- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- AN2-145-316/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00733-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis (pirm.)
- Pažeidėjas
- O.P.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O.P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarimo, kuriuo O. P. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir jai skirta administracinė nuobauda – 350 eurų bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. P. nubausta už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. 21 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), nevykdė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK vyriausiosios patrulės K. M. teisėto reikalavimo eiti į tarnybinį automobilį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu O. P. prašo nustačius, kad ji (O. P.) administracinį nusižengimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą — administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Nenustačius, kad ji veiką padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarimą, perkvalifikuojant jai taikomą ANK 506 straipsnio 4¹ dalį į 506 straipsnio 4 dalį, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti jai baudos.
Skunde nurodo, kad gydytojams atlikus tyrimus, išleido jos (O. P.) sutuoktinį gydytis ambulatoriškai. Pareigūnai nepaaiškino priežasties, kodėl P. reikia vykti į PK, todėl ji atsisakė važiuoti, kol nepagerės sutuoktinio sveikatos būklė. Pažymi, jog ji norėjo pasiskambinti budinčiai gydytojai, nes ji (O. P.) ten (ligoninėje) dirba. Pareigūnai neleido, sakydami, kad ji per daug skambinėja. Pareigūnai jai uždėjo antrankius ir grubiai tempė per priėmimo skyrių.
Pažymimi, jog Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Nurodo, jog jos sutuoktinis J. P. 2020 m. rugpjūčio 8 d. pats kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir pirmasis inicijavo ikiteisminio tyrimo dėl prieš jį panaudoto smurto pradėjimą (b. l 27-34). Tačiau po šio kreipimosi atvykę policijos pareigūnai sprendė, kad O. P. ir nukentėjęs J. P.tyrėjos nurodymu turi būti sulaikyti ir pristatyti į (duomenys neskelbtini) areštinę.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodė, jog pagrįstai nevykdė pareigūnų reikalavimų, nes (duomenys neskelbtini) matė smurtą prieš jos sutuoktinį, todėl buvo susijaudinusi, nerimavo dėl sutuoktinio sveikatos būklės. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) ligoninės 2020 m. rugpjūčio 8 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas ir (duomenys neskelbtini) ligoninės 2020 m. rugpjūčio 8 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (b. 1. 36-39), kuriuose teigiama, kad J. P. 2020 m. rugpjūčio 8 d. 2020 vai. suteikta būtinoji pagalba. J. P. nustatyti šie sužalojimai: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas, kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, draskymas. Pacientas sumuštas per konfliktą su artimaisiais. Iš nosies ir burnos bėgo kraujas. Šiuo metu jaučia didelę emocinę įtampą sunkiau kalba. Sirgo išeminiu insultu. Išleistas gydytis ambulatoriškai. Išrašant būklė patenkinama, kalba pagerėjo, galvos skausmas mažesnis. Taigi, matyti, kad J. P. konflikto metu nukentėjo – buvo sužalotas. Apeliantės nuomone, akivaizdu, kad tokios būsenos asmeniui, kuriam anksčiau jau buvo patvirtintas insultas, reikia vartoti išrašytus tam skirtus vaistus, yra reikalinga jos (sutuoktinės O. P.), kuri yra medicinos darbuotoja, priežiūra. Pažymėjo, jog laikino sulaikymo areštinėje sąlygomis sveikata gali ne tik, kad pablogėti, tačiau gali kilti ir labai rimtos pasekmės, netgi mirtis. Apeliantės nuomone, byloje pateikti medicininiai duomenys įrodo, kad jos sutuoktiniui J. P. buvo nustatytas insultas, o aptarto įvykio metu buvo sužalotas, todėl šios aplinkybės leidžia teigti ir daryti išvadą jog jai būnant prie sutuoktinio J. P. ir globojant jį, ji negalėjo vykdyti pareigūnės reikalavimo tuoj pat po gydytojo nukreipimo J. P. gydytis ambulatoriškai, vykti į areštinę, tik todėl, kad nebūtų padaryta gresianti didesnė žala sutuoktinio J. P. sveikatai ir gyvybei. Todėl įvertinus byloje pateiktus duomenis galima daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Pažymi, jog nustačius, kad nėra būtinojo reikalingumo sąlygų ir ji negali būti atleista nuo administracinės atsakomybės, nusižengimas pagal ANK 506 straipsnio 41 dalį turi būti perkvalifikuotas į nusižengimą pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, nes policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas „nesukėlė pavojaus žmonių gyvybei ar sveikatai". Kadangi nusižengimas padarytas iš neatsargumo, t, y. ji nenumatė neigiamų pasekmių, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.
Tuo atveju, jeigu ji būtų pripažinta kalta, atsižvelgiant į aptartas skunde aplinkybes, susiklosčiusią faktinę situaciją aplinkybę, kad ji nesiekė piktybiškai nevykdyti reikalavimo vykti į areštinę ir iš dalies pripažino savo kaltę (lengvinanti aplinkybė), o prašė policijos pareigūnų palaukti kol pagerės sutuoktinio sveikata, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali bauda , arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta straipsnio sankcijoje arba neskirti baudos (ANK 34 str. 5 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis tyrėjas (toliau – Institucija) prašo netenkinti O. P. skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad O. P. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jos kaltę jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.
O. P. 2020 m. rugpjūčio 8 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad nevykdė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK vyriausiosios patrulės K. M. teisėto reikalavimo eiti į tarnybinį automobilį (b. l. 6). O. P. neneigia nevykdžiusi pareigūnės reikalavimo, tačiau nurodė, jog pagrįstai nevykdė pareigūnės reikalavimo, nes po smurto prieš jos sutuoktinį, ji buvo susijaudinusi, nerimavo dėl sutuoktinio sveikatos būklės ir ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Be to, pareigūnai nepaaiškino priežasties, kodėl P. reikia vykti į PK.
Iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK 2020 m. rugsėjo rašto (b. l. 26) matyti, kad pagal J. P. protokolą – pareiškimą 2020 m. rugpjūčio 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1-2 dalis. J. P. pripažintas nukentėjusiuoju, D. K. ir R. Č. – įtariamaisiais. (duomenys neskelbtini) ligoninės 2020 m. rugpjūčio 8 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas ir (duomenys neskelbtini) ligoninės 2020 m. rugpjūčio 8 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (b. 1. 36-39), patvirtina kad J. P. konflikto metu nukentėjo – buvo sužalotas, nustatyti sužalojimai ir jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai į namus. O. P. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikėsi savo pozicijos, jog būdama prie sutuoktinio J. P. ir globodama jį, negalėjo vykdyti reikalavimo tuoj pat po gydytojo nukreipimo J. P. gydytis ambulatoriškai, vykti į areštinę, tik todėl, kad nebūtų padaryta gresianti didesnė žala sutuoktinio J. P. sveikatai ir gyvybei. Pažymėjo, jog tokios būsenos asmeniui, kuriam anksčiau jau buvo patvirtintas insultas, reikia vartoti išrašytus tam skirtus vaistus ir jį prižiūrėti. Pažymėjo, jog sutuoktiniui buvo reikalinga jos, kuri yra medicinos darbuotoja, priežiūra, o laikino sulaikymo areštinėje sąlygomis sveikata galėjo ne tik, kad pablogėti, tačiau galėjo kilti ir labai rimtos pasekmės, netgi mirtis.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iki galo nesiaiškino ar dėl patirtų sužalojimų O. P. sutuoktinio J. P. sveikatai ir gyvybei grėsė pavojus ir todėl O. P. objektyviai veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir pagrįstai nevykdė pareigūnės reikalavimo. Tam buvo būtina nustatyti papildomas aplinkybes, kurių apylinkės teismas nenustatė. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą O. P. atžvilgiu išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, požymių buvimą O. P. veiksmuose. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų O. P. teisę į apeliaciją.
Tokiu būdu, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla O. P. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
O. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą O. P. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.