- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-2807-902/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02327-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- D. L.
- Advokatai
- Marius Zabita
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjusi D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, vidurinio išsilavinimo, dirbančios (duomenys neskelbtini), neįgalios (jos darbingumas sudaro 45 proc.), neteistos, nebaustos administracine tvarka, gyvenančios (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. 2014-07-10 apie 12.10 val., Panevėžio r., Paliūniškio k., vairuodama automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, kliudė kelio ženklą ir jį apgadino. Po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais D. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 231.1, 234 punktų reikalavimus bei padarė administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
D. L. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje ji lėtai, apie 40-50 km/h greičiu važiavo automobiliu nuo Rokiškio, kai ties Paliūniškiu, jai ketinant sukti į dešinę, priešais ją atvažiuojantis automobilis staiga taip pat suko į dešinę, ko pasekoje ji išsigandusi staiga pasuko vairą į dešinę ir taip atsidūrė pievoje, kliudė kelio ženklą, bet jo nematė. Įvykio vietoje jai padėjo du vyrai, kurie ją nuramino, kad nieko baisaus nėra, jie išstūmė automobilį iš pievos. Įvykio vietos ji neapžiūrėjusi, nieko nepamena, tuo metu ji buvo šoko būsenoje, buvo išsigandusi. Ji važiavo namo į Šiaulius, už 80 kilometrų nuo įvykio vietos. Pavažiavus apie 5 kilometrus, jai pasidarė bloga, pamatė įmonės mašiną, nuvažiavo pas įmonės darbuotoją. Kad nuvertė ženklą, sužinojo tik iš pareigūnų. Nurodė, jog teisės vairuoti jai reikalinga dėl darbo ir dėl sveikatos, jai dažnai tenka vežti krovinius, turi neįgalumą dėl stuburo, kraujospūdžio. Labai gailisi dėl įvykio.
Liudytojas Ž. G. teisme parodė, kad išgirdęs garsą, pievoje pamatė automobilį VW Golf, matė, kaip žmonės pievoje išstūmė automobilį, rinko automobilio bamperį. Į įvykio vietą jis atėjo maždaug po minutės laiko. Vyras dar jo paklausė, ar nieko nepadarė pievai, ranka numojo, kai paklausė dėl policijos, ir išvažiavo. Su moterimi jis nekalbėjo, ji tik stovėjo, moteris jam pasirodė susijaudinusi. Jam kilo įtarimų dėl tų asmenų blaivumo, nes įvažiavo į ženklą neužsukę. Įvykio metu ženklas buvo išrautas iki šaknų, yra likę tepalo žymės.
Liudytojas Č. V. teisme parodė, kad iš budėtojų dalies gavo pranešimą, kad Paliūniškyje apgadintas kelio ženklas. Nusekė automobilį iki pat sodybos, automobilį rado pastatytą už traktoriaus, nuo įvykio vietos už 15 kilometrų, į sodybą atvyko po 30 minučių. Moteris prisipažino, kad vairavo automobilį ir buvo susijaudinusi, kalbėjo nerišliai, paaiškinimo sklandžiai neparašė, negalėjo išdėstyti minčių, tačiau atmintis jos nebuvo apribota. Kelio ženklas buvo išmuštas iš įtvirtinimų, nukrito ant šlaito. Vieną vyrą surado, kuris atbėgo į įvykio vietą, jis nurodė, kad moteris atsisakė ,,forminti įvykį“. Apie kitą automobilį nieko neminėjo. Vienas vyras sakė, kad avarija įvyko dėl vairuotojos patirties stokos. Moteris konkrečiai nenurodė, koks automobilis pastojo jai kelią, sakė tik, kad buvo tamsios spalvos.
Liudytojas V. F. teisme parodė, kad 2014-07-10 apie 12 val. jis važiavo nuo Kupiškio, prieš jį važiavo automobilis VW Golf, kuriam tamsus automobilis užkirto kelią, sukėlė avarinę situaciją, tada automobilis VW Golf nuvažiavo nuo kelio, siekdamas išvengti susidūrimo. Jis pats važiavo iš paskos ir nesustojo, nes skubėjo. Automobilis nieko nekliudė. Jam pačiam kliūties sudaryta nebuvo, jis tada tik pristabdė, aplenkė ir nuvažiavo.
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. L. paaiškinimo, kad protokole nurodytoje vietoje ji vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldžiusi automobilio dėl kito automobilio ,,užsukimo“ pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kliudė kelio ženklą ir jį apgadino, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5-6), patrulės J. G. ir vyr. patrulio Č. V. tarnybiniais pranešimais (b.l. 11; 12), eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, fotonuotraukomis (b.l. 13-17), vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 23), iš kurios matyti, jog D. L. eismo įvykio metu teisę vairuoti transporto priemonę turėjo (įgijo 2014-08-21), kita medžiaga.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad 2014-07-10 apie 12.10 val., Panevėžio r., Paliūniškio k., vairuodama automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, kliudė kelio ženklą ir jį apgadino, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Šiuo atveju, teismas įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti buvo nepasirinktas saugus važiavimo greitis, o ne kito automobilio vairuotojo veiksmai, nes kaip matyti iš liudytojo V. F. parodymų teisme, jis važiavo iš paskos D. L. vairuojamo automobilio, kitam automobiliui ,,staiga užsukus“, V. F. sulėtino greitį ir apvažiavo, todėl tikėtina, jog D. L. taip pat galėjo pasielgti pagal KET, dar labiau pristabdyti vairuojamą automobilį, tačiau ji to nepadarė dėl nepatyrimo, nes teisę vairuoti buvo įsigijusi palyginti neseniai.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. 234 punkto reikalavimus, kuris teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Taigi po eismo įvykio D. L. turėjo nedelsiant nesukeldama papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą ir kreiptis į policiją, nesulaukusi nukentėjusiojo ar nesusitarus dėl žalos atlyginimo. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama D. L. nurodė, kad ji nepajuto kontakto su kelio ženklu ir nematė, kad jį apgadino dėl patirto streso, tačiau teismo nuomone, D. L. teismo nurodytos aplinkybės dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos yra tik pagrindu sušvelninti jai skiriamą nuobaudą, bet jokiais būdais nešalina jos administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d., nes kaip matyti, ji eismo įvykio metu nebuvo sužeista ir buvo sąmoninga: bendravo su įvykio vietoje buvusiais asmenimis, paskui pati ne mažą atstumą nuvairavo automobilį iki sodybos, kaip teisme nurodė pareigūnai, atlikę nagrinėjamo eismo įvykio tyrimą, ji tik kalbėjo nerišliai, sklandžiai neparašė paaiškinimo apie įvykio aplinkybes, tačiau jos atmintis nebuvo apribota, į bylą taip pat nepateikta duomenų, jog po eismo įvykio ji kreipėsi į medikus dėl kokio tai sveikatos sutrikimo, kliudžiusio tinkamai vertinti įvykio aplinkybes, o tai patvirtina, jog pažeidėja galėjo tinkamai pasielgti pagal KET įvykus eismo įvykiui, t.y. pati ar pasitelkiant kitų žmonių pagalbą apie įvykusį eismo įvykį pranešti policijai. Todėl teismas konstatuoja, jog D. L. veika buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., laikytina, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, tyčia. Todėl ji baustina ir už šį pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos D. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pažeidimus padarė būdama neįgali, gailisi sukėlusi eismo įvykį, pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., padarė dėl didelio susijaudinimo, patirto streso.
Motyvuojamoji dalis
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – neteista, nebausta administracine tvarka, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl D. L. skirtina minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, o už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą skirtina mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskirtos nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 str.).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).
ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio. Šio straipsnio dispozicija suponuoja išvadą, kad jo paskirtis yra ne tiek nubausti asmenį už Kelių eismo taisyklėms prieštaraujantį elgesį po eismo, kiek padėti išaiškinti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir užkirsti kelią jam išvengti atsakomybės už sukeltas pasekmes. Taigi, svarstant nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrimo D. L. klausimą, būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo tikslą ir motyvą, į visas bylos aplinkybes.
Iš šioje byloje esančių duomenų viseto matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiama D. L. privalėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – kelio ženklas, nepasiliko eismo įvykio vietoje kaip tai numato KET ir apie sukeltą eismo įvykį nepranešė policijai. Toks jos elgesys netoleruotinas ir baustinas. Tačiau akivaizdu, kad D. L. elgdamasi ir pažeisdama KET 231, 234 punktų reikalavimus, šiuo atveju nesiekė išvengti atsakomybės už eismo įvykio pasekmes – ji savo kaltę dėl įvykio pripažino, padėjo išaiškinti pažeidimą – sukeltą eismo įvykį, nuo pareigūnų nesislapstė ir tyrimo neapsunkino, gailisi sukėlusi eismo įvykį, pasiruošusi atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą tuo atveju, jeigu įvykis bus pripažintas nedraudiminiu. Taigi, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą - turtinis nuostolis nėra labai didelis, į D. L. elgesį po pažeidimo padarymo (gailisi, nevengia atsakomybės), darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nei minimalią baudą ir neskirti įstatymo sankcijoje numatyto privalomo atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, nes D. L. yra neįgali ir turi sveikatos problemų dėl stuburo, kraujospūdžio, be to, ji yra dirbanti ir teisė vairuoti jai reikalinga atliekant darbines funkcijas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 24 str., 27 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
D. L. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d. skirti nuobaudą – 2000 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo;
D. L. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., D. L. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., galutinai paskirti 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą.