Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė R. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir R. J. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi R. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi R. J. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą griežto stebėjimo sąlygomis.

5. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi R. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuris to paties teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, kurio taikymas paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi.

7. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymas R. J. pratęstas.

9. Teismo posėdyje R. J. ir gynėja prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmeti.

Motyvuojamoji dalis

10. Skundas atmetamas

11. Aukštesnysis teismas išnagrinėjęs R. J. skundą, pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė R. J. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą, todėl tenkinti R. J. skundą nėra pagrindo.

12. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

13. Aptariamu atveju nustatyta, kad R. J. stacionare stebimas nuo 2017 m. lapkričio 22 d. ir gydytojų psichiatrų komisija 2024 m. rugsėjo 26 d. Dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad R. J.psichinė būsena stebėjimo laikotarpyje išlieka be esminės dinamikos; nepakankamai gera. Pacientas priverstinai gydomas trečią kartą, paskutinio gydymo metu peiliu sužalojo gydytoją. Dabar dėl savo įvykdytos veikos formaliai priima kaltę, tačiau pats kaltina gydytoją „išprovokavus“ jį. Komisijos metu - atsipalaidavęs, juokauja, samprotauja, kad važiuos į Rusiją, kariaus Rusijos pusėje, raketiniuose padaliniuose, teigia, kad reikia kariauti, tik „kitaip“, šypsosi apie tai kalbėdamas. Mąstymas paralogiškas, jis nekritiškas savo ligai. Nuotaika lygi, emocijos blankios, stokoja adekvatumo. Ateities planai nerealūs. Komisija rekomendavo tęsti gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 4 - 5).

14. T. K. išvadai pritarė ir apylinkės teismo posėdyje apklausta gydymo įstaigos atstovė V. Ž.. Gydytoja papildomai pažymėjo, kad šiam asmeniui 2024 m. gegužės 17 d. keistas medikamentinis gydymas, jį sustiprinus. Pacientas kuria nerealius ir neadekvačius planus, susijusius su Rusija, stokoja kritikos savo ligai, dėl to reikalinga tęsti gydymą stacionare. Taigi, tiek iš gydytojų psichiatrų komisijos išvados, tiek ir iš gydytojos paaiškinimų matyti, kad nors R. J. stacionare gydomas ilgą laiką, 2024-05-17 jam buvo keistas gydymas, tačiau jo psichikos būklė stacionarinio gydymo metu be esminės dinamikos. Šie duomenys neleidžia konstatuoti, jog R. J.sveikatos būklė yra stabiliai pagerėjusi, o socialinis pavojingumas visuomenei esmingai sumažėjęs, dėl ko jam būtų galima toliau taikyti švelnesnes gydymo priemones.

15. Nors skunde R. J.kelia abejones dėl jam taikomo gydymo, tačiau skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvados pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti minima Komisijos išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, o kartu ir apylinkės teismo sprendimu, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti R. J.yra reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šios išvados nepaneigia ir teismo posėdyje R. J. išreikšta formali kritika savo ligai bei gydymo tęstinumui, juo labiau, kad anksčiau taikytas švelnesnis gydymas nebuvo efektyvus ir R. J. psichinė būklė vėl pablogėjo.

16. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog R. J. neturi gyvenamosios vietos. Nors teikimo nagrinėjimo metu R. J. tvirtino, kad jį prižiūrėtų seserys, jis palaiko santykius ir su savo sūnumi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad R. J. daug kartų priverstinai buvo gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežčiausiomis stebėjimo sąlygomis, kurios vėliau palaipsniui buvo švelninamos, stacionarinis stebėjimas buvo keičiamas į ambulatorinį. Bet, ambulatorinio stebėjimo ir gydymosi metu jis vaistų arba nevartojo, arba juos vartojo nesistemingai, pas gydytojus nesilankė, dėl ko teismo nutartimi jam vėl taikytas stacionarinis gydymas. Visi paminėti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog bus užtikrinta tinkama R. J.elgesio kontrolė ir tinkamas ambulatorinis gydymas, jo tęstinumas, atsižvelgiant ir į pačios sesers galimybes pasirūpinti savimi savarankiškai dėl diagnozuotos ligos (apribotas veiksnumas). Skundo argumentai nepaneigia padarytų išvadų dėl gydymo tęstinumo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo metu R. J.stacionarinis gydymas yra reikalingas ir būtinas.

17. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai R. J.pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl naikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį ar ją keisti, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

R. J., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. spalio 22 d nutartį.

Nutartis neskundžiama.