- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2-114-820/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-342986-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- E. I.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Indėlių
- Kategorijos
- 2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. I. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Indėlių ir investicijų draudimas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai akcinei bendrovei SNORAS dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
Šalies argumentai
1.1. Priteisti iš atsakovo 4 433,50 EUR draudimo išmoką.
1.2. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
1.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog su AB banku SNORAS sudarė akcijų pasirašymo sutartį bei įnešė 319 798 LTL sumą į AB banko Finasta kaupiamąją sąskaitą.
3. 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Lietuvos bankas atšaukė AB banko SNORAS veiklos licenciją, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą.
4. AB DnB bankas 2011 m. gruodžio 15 d. išdavė pažymą, kurioje nurodė, jog iš ieškovo sąskaitos pervedė 15 308 LTL. Ieškovas ir AB bankas DnB pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria bankas perleido ieškovui 15 308 LTL sumą, kylančią iš akcijų pasirašymo sutarties.
5. Ieškovas, įsigijęs AB banko SNORAS kaip draudėjo naujai platintą akcijų emisiją ir už tai pervedė pinigus, pripažintinas investuotoju, kuriam taikoma draudimo apsauga.
6. ESTT priėmė prejudicinį sprendimą, kuriame pripažino investuotojų teisę į draudimo išmoką, todėl atsakovas privalo ieškovui išmokėti draudimo išmoką.
II. Atsakovo atsikirtimų santrauka
7. Atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovas nurodė, jog bankas nėra perdavęs duomenų, kurie būtų pagrindas mokėti ieškovui draudimo išmoką.
9. Ieškovui pagal galiojančius teisės aktus nepriklauso mokėti draudimo išmoką, nes lėšos, sumokėtos neatitinka IĮIDĮ įtvirtintos indėlio apibrėžties. Ieškovas neturėjo indėlio bankrutavusiame banke, todėl jam draudiminė išmoką nepriklauso.
10. Ieškovas, investuodamas ir įsigydamas banko akcijų, prisiėmė riziką dėl tokio sandorio pasekmių, t. y., kad bankas gali bankrutuoti. Emitento nemokumo riziką prisiima kiekvienas asmuo, investuodamas į bet kokios įmonės akcijas, tačiau ši rizika nėra įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalis ir ieškovui draudiminė išmoka negali būti mokama.
11. Banko akcininkų sprendimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo nebuvo įregistruoti, todėl laikytina, jog kapitalas nėra padidintas ir įnašai už perkamas akcijas, t. y. ieškovui, turėtų būti grąžinti ĮBĮ nustatyta tvarka iš banko turto, o ne iš atsakovo.
III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
12. Tretysis asmuo BAB bankas SNORAS atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
IV. Procesiniai sprendimai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos
13. Atsakovas pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo nėra ginčo dėl draudimo išmokų mokėjimo, nes draudimo išmokos mokamos visiems akcijų turėtojams. Ieškovui reikia kreiptis į atsakovą ir išreikšti valią dėl sistemos (indėlių garantijų ar įsipareigojimų investuotojams) pasirinkimo, nurodyti banko sąskaitos rekvizitus ir draudimo išmoka bus išmokėta. Šią aplinkybę patvirtina ir viešojoje erdvėje skelbiama informacija apie draudimo išmokų išmokėjimą visiems banko akcijų turėtojams.
Motyvuojamoji dalis
14. Atsižvelgiant į šias aplinkybes byloje nebelieka ginčo dalyko, nes ieškovui draudimo išmokos yra išmokamos. Todėl ieškovas turėtų atsisakyti ieškinio, jei to nepadarys, atsakovas prašė bylą nutraukti.
15. Dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas pažymėjo, jog atsakovas nėra praleidęs draudimo išmokos išmokėjimo termino, nėra pažeidęs įstatymo nustatytos išmokų mokėjimo tvarkos, nėra atlikęs neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. ESTT yra nurodęs, jog esant situacijai, kaip skoliniams reikalavimams taikomos dvi Direktyvos, t. y. tiek investuotojų kompensavimo , tiek indėlių garantijų sistemos ir kai nacionalinės teisės aktų leidėjas tokių skolinių reikalavimų nepriskyrė prie vienos sistemos pagal vieną ar kitą Direktyvą, bylą nagrinėjantis teismas, negali pats nuspręsti, kuria sistema gali pasinaudoti skolinių reikalavimų turėtojai. Atsakovas neturėjo teisės savo iniciatyva modifikuoti teisinius santykius ir už asmenį nuspręsti kuria sistema jam naudotis. Pastarieji turi pasirinkti, pagal kurią sistemą nori gauti išmoką ir prievolės įvykdymo terminas skaičiuotinas nuo asmens valios pareiškimo atsakovui, nes prievolė atsakovui atsiranda tik nuo pareiškimo momento. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog atsakovas nėra praleidęs termino įvykdyti prievolę, todėl neturi pareigos mokėti palūkanų.
16. Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo prašymą nurodė, jog atsiliepime atsakovas laikėsi pozicijos, jog neprivalo mokėti išmokų iš viso, t. y. ginčijo ieškinio reikalavimus, o šiuo atveju jau su jais sutinka. Esminis klausimas yra tik dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų, kurių siekia išvengti atsakovas. Tačiau šios išlaidos atsirado atsakovui nevykdant prievolės išmokėti draudiminę išmoką, todėl atsakovo prašymas atmestinas.
Teismas konstatuoja:
V. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
17. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
18. Teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. kovo 22 d. prejudiciniu sprendimu sujungtose bylose Nr. C 688/15 (toliau tekste – prejudicinis sprendimas) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-687/2018.
19. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
20. Ieškovas ieškinyje suformulavo reikalavimą dėl 4 437,10 EUR draudimo išmokos priteisimo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslino reikalavimą dėl 4 433,50 EUR priteisimo, nurodydamas, jog reikalavimas buvo ir yra dėl ieškovo įmokėtos 15 308 LTL sumos ir neteisingai buvo atliktas konvertavimas iš litų į euro. Todėl teismas bylą nagrinėja dėl 15 308 LTL arba 4 433,50 EUR.
21. BAB banko SNORAS 2010 m. gruodžio 21 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti atsakovo įstatinį kapitalą nuo 494 217 107 Lt (143 135 167,69 Eur) iki 874 300 000 Lt (253 214 782,21 Eur), išleidžiant 380 082 893 paprastąsias vardines 1 lito (0,29 Eur) nominaliosios vertės akcijas. Vertybinių popierių komisija 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 2K-18 patvirtino šių leidžiamų vertybinių popierių prospektą, o 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 2K-63 – šio prospekto priedą. AB banke „Finasta“ buvo atidaryta kaupiamoji sąskaita. 2011 m. kovo 9 d. – 2011 m. gegužės 16 d. ieškovas su banku sudarė akcijų pasirašymo sutartis, kurių pagrindu ieškovas įmokėjo lėšas į sąskaitą AB banke „Finasta“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1329 banko SNORAS akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams, o bankui Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu buvo taikyta dalis Bankų įstatymo 72 straipsnyje nurodytų poveikio priemonių. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu atsisakė išduoti leidimą registruoti banko įstatų pakeitimą dėl kapitalo didinimo ir nurodė, kad banko SNORAS akcijas apmokėję asmenys įgijo teisę reikalauti, jog bankas jiems grąžintų už pasirašytas akcijas sumokėtas lėšas. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu atšaukė banko SNORAS banko licenciją. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi bankui buvo iškelta bankroto byla. Šios nutarties dalis dėl bankroto bylos bankui iškėlimo įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.
22. Banko įstatų pakeitimai Juridinių asmenų registrui turi būti pateikiami per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pakeisti banko įstatus priėmimo dienos. Banko įstatų pakeitimai, susiję su įstatinio kapitalo didinimu, gali būti registruojami tik gavus priežiūros institucijos leidimą, o sprendimą dėl leidimo įregistruoti įstatų pakeitimus priežiūros institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo banko prašymo ir reikalingų dokumentų pateikimo dienos (Bankų įstatymo 5 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys). Lietuvos bankui, kuris sprendžia, ar išduoti leidimą įregistruoti minėtus banko įstatų pakeitimus, be kita ko, turi būti pateiktas patvirtinimas, kad lėšos už naujos emisijos apmokėtas banko akcijas sukauptos Lietuvos banke ar kitame banke atidarytoje atskiroje sąskaitoje (Lietuvos banko valdybos 2001 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl Lietuvos banko leidimo įregistruoti banko statuto (įstatų) ir banko filialo (skyriaus) nuostatų pakeitimus išdavimo“ 12.3 punktas).
23. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas BAB banko SNORAS akcijų įsigijimui buvo sumokėjęs 15 308 LTL arba 4 433,50 EUR (1 t., p. 7). Byloje nėra ginčo, jog akcijų emisija pilnai nebuvo patvirtinta, todėl ieškovas akcijų neįsigijo. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas turi reikalavimo teisę (1 t., p. 5-6).
Žemesnės instancijos teismas
24. Taigi, ieškovas, už akcijas sumokėję sutartyse nurodytas sumas, neįgijo akcijų pagal pasirašytas sutartis, nes įstatų pakeitimai dėl įstatinio kapitalo didinimo nebuvo įregistruoti, akcijų emisija nebuvo įvykdyta dėl banko bankroto. Tokia situacija, kai kredito įstaiga su savo klientais sudaro sutartis dėl būsimų perleidžiamų vertybinių popierių, kurių emitentė yra ši įstaiga, pasirašymo, yra investicinė paslauga (prejudicinio sprendimo 69 punktas).
25. Iš 2016 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 05-1351 (1 t., p. 8-9) matyti, jog ieškovo atstovui, atstovavusiam kitam asmeniui atsakovas nurodė, jog draudimo išmokų mokėjimo asmenims, pervedusiems lėšas apmokėjimui už BAB banko SNORAS akcijas, klausimas galėtų būti sprendžiamas tik sulaukus ESTT ir nacionalinio teismo išaiškinimo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra paprašęs ESTT prejudicinio sprendimo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 3K-3-666-706/2015. Šis raštas nėra skirtas ieškovui, todėl teismas jo nevertina.
Žemesnės instancijos teismas
26. Remiantis ESTT prejudiciniame sprendime suformuluotais išaiškinimais, skoliniai reikalavimai, susiję su lėšomis, kurios buvo nurašytos iš kredito įstaigoje privačių asmenų turėtų sąskaitų ir pagal sutartį dėl būsimų perleidžiamųjų vertybinių popierių, kuriuos ta įstaiga turėjo išleisti, pasirašymo pervestos į šios įstaigos vardu atidarytas sąskaitas, tokiu atveju, kai dėl minėtos įstaigos bankroto šių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta, priskirtini tiek prie Direktyvoje 97/9/EB nurodytų investuotojų kompensavimo sistemų, tiek prie Direktyvoje 94/19/EB nurodytų indėlių garantijų sistemų (prejudicinio sprendimo 99 punktas).
27. Remiantis ESTT išaiškinimu, esant situacijai, kai skoliniams reikalavimams taikomos tiek Direktyvoje 94/19/EB nurodytos indėlių garantijų sistemos, tiek Direktyvoje 97/9/EB nurodytos investuotojų kompensavimo sistemos ir kai nacionalinės teisės aktų leidėjas tokių skolinių reikalavimų nepriskyrė prie vienos sistemos pagal vieną ar kitą iš šių direktyvų, bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis šia nuostata, negali pats nuspręsti, kuria sistema gali pasinaudoti minėtų skolinių reikalavimų turėtojai. Esant tokiai situacijai, būtent pastarieji turi pasirinkti, pagal kurią sistemą, nustatytą nacionalinėje teisėje įgyvendinant šias dvi direktyvas, pasinaudoti teise į kompensaciją (prejudicinio sprendimo 105 punktas). Pažymėtina, kad, remiantis ESTT prejudicinio sprendimo 104 punktu, skolinių reikalavimų turėtojai negali naudotis dviguba kompensacija.
28. ESTT, pasisakydamas dėl asmens, siekiančio gauti atitinkamą kompensaciją (draudimo išmoką), galimybės nacionaliniame teisme tiesiogiai remtis tiek Direktyvos 94/19/EB, tiek Direktyvos 97/9/EB nuostatomis, išaiškino, kad Direktyvos 94/19/EB 1 straipsnio 1 punktas ir Direktyvos 97/9/EB 1 straipsnio 4 punktas bei 2 straipsnio 2 dalies antra pastraipa aiškintini taip, kad jais asmuo gali remtis nacionaliniame teisme, grįsdamas reikalavimus dėl kompensacijų prieš valstybės įmonę, kuri valstybėje narėje atsakinga už indėlių garantijų ir investuotojų kompensavimo sistemas (prejudicinio sprendimo 111 punktas).
29. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus ESTT išaiškinimus (žr. šios nutarties 18–19 punktus), t. y. kai skoliniai reikalavimai, dėl kurių prašoma kompensacijos, tenkina tiek Direktyvoje 94/19/EB, tiek Direktyvoje 97/9/EB nustatytas sąlygas ir nacionalinėje teisėje nėra taisyklės dėl vienoje ar kitoje direktyvoje įtvirtintos sistemos taikymo tokiems skoliniams reikalavimams, tokioje situacijoje skolinių reikalavimų turėtojai (nagrinėjamu atveju ieškovai), įrodinėdami savo teisę į draudimo išmoką (siekdami pasinaudoti teise į kompensaciją), turi pasirinkti vieną iš nacionalinėje teisėje įgyvendinant Direktyvas 94/19/EB ir 97/9/EB įtvirtintų kompensacijų sistemų – arba investuotojų kompensavimo sistemą, arba indėlių garantijų sistemą. Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar skolinių reikalavimų turėtojas (ieškovas) siekia pasinaudoti teise į kompensaciją pagal vieną iš nacionalinėje teisėje įtvirtintų apsaugos sistemų įgyvendinant šias dvi direktyvas.
30. Ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas siekia pasinaudoti Direktyvoje 94/19/EB nurodytų indėlių garantijų sistema.
31. Atsižvelgiant į tai, kad skoliniams reikalavimams, susijusiems su lėšomis, nurašytomis iš sąskaitų, kurias privatūs asmenys turėjo kredito įstaigoje, ar pervestomis į šios įstaigos vardu atidarytas sąskaitas už perleidžiamų vertybinių popierių, kuriuos išleisti turėjo pastaroji, pasirašymą, kai šių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta dėl minėtos įstaigos bankroto, taikomos tiek Direktyvoje 94/19/EB nurodytos indėlių garantijų sistemos, tiek Direktyvoje 97/9/EB nurodytos investuotojų kompensavimo sistemos, kad nacionalinės teisės aktų leidėjas tokių skolinių reikalavimų nepriskyrė prie vienos sistemos pagal vieną ar kitą iš šių direktyvų, kad ieškovas išreiškė savo valią pasinaudoti teise į kompensaciją pagal indėlių garantijų sistemą, konstatuotina, kad ieškovas yra indėlininkas IĮIDĮ 2 straipsnio 3 dalies prasme, todėl ieškovo reikalavimas dėl 4 433,50 EUR draudimo išmokos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (IĮIDĮ 10 str.).
32. Atsakovas atsikirtinėja, jog ieškovas iki teismo posėdžio nebuvo pareiškęs kokį draudimą renkasi pagal Direktyvas 94/19/EB ar 97/9/EB, todėl atsakovas nelaikytinas neįvykdžiusiu prievolės ir ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, o jį nagrinėjant negali būti priteistos procesinės palūkanos.
33. Pažymėtina, jog atsiliepime atsakovas neįrodinėjo, jog ieškovas nenurodė kurios Direktyvos pagrindu prašo priteisti draudimo išmoką, bet iš viso neigė tokią ieškovo teisę, todėl ieškinys yra pareikštas pagrįstai ir negali būti paliktas nenagrinėtu.
34. Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį, indėlių draudimo išmokos išmokamos nereikalaujant indėlininko pateikti prašymą, taigi atsakovas privalėjo draudimo išmoką išmokėti ieškovui, net nesant jokio ieškovo kreipimosi. Jei atsakovui buvo neaišku dėl ieškovo reikalavimų pagrindo, atsakovas, pagal įstatymą turėdamas pareigą išmokėti draudimo išmoką, galėjo ir privalėjo imtis priemonių, jog išsiaiškinti ieškovo reikalavimo pagrindą, tačiau to nepadarė. Atsakovas neturi teisės perkelti savo neveikimo pasekmių ieškovui. Atsižvelgiant į tai atsakovo teiginiai ir prašymai atmestini.
35. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
36. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
38. Ieškovas sumokėjo 100 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 100. Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 200 EUR (1 t., p. 10), 200 EUR (1 t., p. 130-132), iš viso – 400 EUR. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 500 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovų priteistina 500 EUR bylinėjimosi išlaidų.
39. Teismas patyrė 1,48 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
40. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovui E. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (į. k. 110069451), 4 433,50 EUR (keturis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt tris euro ir 50 euro centų) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 4 433,50 EUR (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt trijų euro ir 50 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 500 EUR (penkis šimtus euro) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.