Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, susipažinusi su nukentėjusios A. M. privataus kaltinimo skundu, kuriame A. L. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas A. M. skundas, kuriame prašoma patraukti A. L. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, kad 2008-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje, panaikinus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00018-08 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio l dalyje, apie tai, kad 2008-01-04, apie 12.00 val. nekilnojamo turto agentūroje „Būsto šviesa“, (duomenys neskelbtini), A. M. sumušė buvęs sugyventinis A. L.. Ikiteisminio tyrimo buvo nustatyta, kad A. L. 2008-01-04, apie 12.00 val. atvyko į nekilnojamo turto agentūrą „Būsto šviesa“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur pradėjo į įvairias kūno vietas mušti nukentėjusiąją A. M.. Po to, nuo stalo paėmęs du mobilaus ryšio telefonus „Nokia“ numetė juos ant žemės ir pradėjo trypti kojomis. Vienas iš sudaužytų mobilaus ryšio telefonų „Nokia“ priklausė jai. Dėl sudaužyto mobilaus ryšio telefono jai padaryta 800 Lt materialinė žala. Įvykį matė ir parodymus baudžiamojoje byloje davė liudytoja I. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00018-08 specialisto išvados G Nr.985/08 (03) matyti, kad A. M. buvo padaryta: galvos, kaklo, dešinio dilbio ir dešinės šlaunies sumušimas (poodinės kraujosruvos veide, dešinėje rankoje ir kojoje ir kojoje, odos nubrozdinimai sprande, nosies nugarėlėje). Sužalojimai padaryti kietų bukų ir bukabriaunių daiktų poveikyje. Sužalojimai A. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. 2010-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00018-08, nes A. L. veiksmuose neįžvelgta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio l dalyje numatytų požymių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui, nes nukentėjusiojo skundo turinys neatitinka įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2, 3 dalys).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, todėl nukentėjusiojo skundas yra reikšmingas procesinis dokumentas. Pagal nukentėjusiojo skundą yra pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, privataus kaltinimo bylose kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, todėl jo statusas sutapatinamas su kaltintojo statusu, o jo skundo turiniui keliami reikalavimai atitinka kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Dėl šių priežasčių nukentėjusysis privalo skunde nurodyti nusikalstamos veikos aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius duomenis, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam, nepagrįstam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis. Todėl nukentėjusiojo skundą reglamentuoja įstatymas. Skunde nurodoma: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnis).

A. M. prašo iškelti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, tai yra pagal nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą. Analizuojant A. M. privataus kaltinimo skundo turinį, matyti, kad ji nurodė teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimą, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius, kaltinamo asmens bei liudytojų vardus, pavardes ir gyvenamąją vietą, skundas yra jos pasirašytas, tačiau nenurodė visų esminių padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, aplinkybių. Iš pareiškėjos A. M. skundo turinio matyti, kad aprašydama veiką, kurios padarymu kaltina A. L. bei cituodama specialistų išvadas, nurodė tik veikos padarinius, tačiau nekonkretizavo ir nenurodė, kuo, kaip teigiama skunde, ją mušė A. L., kokiu būdu ji buvo sumušta, kiek smūgių jai buvo suduota, į kurias kūno vietas buvo suduoti smūgiai, ir koks buvo smūgių eiliškumas. Visa tai, turi esminę reikšmę nusikalstamų veikų kvalifikavimui, nes tai yra esminiai nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja A. M. privataus kaltinimo skunde nurodo du įvykius, t.y. 2008-01-04 ir 2008-01-23 ir teigia, kad abiem atvejais ji buvo sumušta A. L.. Iš prie privataus kaltinimo skundo pridėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1-00094-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį A. L. atžvilgiu matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja A. M. parodė, kad 2008-01-23, apie 14 val. į nekilnojamąją turto agentūrą UAB „Būsto šviesa“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atvykęs jos buvęs sugyventinis A. L. pradėjo laužti UAB „Būsto šviesa“ užrakintas duris, koja išspyrė apatinę durų dalį. Ji užsidariusi tualeto patalpose girdėjusi, kaip A. L. panaudodamas daiktą, panašų į peilį, grasino ją „papjauti“, o išlaužęs tualeto duris, ją išsivedė, tačiau tuo metu A. L. sulaikė policijos pareigūnai. Specialisto išvados Nr. G 269/08 (03) aprašomojoje dalyje nurodyta, kad A. M. teismo ekspertui paaiškinusi, kad darbo vietoje A. L., verždamasis į ofisą, išdaužė durų stiklą, išlaužė duris, kurias A. M. laikė, ko pasėkoje šio įvykio metu ji susižalojo ranką ir koją į durų staktą. Šioje specialisto išvadoje konstatuota, kad A. M. odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos kairio dilbio, kairio kelio srityje, įgauti bukos traumos pasėkoje, galimai paveikus dilbio bei kelio sritis kietais bukais daiktais ar susižalojus į panašius daiktus. Tuo tarpu savo privataus kaltinimo skunde pareiškėja A. M. nurodo, kad 2008-01-23, apie 14 val. A. L., įsiveržęs į nekilnojamojo turto agentūrą UAB „Būsto šviesa“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ją sumušė, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tik tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusio asmens kūną siekdamas pagrindinio tikslo - kad dėl kaltininko veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmą, nežymiai būtų sužalotas ar trumpam susargdintas. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia vienkartinį ar daugkartinį fizinį ar mechaninį poveikį į žmogaus kūną. Be to, nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t.y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padariniai, t.y. veikdamas asmuo sąmoningai nukreipia savo pastangas tam, kad atsirastų padariniai ar kiltų grėsmė jiems atsirasti.

Analizuojant pareiškėjos A. M. pateikto kaltinimo A. L. turinį ir prie skundo pridėtus įrodymus, nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis 2008-01-23 A. L., kaip teigia A. M., sumušė ją ir kokie konkretūs A. L. veiksmai aptariamo įvykio metu nulėmė atsiradusius padarinius – A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes iš specialisto išvados turinio ir A. M. duotų paaiškinimų ekspertui, spręstina, jog 2008-01-23 A. M. ranką ir koją susižalojo į durų staktą, laikydama duris, pro kurias veržėsi A. L.. Nei privataus kaltinimo skunde, nei prie jo pridėtoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. L. stumdamas duris, būtų tyčia siekęs nežymiai sužaloti pareiškėją. Vien aplinkybės, t.y. nežymaus sveikatos sutrikdymo fakto konstatavimo, nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Be to, iš privataus kaltinimo skundo turinio negalima suprasti, ar pareiškėja A. M. A. L. visgi kaltina ir siekia jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už abi skunde aprašytas veikas, ar tik už vieną iš jų. Jei tik už vieną iš jų, tai už kurią konkrečiai.

Aptarti A. M. privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie neleidžia susidaryti išsamaus nusikalstamos veikos (veikų) vaizdo, sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, nepagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir skundą jai surašė advokatas, kuris turėjo žinoti skundo turiniui keliamus reikalavimus, todėl skundo kokybė vertinama dar griežčiau. Visa tai teismui leidžia daryti išvadą, jog A. M. privataus kaltinimo proceso tvarka paduotas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, ir skundas grąžintas pareiškėjai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pašalinus trūkumus, pareiškėja turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, paduodama naują skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tos pačios veikos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. M. privataus kaltinimo skundo nepriimti ir jį gražinti skundą padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.