- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- 2S-2007-230/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Meškėnas“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Miltonas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Meškėnas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties, kuria panaikinta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atmestas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. L2-15799-886/2015 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Meškėnas“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Miltonas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė UAB „Meškėnas“ pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė: 1) iš UAB „Miltonas“ priteisti 69 048,09 Eur skolą, 190,63 Eur delspinigius, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 519,39 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą. Nurodė, jog reikalavimo suma yra pakankamai didelė, yra didelė rizika, kad laiku nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių skolininkė gali be jokių suvaržymų perleisti nuosavybės teise jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims, dėl ko būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas kreditorės pareikšto reikalavimo įvykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi kreditorės UAB „Meškėnas“ reikalavimų užtikrinimui areštavo skolininkei UAB „Miltonas“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, ir turtines teises už bendrą 65 155,69 Eur sumą. Areštas taikytas, įvertinus didelę reikalavimo sumą, skolininkės finansinę būklę pagal 2015 m. gegužės 29 d. Juridinių asmenų registre buvusius vėliausiai pateiktus finansinės ataskaitos dokumentus už 2013 metus ir kreditorės argumentus dėl skolininkės vengimo vykdyti prievolę.
2015 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas skolininkės UAB „Miltonas“ atskirasis skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį, kadangi priimdamas nutartį, teismas rėmėsi Juridinių asmenų registrui pateiktais pusantrų metų senumo 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis už 2013 metus, kurie neatspindi realios įmonės finansinės padėties, tačiau nesirėmė 2014 m. balanso duomenimis. Kreditorės pateikti duomenys vienašališki ir neatspindi ilgalaikio šalių bendradarbiavimo: nuo 2014-06-02 sutarties sudarymo UAB „Miltonas“ prekių nupirko už 422 623,65 Lt ir atsiskaitė už 357 702,14 Lt, o neapmokėtas prekių likutis sudaro tik labai nedidelę dalį – 38 784,19 Eur. Be to, įmonė nuolat atlieka periodinius mokėjimus, niekad nedelsė ir nevengė atsiskaityti, per 2015 m. gegužės mėnesį atlikti mokėjimai didelėmis sumomis, kurie nenutrūko ir po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tą patvirtina banko sąskaitos išrašai. Kreditorė nepateikė jokių įrodymų dėl sunkios skolininkės turtinės padėties ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad skolininkė gali slėpti, švaistyti ir perleisti turtą kitiems asmenims. Kreditorė nepateikė teismui jokių duomenų dėl siūlymo bendradarbiauti, dėl siųstų pretenzijų su įspėjimais įvykdyti prievolę, o antstolio bylų paieškos suvestinėje nurodytos 5 vykdomosios bylos yra užbaigtos prieš 6–8 metus. Nuo 2009 m. UAB „Miltonas“ neturėjo jokių bylų nei teismuose, nei vykdomųjų bylų antstolių kontorose, neturėjo jokių skolų nei valstybei, nei darbuotojams. Įmonė stabili, patikima, veikla pelninga. Arešto taikymas kenkia įmonės reputacijai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi skolininkės UAB „Miltonas“ atskirąjį skundą tenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kreditorės UAB „Meškėnas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas nustatė, kad skolininkė UAB „Miltonas“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-06-11 reguliariai vykdė mokėjimus kreditorei. Šie duomenys paneigia kreditorės argumentus dėl skolininkės vengimo atsiskaityti, kuriais teismas rėmėsi skundžiamoje nutartyje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas iš skolininkės papildomai pateiktų duomenų taip pat nustatė, jog nuo kreditorės kreipimosi į teismą dienos (2015-05-27) skolininkei iš viso sumokėta 32 250,61 Eur. Teismas sprendė, jog esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad skundžiama nutartimi taikomas areštas 65 155,69 Eur sumai nepagrįstai riboja skolininkės teises, nes areštas taikomas beveik du kartus didesnei sumai nei neįvykdyti reikalavimai. Tuo pažeidžiami ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros. Nustačius šalių interesų pusiausvyros pažeidimą, taip pat yra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti. Teismas, iš naujo vertindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą, nustatė, kad pagal 2014-12-31 balanso duomenis UAB „Miltonas“ turėjo turto už 695 924 Lt (201 553 Eur), tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 516 930 Lt (149 713 Eur), iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 214 295 Lt. Tuo metu turėto ilgalaikio turto buvo tik už 94 079 Lt (27 247 Eur), kitas turtas trumpalaikis – 601 845 Lt (174 306 Eur), iš jo atsargos – 205 403 Lt (59 488 Eur) ir per vienerius metus gautinos sumos – 394 652 Lt (114 299 Eur). Įvertinus 2014-12-31 balanso duomenis, turto ir įsipareigojimų santykį bei ilgalaikio ir trumpalaikio turto santykį, teismas konstatavo, jog negalima spręsti, ar skolininko turtinė padėtis šiuo metu gera. Nėra duomenų apie dabar turimą ilgalaikį turtą, o 2014-12-31 turėto ilgalaikio turto vertė mažesnė už kreditoriaus tikėtinai pagrįsto reikalavimo dalį. 2014-12-31 balanse skolininko turtas apskaitytas beveik prieš pusę metų ir pagal jį negalima atspėti, kokios vertės ir rūšies turtas apskaitomas šiuo metu. Skolininkė nepateikė teismui jokių kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, ar šiuo metu jos turtinė padėtis yra gera. Teismas sprendė, kad ne visa kreditorės pareikšto reikalavimo suma yra tikėtinai pagrįsta, kad kreditorė nurodė klaidinančią informaciją dėl skolininkės piktybiško vengimo atsiskaityti, dėl skolininkės prievolių kitiems kreditoriams ir dėl vykdomų išieškojimų antstolių kontorose, o skolininkė pateikė įrodymus dėl periodiškai vykdomų atsiskaitymų pagal sutartį, kurių kreditorė nepaneigė. Todėl, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, runtgyniškumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principais, įvertinęs abiejų šalių argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė UAB ,,Meškėnas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės UAB „Meškėnas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas, tenkindamas skolininkės UAB „Miltonas“ atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sprendė, kad pagal 2014-12-31 balanso duomenis įvertinus turto ir įsipareigojimų santykį bei ilgalaikio ir trumpalaikio turto santykį, negalima spręsti ar skolininko turtinė padėtis šiuo metu gera, todėl nesuprantama, kodėl teismas konstatavo, kad nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad skolininkė neturi ne tik nekilnojamojo turto, bet ir nuosavybės teise transporto priemonių, o jas nuomojasi, netgi savo veikloje naudojama dalis įrangos bei įrengimų skolininkei nepriklauso nuosavybės teise, o taip pat yra nuomojama, ką ir nustatė antstolis vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip matosi iš skolininkės pateiktų finansinių ataskaitos dokumentų, didžiąją dalį skolininkės turto sudaro gautinos pinigų sumos ateityje. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad skolininkės turtinė padėtis yra bloga. Teismo argumentai dėl kreditorės reikalavimo nepagrįstumo yra paneigti paties Kauno apylinkės teismo, išduodant 2015-06-03 teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „Miltonas“ 64 921,51 Eur skolą, 234 69 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 488,67 Eur žyminį mokestį. Teismo įsakymo išdavimas pats savaime patvirtina, kad kreditorės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš naujo, vėl svarsto reikalavimo pagrįstumą, kai tuo tarpu jau yra išduotas teismo įsakymas, kuris patvirtina kreditorės reikalavimo pagrįstumą, o teismo nurodyta aplinkybė, kad kreditorė pateikė teismui klaidingus duomenis, niekuo nepagrįstas. Pažymi, kad skolininkė dalį prievolės įvykdė po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo įsakymo išdavimo. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia nei kreditorės reikalavimo pagrįstumo, nei būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
M
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė UAB „Miltonas“ nesutinka su atskiruoju skundu ir nurodo, jog duomenys apie UAB „Miltonas“ finansinę padėtį, jos turimą turtą nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareikšto ieškinio suma skolininkei yra didelė. Remiantis UAB „Miltonas“ 2014-12-31 balanso duomenimis, matyti, jog bendrovės turto vertė sudaro 695 924 Lt (201 553 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 516 930 Lt (149 713 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos – 214 295 Lt (62 064 Eur). Nors bendrovės įsipareigojimai, juos lyginant su turto verte, dideli, tačiau nesant įrodymų, kad tokie įsipareigojimai yra pradelsti, nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Miltonas“ yra nemoki ar gali turėti nemokumo problemų, kadangi per vienerius metus gautinos sumos sudaro 394 652 Lt (114 299 Eur). UAB „Miltonas“ debitoriai yra žinomos firmos (UAB „Sanitex“, MAXIMA LT, UAB RIMI Lietuva), todėl tikėtis, kad nebus atgautos sumos yra maža tikimybė. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad skolininkė už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-11 reguliariai vykdė mokėjimus kreditorei. Nuo kreditorės kreipimosi į teismą dienos iš viso sumokėta 32 250,61 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiama nutartimi taikomas areštas 65 155,69 Eur sumai nepagrįstai riboja skolininkės teises, nes areštas taikomas beveik du kartus didesnei sumai nei neįvykdyti reikalavimai. Be to, nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento (2014-06-02) UAB „Miltonas“ iš kreditorės nupirko prekių už 422 623,65 Eur ir iki pareiškimo teismui dienos (2014-05-27) pagal PVM sąskaitas faktūras už parduotas prekes yra atsiskaitęs, t. y. sumokėjęs 357 702,14 Eur, todėl likusi atsiskaityti suma yra nedidelė įvertinus visus pardavimus, o prašomi priteisti delspinigiai tik 234 Eur įrodo, kad pradelsta labai nedaug. Kreditorės pateikti duomenys, jog skolininkė neturi nekilnojamojo turto, neturi nuosavybės teise transporto priemonių, didžiąją dalį skolininkės turto sudaro tik turtinės teisės, nepatvirtina blogos skolininkės turtinės padėties. Pažymi, jog teismo įsakymas šiai dienai yra panaikintas, o ieškinys neįrodytas. Teismas, priimdamas teismo įsakymą, netikrino reikalavimo pagrįstumo, tai teismas darys tik gavęs ieškinį, o kreditorė prieš kreipdamasi į teismą, turi skolininkę įspėti, laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė UAB „Miltonas“ pateikė naujus įrodymus – neapmokėtų skolų suvestinę, sąskaitos išrašą, tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, UAB „Meškėnas“ prašymą, kuriais yra grindžiami atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai. Nors skolininkė nėra aiškiai suformulavusi prašymo priimti į bylą naujus įrodymus ir nurodžiusi tokio prašymo pagrįstumo atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina naujas faktines aplinkybes, atsiradusias po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, yra susiję su nagrinėjama byla, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikintos Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kreditorės UAB „Meškėnas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Meškėnas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Miltonas“ 69 048,09 Eur skolą, 190,63 Eur delspinigius, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 519,39 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantė nurodė, jog skolininkės UAB „Miltonas“ turtinė padėtis yra bloga, skolininkė nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių nuosavybės teise taip pat neturi, jas nuomojasi, netgi savo veikloje naudojamą dalį įrangos bei įrengimų nuomojasi, didžiąją dalį skolininkės turto sudaro gautinos sumos ateityje. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Tai reiškia, kad vertinant atsakovo materialinę padėtį svarbu nustatyti, ar ji yra pakankama, be ypatingo poveikio jo turtinei būklei, įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Remiantis UAB „Miltonas“ 2014-12-31 balanso duomenimis, matyti, jog bendrovės turto vertė sudaro 695 924 Lt (201 553 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 516 930 Lt (149 713 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos – 214 295 Lt (62 064 Eur). Vertinant skolininkės turtinę padėtį, turi būti vadovaujamasi ne vienu konkrečiu finansiniu rodikliu, o atsižvelgiama į visumą balanse nurodytų duomenų, iš kurių svarbiausi yra pradelstos skolos bei jų santykis su turimo turto verte, taip pat kitus duomenis, apibūdinančius įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatus ir galimybes užtikrinti kreditorei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi nors skolininkės UAB „Miltonas“ įsipareigojimai kreditoriams, juos lyginant su turto verte, yra pakankamai dideli, tačiau pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi palyginus skolininkės UAB „Miltonas“ viso turto vertę ir per vienerius metus mokėtinas sumas, kurios sudaro 394 652 Lt (114 299 Eur), darytina išvada, jog skolininkė UAB „Miltonas“ nėra nemoki. Be to, iš byloje esančio banko sąskaitos išrašo bei 2015-06-16 mokėjimo nurodymo matyti, jog skolininkė nuo kreditorės kreipimosi į teismą dienos (2015-05-27) iki 2015-06-16 pervedė UAB „Meškėnas“ 32 250,61 Eur sumą. Iš byloje esančių papildomai skolininkės pateiktų duomenų matyti, jog skolininkė UAB „Miltonas“ sumokėjo kreditorei UAB „Meškėnas“ visą pagrindinę skolą – 64 921,51 Eur, todėl likusi prašoma priteisti suma sudaro: 633,34 Eur delspinigiai, 543,39 Eur bylinėjimosi išlaidos, 40 Eur išlaidos, patirtos sumokant antstolei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (iš viso – 1 216,73 Eur). Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis teismuose nėra iškelta civilinių bylų dėl skolininkei UAB „Miltonas“ pareikštų reikalavimų, kas tik paneigia atskirajame skunde nurodomą aplinkybę dėl sunkios skolininkės turtinės padėties. Aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia faktą, jog skolininkė vengia atsiskaityti su kreditore ir kad jos turtinė padėtis yra sunki. Nors skolininkės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 516 930 Lt (2014 m. balanso duomenys), o didžiąją turto dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos (394 652 Lt), tačiau atsižvelgiant į tai, kad skolininkė grąžino kreditorei visą pagrindinę skolą, spręstina, kad minėti UAB „Miltonas“ didelės apimties skoliniai įsipareigojimai nekelia grėsmės teismo sprendimo vykdymui ir kreditorei palankus teismo sprendimo vykdymas nebus apsunkintas.
Įvertinęs skolininkės UAB „Miltonas“ balanso duomenis, taip pat aplinkybę, jog skolininkė sumokėjo visą pagrindinę skolą, o likusi reikalaujama suma, palyginus ją su pagrindine skola, yra labai nedidelė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog reikalaujama priteisti suma skolininkei kaip juridiniam asmeniui, vertinant jos turimą turtą, nėra didelė, o skolininkės turtinė padėtis nekelia jokių abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytą piniginę prievolę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skolininkės UAB „Miltonas“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog skolininkė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių nuosavybės teise, savo veikloje naudojamą dalį įrangos bei įrengimų nuomojasi, o didžiąją dalį skolininkės turto sudaro gautinos sumos ateityje, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog skolininkė nevengia atsiskaityti su kreditore, reikalaujama priteisti suma skolininkei nėra didelė, skolininkės turtinė padėtis dėl galimybės įvykdyti piniginę prievolę teismui nekelia abejonių, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokiu atveju nepagrįstai ribotų skolininkės teises, tuo pažeidžiant ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo reikalavimo pagrįstumu, kadangi kreditorės UAB „Meškėnas“ reikalavimo pagrįstumas yra patvirtintas paties Kauno aplinkės teismo, išduodant 2015-06-03 teismo įsakymą, o teismo įsakymo išdavimas pats savaime patvirtina, kad kreditorės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, tačiau teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš naujo vėl svarstė reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Visgi preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju įvertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo klausimu pasisakoma, kad tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šiame etape teismas turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Miltonas“ klausimą, nenagrinėjo iš esmės reikalavimų pagrįstumo ir netyrė bei nevertino pareiškimo teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog skolininkė UAB „Miltonas“ neneigia savo prievolių kreditorei už nupirktas prekes, jas pripažįsta ir vykdo (ką patvirtina ir aplinkybė, jog skolininkė UAB „Miltonas“ iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme sumokėjo visą pagrindinę skolą), todėl ginčo dėl skolininkės UAB „Miltonas“ piniginės prievolės kreditorei ir jos dydžio pagrįstumo byloje nėra. Tačiau apeliantės teiginys, jog teismo įsakymo išdavimas pats savaime patvirtina, kad kreditorės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, nėra visiškai teisingas. Pažymėtina, jog pagal CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d. kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. teismo įsakymas yra panaikintas, kreditorė UAB „Meškėnas“ yra pateikusi ieškinį, kuris bus nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neteikia pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.