- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-51/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 165 pagal ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į arbitražinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“: 1) 8 455 316,67 Lt nuostolių, patirtų dėl krantinės statybos darbų defektų; 2) ieškovo sumokėtus arbitražo mokesčius ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) 10,27 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo arbitraže dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas arbitražinio teismo prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovo tvirtinimu, byloje nėra abejonių, kad krantinės defektai buvo nustatyti 2003 m. ir 2005 m., tačiau nėra duomenų apie tai, kad defektai būtų buvę šalinimai, taip pat įrodymų, jog ieškovas pareiškė pretenzijas atsakovui per CK 6.697 straipsnio 5 dalyje ir 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų terminą.
II. Arbitražinio teismo sprendimo esmė
Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iš atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“: 1) 6 635 695,99 Lt specializuotos krantinės Nr. 68 defektų šalinimo išlaidų; 2) 98 910,67 Lt sumokėtų arbitražo mokesčių ir 7 935,69 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai; 3) 115 500 Lt atliktos teismo ekspertizės išlaidų kompensavimo mokesčio; 4) 10,27 proc. dydžio metinis palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo arbitraže dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Arbitražinis teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo pareiškimo apie trūkumus dienos, t. y. 2009 m. balandžio 14 d. Ieškovas ieškinį atsakovui pareiškė 2009 m. rugsėjo 17 d., todėl, arbitražinio teismo nuomone, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinys pareikštas pažeidžiant ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.
III. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Skundu pareiškėjas (atsakovas) RUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą. Pareiškėjo (atsakovo) teigimu, arbitražinio teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo ne nuo objekto defektų nustatymo dienos (t. y. 2003 m. rugsėjo 5 d. arba 2005 m. spalio mėnuo), o nuo ieškovo pareiškimo apie trūkumus dienos (t. y. 2009 m. balandžio 14 d.), akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai įstatymų aiškinimo ir taikymo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2005). Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 37 straipsnyje numatyta Lietuvos apeliacinio teismo teisė panaikinti arbitražinio teismo sprendimą, kai šis prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Vienodas bendrųjų teisės normų aiškinimas ir taikymas, šalių lygybės prieš įstatymą, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principai yra viešojo intereso (viešosios tvarkos) sudedamoji dalis, todėl turi būti ginami įstatymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo (atsakovo) RUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ skundą ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo skundą atmesti. Ieškovo teigimu, arbitražinis teismas nagrinėjo ir vertino atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo ir motyvuotai tokį prašymą atmetė. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas atsakovo skundą, neturi nagrinėti bylos iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat ir susijusias su ieškinio senaties taikymu. Prašymo taikyti ieškinio senatį atmetimas apskritai negali būti vertinamas, tapatinamas su viešosios tvarkos pažeidimu. Priešingai, gera moralė ir viešoji tvarka reikalauja, kad už viešosios infrastruktūros sukūrimo darbų defektus atsakingas asmuo (skunde atsakovas neginčija savo kalės dėl arbitražo byloje konstatuotų statybos darbų defektų) neišvengtų civilinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai kaip šio sprendimo apskundimo pagrindo
Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 3 ir 5 dalyse įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis nacionalinio arbitražinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, prašant sprendimą panaikinti. Vienas iš tokių pagrindų, nurodytas KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte, – arbitražinio teismo sprendimo prieštaravimas Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytame įstatyme vartojamą sąvoką „viešoji tvarka“ aiškina remdamasis tarptautinio arbitražo doktrina ir praktika, kurioje viešoji tvarka, atsižvelgiant į jos tikslą apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-2002, 3K-3-612/2004, 3K-3-573/2008).
Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą pasisakęs, kad Komercinio arbitražo įstatyme nenustatyta galimybės skųsti arbitražinio teismo sprendimų apeliacine tvarka; Lietuvoje neleidžiamas arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir (arba) materialiosios teisės taikymo aspektu, todėl teismas neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės ir aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus ir pan.; apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37 straipsnyje nustatytos procesinės ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-612/2004; Nr. 3K-3-5).
Atsakovas RUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą prašo panaikinti Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu (dėl prieštaravimų Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai). Prieštaravimus viešajai tvarkai grindžia tuo, kad arbitražinis teismas nepagrįstai netenkino prašymo taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo statybos objekto (krantinės) defektų nustatymo dienos t. y. nuo 2003 m. rugsėjo 5 d. arba 2005 m. spalio mėn. Tuo tarpu arbitražinis teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo ieškovo pareiškimo apie trūkumus pateikimo atsakovui dienos t. y. 2009 m. balandžio 14 d. Toks arbitražinio teismo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja CK imperatyvioms įstatymo normoms t. y. atleidžia atsakovą nuo prievolės, kurios iš atsakovo reikalauja CK 6.697 str. 5 d. per protingą terminą pareikšti rangovui pretenziją, jeigu per garantinį terminą yra nustatomi objekto defektai.
Atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti arbitražinis teismas išnagrinėjo ir prašymo netenkino (Vilniaus arbitražinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo 159-161 punktai). Iš arbitražinio teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino taikymą, vadovavosi CK 6.698 str. 1 d. 2 p., nustatančiu garantinį terminą, per kurį rangovas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per 10 metų nuo darbų rezultatų atidavimo dienos, esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdžių ir kt.).
Ieškovas atsakovo (rangovo) pastatytos krantinės paslėptus defektus nustatė 2009 m. rugsėjo 19 d. – spalio 6 d. laikotarpiu. Aplinkybė, kad nekokybiškai atlikti darbai buvo paslėpti, patvirtina 2010 m. gruodžio 20 d. krantinės avarijos priežasčių ir techninės būklės ekspertizės išvados. Atsakovo (rangovo) darbų rezultatas (pastatyta krantinė) atiduota ieškovui naudoti 1999 m. gruodžio 29 d. Taigi statybos objekto paslėpti defektai nustatyti 10 metų laikotarpyje nuo darbų rezultatų priėmimo dienos. Pretenzija atsakovui pareikšta 2009 m. balandžio 24 d., ieškinys – 2009 m. rugsėjo 17 d., t. y. per 10-ies metų garantinio termino laikotarpį.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiosios teisės pažeidimas gali lemti viešosios tvarkos pažeidimus, jeigu arbitražinio teismo sprendimu materialiosios teisės normos taikomos ir aiškinamos nepaisant jų tikslų ir taip iš esmės paneigiant tą rezultatą, kurio siekė įstatymų leidėjas konkrečia teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-104/2011). Apibendrinant tai, kas pirmiau išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad arbitražinis teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, todėl atmestinas atsakovo argumentas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, grindžiamas tuo, kad arbitražinio teismo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus atsakovo skundą iš jo priteisiamos ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos bei valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3,6 punktai, 93 str.). Ieškovas už atsiliepimų į atsakovo skundą ir prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo paruošimus advokatui sumokėjo 1 769,99 Lt. Valstybė patyrė 6,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 1 769,99 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, valstybės naudai 6,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo 37 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Atsakovo RUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo panaikinimo atmesti.
Priteisti iš atsakovo RUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 1 769,99 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo RUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ 6,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo vykdymo sustabdymą.