- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-2370-230/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- BTA Insurance Company SE Lietuvos filialui
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2- 21640-894/2013, kuria atsisakyta priimti ieškovo D. V. ieškinį atsakovui antstoliui S. D., trečiajam asmeniui BTA Insurance Company SE Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 4224,58 Lt žalos atlyginimo ir 511 Lt palūkanų, viso – 4 735,58 Lt bei 5 procentų metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 4 224,58 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. V. ieškinį atsakovui antstoliui S. D., trečiajam asmeniui BTA Insurance Company SE Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Teismas nurodė, jog ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo ir jį pateikdamas pagal CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teismingumo taisyklę, pagal kurią ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtui padaryta žala. Iš pateikto ieškinio, kurio reikalavimus ieškovas grindžia Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. CK 6. 246 str. 1 d., Civilinio kodekso 6.229 str. 4 d. nuostatomis, teismas sprendė, kad ieškovas siekia nuostolių, kurie atsirado dėl to, jog atsakovas antstolis S. D. neteisėtai negrąžino ieškovui, kaip skolininkui, pinigų sumos, likusios po vykdomojoje byloje išieškotų lėšų paskirstymo, atlyginimo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškinys dėl nuostolių atlyginimo negali būti traktuojamas kaip ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, kuris suteiktų galimybę ieškovui pasirinkti teismą, į kurį kreiptis. Ieškiniams dėl nuostolių atlyginimo civilinio proceso įstatymas nenumato alternatyvaus teismingumo galimybės, todėl ieškovas ieškinį turi reikšti vadovaudamasis teritorinio teismingumo taisykle, pagal atsakovo buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.). Atsakovo antstolio S. D. kontora yra Mažeikiuose, todėl teismas nurodė, kad ieškovas pagal bendrąsias CPK 29 str. teismingumo nuostatas turi teisę kreiptis į teismą pagal atsakovo buveinės vietą, t. y. į Mažeikių rajono apylinkės teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, aiškindamas CPK 30 str. 6 d., padarė neteisingas išvadas dėl turto ir nuostolių sąvokų skirtumų bei šioje byloje keliamo ginčo dalyko. Ieškovas teigia, kad ieškinyje nėra nurodoma, kad jis patyrė nuostolių. Ieškovas neteko realaus savo turto – pinigų sumos, kurios įvardinimas nuostoliais neatitiktų nuostolių apibrėžimo. Atsakovas, geruoju neišmokėdamas ieškovui priklausančių pinigų, likusių pardavus ieškovo turtą varžytinėse ir buvusių antstolio sąskaitoje, o juos išmokėjęs kitiems solidariems skolininkams, padarė ieškovo turtui žalos. Ieškovas neteko jam priklausančios pinigų sumos ir tokiu būdu patyrė žalą, todėl ieškinys gali būti reiškiamas teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. LR Antstolių įstatyme taip pat nevartojam sąvoka „nuostoliai“. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, kadangi ieškinys paduotas ne dėl antstolio veiksmų, o dėl žalos atlyginimo, todėl pagal CPK 510 str. 4 d. skundo dėl antstolio veiksmų nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 4 224,58 Lt žalos ir 511 Lt palūkanų, bei 5 procentų metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 4 224,58 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, jog atsakovas antstolis S. D. 2011 metais neteisėtai išmokėjo solidariems skolininkams po 2011-04-28 įvykusių varžytinių atsiskaičius su kreditoriais likusias ir ieškovui priklausančias pinigines lėšas, todėl neišmokėtą jam sumą su palūkanomis prašo priteisti kaip jo patirtą žalą. Ieškovas ieškiniu neprašo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, nes, ieškovo teigimu, antstolis pripažįsta, jog turėjo dalį lėšų grąžinti ieškovui, tačiau to geruoju nepadaro. Nurodė, kad tokiu neveikimu atsakovas, kaip antstolis, yra atsakingas už padarytą žalą ieškovui ir turi atsakyti pagal Antstolių įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Byloje trečiuoju asmeniu yra įtraukta draudimo bendrovė, apdraudusi antstolio profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, kuriai ieškinio patenkinimo atveju kiltų pareiga atlyginti ieškovui antstolio padarytą žalą. Taigi ieškinio reikalavimas atsakovui antstoliui S. D. yra kildinamas iš civilinės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateiktą ieškinį nepripažino ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškinys dėl nuostolių priteisimo negali būti traktuojamas kaip ieškinys dėl žalos, padarytos asmens turtui, atlyginimo CPK 30 straipsnio 6 dalies prasme. Pažymėtina, kad ieškinys yra pareikštas dėl žalos atlyginimo, prašant priteisti žalą, be to, nuostoliai pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra piniginė turtinės žalos išraiška, taigi žalos sąvoka apima patirtus nuostolius. Ieškovas fiziniam asmeniui reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą, pagal CPK 29 straipsnį, 30 straipsnio 6 dalį, gali pateikti ieškinį teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (bendroji taisyklė), ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą, t. y. šiuo atveju ieškovui įstatymas suteikia galimybę pasinaudoti alternatyvaus teismingumo taisykle. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys yra pareikštas dėl turtinės žalos atlyginimo ir yra grindžiamas atsakovo deliktine atsakomybe, todėl gali būti pareikštas teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą, ir skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas yra kompetentingas jį nagrinėti (CPK 30 str. 6 d., 12 d.).
Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.