- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- I-11192-189/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05408-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, susipažinęs su L. V. skundu dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014-12-15 buvo gautas L. V. skundas, kuriuo pareiškėja prašė:
1) Atnaujinti terminą skundui paduoti;
2) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014-11-19 sprendimą Nr. 1D-8183(11);
3) Priteisti iš atsakovo 15651,84 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 metų gruodžio mėn.
Motyvuojamoji dalis
Terminas skundui paduoti neatnaujintinas. Skundą atsisakytina priimti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčą kelia dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. nuostatų taikymo, priteisimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir vėliau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013. Šioje 2013-11-07 nutartyje teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas trejų metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Su skundu pateikti dokumentai tvirtina, kad pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija pirmą kartą išmokėta 2010 m. vasario mėn. Skundą teismui pareiškėja paštu išsiuntė 2014-12-09, t. y. praleidusi skundo padavimo terminą, skaičiuotiną nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos išmokėjimo.
Pareiškėja skundo argumentais pagrįsdama termino kreiptis į teismą praleidimo priežastis nurodė, kad iš esmės yra įsitikinusi, kad termino kreiptis į teismą ji nėra praleidusi, nes šis terminas skaičiuotinas nuo 2012-09-21, t. y., kai „Valstybės žiniose“ buvo paskeltas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas. Pažymėjo, kad būdama lojali savo valstybės pilietė buvo įsitikinusi, kad Seimas priima Konstituciją atitinkančius įstatymus. Tuo tarpu gavusi pirmąją sumažintą pensiją suprato, kad tai daroma dėl susiklosčiusios krizinės situacijos ir tokia padėtis bus laikinai. Be to, buvo įsitikinusi, kad įstatymai, kuriais sumažintos pensijos atitinka Konstituciją. Minėtais argumentais prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Kitų nuo pareiškėjos valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių jai kreiptis dėl savo teisių pažeidimo, pareiškėja nepateikė.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 str. 1 d. teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-602-1145/2014 pažymėjo, kad įvertinant tai, jog iki 2013 m. kovo mėnesio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl kreipimosi į teismą procesinio termino dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, be kita ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-858-62/2011).
Dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio 2013-03-12 ir 2013-11-07 nutartyse konstatuotų argumentų, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos, o pareiškėjos šiuo aspektu išdėstyti argumentai, jog terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos nelaikytini teisingais. Papildomai pažymėtina ir tai, jog nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo, t. y. nuo oficialaus pranešimo apie teisės pažeidimą iki pareiškėjos kreipimosi į teismą (2014-12-11) praėjo daugiau nei dveji metai. Nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutarties priėmimo praėjo daugiau nei metai bei nuo 2013-11-07 nutarties paskelbimo, kurioje dar kartą patvirtinant, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. įtvirtintas trejų metų terminas kartu buvo konstatuota ir tai, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia, taip pat praėjo daugiau nei metai. Pabrėžtina, jog procesas negali būti begalinis. Pareiškėjos žinojimas apie pensijos sumažinimą, tačiau delsimas kreiptis į teismą, laikytinas pareiškėjos nerūpestingumu, aplaidumu ginant savo pažeistas teises. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą, negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti. Tuo tarpu, kaip jau minėta, pareiškėja jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti, nenurodė. Todėl, nagrinėjamu atveju, terminas pareikšti reikalavimui priteisti pareiškėjai iš atsakovės valstybinės pensijos nepriemoką buvo praleistas ne dėl ginčo teisinių santykių srityje vyravusio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo, bet dėl subjektyvių, nuo pareiškėjos valios priklausiusių priežasčių. Tokia teismo išvada grindžiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2014-04-09 nutartis administracinėje byloje AS-552-355/2014).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-602-1145/2014 taip pat yra išaiškinusi, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p. nustatyta, kad teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Kadangi prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos paduoti netenkinamas, pareiškėjos skundą šioje dalyje atsisakoma priimti.
Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2014-11-19 sprendimą Nr. 1D-8183(11).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.). Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Remdamasis šiomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Vadinasi pareiškėjai Ministerijos sprendimo nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Atsižvelgiant į tai, reikalavimą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-19 sprendimą Nr. 1D-8183(11) atsisakoma priimti, kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių ir dėl to nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.).
Aptartais argumentais netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p., 37 str. 3 d., 149 str.
nutarė:
Netenkinti pareiškėjos L. V. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Atsisakyti priimti pareiškėjos L. V. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.