmams bei suvaldyti jo pykčio potrūkį, N. Š. laikė sūnų apkabinusi bei pagrasino diržu. Tik tada sūnus nustojo elgtis agresyviai ir jos atsiprašė. Kitokiu būdu ji negalėjo suvaldyti kilusios sūnaus agresijos.
Tai, kad N. Š. smurtavo prieš sūnų, suduodama jam ne mažiau dešimties kartų diržu į įvairias kūno vietas bei spausdama kaklą, įrodinėjama tik nukentėjusiojo N. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių jis iš esmės atsisakė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bei savo tėvui V. Š. rašytomis žinutėmis. Kitų tai patvirtinančių įrodymų baudžiamojoje byloje surinkta nėra. Jokie sužalojimai N. Š. padaryti nebuvo, į medikus jis nesikreipė. Iš karto po šio įvykio niekas nesikreipė ir į policijos pareigūnus. Tai buvo padaryta tik 2017-02-08, tai yra praėjus po įvykio daugiau kaip dviem savaitėms. Nors N. Š. savo žinutėse rašo, kad mama jam trenkė ir į veidą, į skaudančią koją, apklaustas pas tyrėjus jis šios aplinkybės jau nenurodo. Šie veiksmai neinkriminuoti ir N. Š. pareikštame kaltinime. Visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiojo N. Š. parodymai nenuoseklūs, o jo žinutės tėvui rašytos iš dalies vadovaujantis nuoskauda, kad mama neleido naudotis kompiuteriu. Be to, N. Š., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, atsisakė duoti parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nesurinkta jokių kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų kaltinamosios parodymus apie įvykio aplinkybes bei patvirtintų aplinkybę, kad N. Š. atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, suduodant net 10 ir daugiau smūgių diržu.
Nors ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal V. Š. pareiškimą, jis pats pripažino, kad įvykio nematė, o pareiškimą rašė tik vadovaudamasis sūnaus N. jam atsiųstomis žinutėmis.
BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu dėl kaltinimo fizinio skausmo sukėlimu būtina turėti patikimus ir nuoseklius įrodymus, kad asmuo padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. LR BK 140 str. 3 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, kai mažamečiui asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Asmuo, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, tame tarpe smurtą naudodamas ir kaip nuobaudą už netinkamą vaiko elgesį, pilnai suvokia, kad dėl šių jo veiksmų žmogui (konkrečiu atveju mažamečiui sūnui) bus sukeltas fizinis skausmas ar padarytas nežymus sužalojimas, ir jis šių padarinių siekia. Įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.
Be objektyviosios nusikaltimo sudėties pusės būtina įvertinti subjektyviąją pusę, kurią sudaro kaltinamosios tyčia smurtauti, taip pat nustatytini jos elgesio tikslai. Kaip matyti iš kaltinamosios parodymų ir iš įvykio bendro konteksto, N. Š. veiksmus sūnaus atžvilgiu atliko siekdama ne sukelti mažamečiui fizinį skausmą, bet nutraukti aiškiai neteisėtus paties vaiko veiksmus.
Šiuo atveju, išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, negalima daryti išvados, jog N. Š. veiksmai, kuriuos ji atliko siekiant suvaldyti savo mažamečio sūnaus isteriją, kilusią dėl uždraudimo jam naudotis kompiuteriu, nukentėjusiojo laikymu už rankų bei jo rūbų, grasinimu paimti diržą buvo nukreipti į tai, kad tyčia sužaloti savo kartu gyvenantį mažametį sūnų N. Š. ar tyčia sukelti jam fizinį skausmą. Būtina pastebėti, kad kaltinamosios N. Š. veiksmai šiuo atveju ne tik neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, bet priešingai, laikytini teisėtais, priimtinais ir toleruotinais auklėjimo požiūriu, nes jais reaguojama į netinkamą vaiko poelgį ir siekiama įgyvendinti tėvų pareigą drausminti prasižengusį vaiką bei auklėti jį tinkama linkme.
Dėl šių priežasčių laikytina neįrodyta, kad N. Š. diržu tyčia sudavė sūnui N. ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas.
N. Š. pagal jai pareikštą kaltinimą išteisinama, nesant jos veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3 d., privalomo sudėties požymio – tyčinės kaltės.
Rezoliucinė dalis
teismas nusprendžia:
N. Š. pagal LR BK 140 str. 3 d. išteisinti, nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.
N. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kompaktinį diską Nr. 1 su N. Š. apklausa; kompaktinį diską Nr.2 su N. Š. apklausos įrašu Klaipėdos m. apylinkės teisme; kompaktinį diską Nr. 3, pateiktą N. Š. su jos ir liudytojo V. Š. telefoniniu pokalbiu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prijungtus prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.