Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. T-725-1058/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-28
Bylos Nr.
T-725-1058/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30662-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Advokatai
Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-725-1058/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30662-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.1.14. (S)
VILNIAUS miesto apylinkės TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu A. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnyje 2 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja V. V. ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta. Vadovaujantis BK 72² straipsniu A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę pradėti vykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. birželio 26 d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - Tarnyba) prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma iš A. V. priteisti valstybės naudai 34,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam baudžiamojoje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kadangi teismo nuosprendžiu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. V., nes Tarnybos prašymas teisme buvo gautas jau išnagrinėjus baudžiamąją bylą, todėl šis klausimas turi būti išspręstas papildomai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties įstatymo 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir teismui paliekama teisė spręsti dėl galimybės išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo būtinas.

Pažymėtina, jog tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Baudžiamoji byla, kurioje buvo kaltinamas A. V., teisme buvo gauta nagrinėti pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimus, nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl advokatė Anna Grinevič dalyvavo šios baudžiamosios bylos nagrinėjime, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš A. V., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. V., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kurio atžvilgiu byla buvo nutraukta.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė