- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- I-169-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00956-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau - ir Pravieniškių PN-AK), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde, kurį patikslino, (b. l. 12) nurodė, jog laikotarpiais nuo 2015-08-26 iki 2015-10-10, nuo 2015-12-22 iki 2016-02-03, nuo 2016-02-08 iki 2016-05-09 buvo laikomas kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad 12 kv. m. ploto kamerose, buvo laikoma po 4-5 asmenis, dėl ko pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Kameros plotą mažino joje esančių baldų užimamas plotas. Pažymėjo, kad kamerose trūko natūralaus apšvietimo dėl mažo, nešvaraus, grotomis uždengto lango. Orlaidė – vienintelis ventiliacijos šaltinis, tačiau dėl grotų ji pilnai neatsidaro, todėl nebuvo užtikrinta patalpų ventiliacija. Mano, kad kameroje esantis stalas pirktas 2003 metais, spintelės – 2000 metais. Pasivaikščioti buvo leidžiama tik vieną valandą per parą, tačiau pareiškėjui to nepakako. Nežmoniškos, žeminančios kalinimo sąlygos sukėlė dvasinius sukrėtimus, depresiją, sužalojo sveikatą. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 16-20) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjui pataisos namuose nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto paprastai užtenka. Gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus ir ventiliaciją. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpos pagal nustatytą tvarką yra apžiūrimos kasdien. Techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvų tvirtinimai ir santechniniai vamzdžiai. Apžiūrų metu nustatyti techniniai gedimai šalinami. Patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimui užtikrinti patalpos aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Į kamerų tipo patalpose įrengtus kiemelius kasdien pasivaikščioti vieną valandą vedami visi ten laikomi nuteistieji. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuoti nežymūs sveikatos dėl žarnyno funkcijų, nemigos, rankos dilbio sutrikimai. Visi pareiškėjo keliami argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su įkalinimo sąlygomis, yra nepagrįsti. Pareiškėjas atlikdamas bausmę į pataisos namų psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pataisos namuose, nesikreipė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, parengti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) (akto redakcija iki 2016-07-01) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas nurodė, jog ginčo laikotarpiu buvo laikomas perpildytose kamerų tipo patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2015-08-28 iki 2015-09-10, nuo 2015-09-11 iki 2015-09-25, nuo 2015-09-28 iki 2015-09-30 - kameroje Nr. 1, kurios plotas 41,28 kv. m., ginčo laikotarpiu buvo laikoma 10 asmenų, vienam asmeniui teko 4,12 kv. m. (41,28/10); nuo 2015-09-30 iki 2015-10-11 - kameroje Nr. 6, kurios plotas 16,38 kv. m., buvo laikomi 4 asmenys, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. (16,38/4); nuo 2015-11-19 iki 2015-11-26 kameroje Nr. 8, kurios plotas 7,61 kv. m., buvo laikomas vienas asmuo; nuo 2015-12-23 iki 2016-01-21 kameroje Nr. 14, kurios plotas 16,38 kv. m., buvo laikomi 4 asmenys, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. (16,38/4); nuo 2016-02-08 iki 2016-05-09 kameroje Nr. 4, kurios plotas 16,38 kv. m., buvo laikomi 4 asmenys, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. (16,38/4).
Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo nepakankamas neutralus apšvietimas dėl nedidelio, nešvaraus, grotomis uždengto lango.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą ginčo laikotarpiu reglamentavo Higienos norma HN 76:2010 (akto redakcija iki 2015-11-01), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Panaši nuostata yra įtvirtinta ir nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Atsižvelgiant į tai, kad kamerų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), spręstina, jog šiuo atveju negalima konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėto neveikimo, nes šie apšvietimo įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerų langai buvo nešvarūs, tačiau pagal Higienos normos HN 76:2010 58 punktą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo patys nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Bylos duomenys patvirtina, kad gyvenamosios ir kitos patalpos Pravieniškių PN-AK tvarkomos ir valomos pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011-07-20 įsakymu Nr. V-416 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą, kurio 6 punkte nustatyta, kad gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi nuteistieji (b. l. 29-31). Taigi pareiškėjo teiginys, kad kameros langai buvo nešvarūs, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už kameros tvarkymą asmuo tinkamai neatliko pareigos tvarkyti kamerą. Atsakovo atstovo veiksmuose nenustačius pažeidimų, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad kamerose nebuvo tinkamo vėdinimo, tačiau iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad gyvenamosios patalpos Pravieniškių PN-AK vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto, Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Iš Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinio paslaugų skyriaus 2016-07-15 pažymos Nr. 77-1571 matyti, kad pataisos namų patalpos vėdinamos per atveriamus langus ir ventiliacines angas (b. l. 24). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl patiriamų sunkumų vėdinant gyvenamąsias patalpas. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis dėl kamerų vėdinimo atitikties nustatytiems reikalavimams. Teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), todėl jo argumentai atmestini.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pasivaikščiojimai truko tik vieną valandą per parą, tačiau jam to nepakako. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusio BVK 146 straipsnio 2 dalį, baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems kasdien suteikiama ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščiojimui. Higienos normos HN 76:2010 11 punkte taip pat nustatyta teisė laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ne mažiau kaip valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neneigia, kad pasivaikščioti buvo vedamas vieną valandą per dieną, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore, nenustatyta.
Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad baldai (lovos ir spintelės) buvo seni. Tačiau teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
Pareiškėjas skundu prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 44 straipsnis (akto redakcija iki 2016-07-01) numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas yra atmestas, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (akto redakcija iki 2016-07-01) 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.