Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-03-31 · Civilinė byla Nr. 2-299-774/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-31
Bylos Nr.
2-299-774/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valdonė Račiūnienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
A. P.
Advokatai
Rasa Užkuraitienė
Civilinė byla Nr. 2-299-774/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-17634-2009-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 116.1; 44.2.4.2; 2.2.4.3.6.
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.kovo 31 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Valdonė Račiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, J. S., dalyvaujant ieškovės A. P. atstovui T. P., atsakovui A. P., trečiąjam asmeniui J. K., jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. P., trečiąjam asmeniui J. K., dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. P. atstovaujama įstatyminio atstovo T. P. patikslintu ieškiniu (2 t., b.l. 33-36) prašė priteisti iš atsakovo A. P. 400 litų turtinės, 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo, uzufrukto teise paskirti T. P. nepilnametės ieškovės lėšų, priteistų kaip žalos atlyginimas tvarkytoju ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Paaiškino, kad 2009 m. birželio 26 d. ieškovę A. P. atsakovo A. P. privačioje valdoje adresu (duomenys neskelbtini), užpuolė ir apkandžiojo atsakovo šuo. Dėl to ieškovė patyrė stresą, fizinius skausmus, buvo priversta kęsti gydymo ir skiepijimo skausmus. Po šio įvykio dešinio skruosto srityje liko randas, dukra patyrė psichologinius ir neurologinius sužalojimus. Atsakovas nesilaikė gyvūnų laikymo taisyklių, todėl privalo atsakyti už jo šuns ieškovei padarytą žalą. Įvykio metu už dukros priežiūrą buvo atsakinga motina J. K., su kuria nustatyta dukros gyvenamoji vieta teismo sprendimu. Įrodymų, kad dukra buvo apkandžiota atsakovo šuns nėra, yra tik tėvų suinteresuotų asmenų ir draugės liudijimai, atsakovas nesikreipė į jokias atsakingas institucijas, užkirto galimybę objektyviai nustatyti aplinkybes, tikslių įvykių nustatyti neįmanoma. Ieškovės motina nevykdė pareigos iki pilnametystės ar emancipacijos prižiūrėti savo vaiką. Dukra patyrė emocinį stresą, išgyvenimus, juntamas veido refleksų nesimetriškumas, nustatytas tikas, ji negali pilnavertiškai gyventi, bijo šunų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad atlygino ieškovei 500 litų žalą. Prašo priteisti iš atsakovo A. P. 400 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir paskirti jį A. P. priteistų lėšų administratoriumi.

Atsiliepimas

Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jo atsiliepime nurodytais motyvais. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad ieškovės atžvilgiu atsakovas jokių neteisėtų veiksmų nepadarė, gyvūnų laikymo taisyklių nepažeidė. Šuo buvo pririštas, ieškovė su juo žaidė, tačiau ėjo prie svetimo šuns, kai jis ėdė. Pažymose paneigta, kad ieškovė patyrė emocinius pergyvenimus, pabrėžta, kad tikas jai atsiradęs anksčiau dėl daugelio priežasčių, ieškovo nurodytos patirtos išlaidos nėra būtinos, tai jo paties inicijuotos išlaidos. Paties įvykio ir žalos fakto neneigia, pats nuvežė į kliniką, suteikė reikiamą pagalbą, pirko pleistrą, tepalus, kasos čekių neišsaugojęs. Po įvykio sumokėjo mergaitės motinai 500 litų grynais pinigais į rankas. Laiko, kad žalą atlygino be atsakomybės, draugiškai, moraliai. Ieškovės rando beveik nesimato, o alergija jai galėjo atsirasti dėl rankos nudegimo, kurį ji patyrė lankydamasi pas tėvą. Laiko, kad pagrindinis ieškovo atstovo tikslas – pasipinigavimas, pasitelkiant teisminį persekiojimą. Kadangi jo kaltės dėl atsiradusios žalos nėra, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir priteisti iš ieškovės atstovo T. P. visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo J. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo paaiškino, kad T. P. siekia praturtėti dukros sąskaita, naudoja psichologinį smurtą, įteigdamas jai vis naujas versijas. Mergaitės vedžiojimas pas gydytojus daro jai didesnę žalą, nei patirtoji. A. P. nuolat serga, alerginis jautrumas šunims ir graužikams jai nustatytas 2008 metų sausio mėnesį. Vaistų, kuriuos atvežė T. P., veido rando gydymui nenaudojo, jais gydė kitą žaizdą- nudegintą ranką, ką patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Žala mergaitei nepadaryta, nes randas užgijo, ji linksma ir guvi. Atsakovas atlygino žalą sumokėjo jai grynais pinigais 500 litų, kadangi ji tiek įvertino padarytą žalą. Atsakovas po įvykio vežė jas į ligoninę, pirko pleistrą be recepto. Skyrybų procesas vyko virš metų, 2008 rugpjūčio mėnesį kreipėsi į gydytoją dėl nervinių sutrikimų, nes mergaitei pasireiškė nervinis tikas, lankėsi pas neurologą kas kelis mėnesius. T. P. daro jai psichologinį spaudimą, per skyrybas norėjo prisiteisti didesnę turto dalį ir dabar nori pasipelnyti

Atsiliepimas

Trečiojo asmens atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė prašė ieškinį atmesti remiantis atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Nurodė, kad ieškovės atstovas baigiamojoje kalboje pareiškė naują reikalavimą – nušalinti J. K. nuo dukters lėšų administravimo, ką draudžia CPK 253 straipsnis. Atsakovo veiksmai nebuvo neteisėti, todėl civilinė atsakomybė negalima. Atsakovas, tretysis asmuo ir liudytojai paaiškino, kad šuo buvo pririštas. Ikiteisminiame tyrime A. P. taip pat paaiškino, kad šuo buvo pririštas. Liudytojas A. P. parodė, kad ant vartų yra užrašas, kad kieme yra šuo, todėl Gyvūnų laikymo taisyklių atsakovas nepažeidė. Motina įspėjo mergaitę neiti prie svetimo šuns, tai patvirtino liudytojas A. P.. Mergaitė pati elgėsi neatsargiai, priėjo prie ėdančio šuns, kuris jai įkando. Atsakovo atstovo atlygintą 500 litų žalą ieškovės motinai patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens faktų pripažinimas, liudytojų parodymai. Nurodyto dydžio sandoriui nėra būtina rašytinė forma. Reikalavimas dėl turtinės žalos atmestinas, nes remiantis medicininiai dokumentais ir ekspertizės aktu, dėl tokio sužalojimo nebuvo reikalo pirkti ieškovės atstovo nurodytus vaistus. Nėra priežastinio ryšio tarp šuns įkandimo ir pirktų vaistų. Šuns įkandimas neturėjo jokios įtakos nei mergaitės elgesiui nei jos charakteriui, bei gebėjimams, ką patvirtino tretysis asmuo ir liudytojos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Prašo ieškinį atmesti, ieškovės atstovui pareiškus nepagrįstą ieškinį, prašo priteisti trečiąjam asmeniui išlaidas už advokato teisinę pagalbą iš T. P., kadangi ieškinys pareikštas ne nepilnametės ieškovės, o jos įstatyminio atstovo.

Liudytoja B. P. parodė, kad žino, jog anūkė buvo apkandžiota šuns, po įvykio nebijo tik jos šuns, o svetimų bijo. Sūnus myli dukrą, jis užsiima su vaiku, bendrauja, anūkė guvi mergaitė, labai protinga, moka skaičiuoti skaityti, lavina mergaitę tėvai. Anūkė bendraudama su tėvu jos namuose apsidegino ranką, Austėją patys vežė į ligoninę, kad būtų greičiau pats sūnus tepė tepalus. (duomenys neskelbtini)su jos šuniu važiuoja vienu automobiliu, abu sėdi ant galinės sėdynės.

Liudytojas A. P. parodė, kad jų valdoje yra mažas šuo, jis visada pririštas, palaidas niekada nebūna, tai kiemo šuo, nedidelis. Jurgita atvyko su vaikais, šuniukas buvo pririštas, viskas buvo normaliai, o tuo metu buvo paduota šuniui ėsti, dar mama perspėjo mergaitę dėl šuns ir aš sakiau, neiti prie šuns, bet kažkaip mergaitė nubėgo ir taip atsitiko, bet mergaitė labai neverkė, tada sūnus nuvežė mergaitę pas daktarą ir taip viskas baigėsi. Iš sūnaus pasakymo jam žinoma, kad sūnus atlygino motinai 500 litų žalą, sūnus vežė į mergaitę į ligoninę.

L. N. V. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) su gyvūnais gyveno nuo mažumės, nes kita močiutė turi šunį ir mergaitei ten būnat miega su šuniu. Svetimų šunų anūkė nebijojo, nes ji buvo pripratusi prie šuns, kurį kartu žentas mašinoje vežioja. Po įkandimo anūkė su šunimis elgiasi normaliai. (duomenys neskelbtini) atsirado nervinis tikas dėl skyrybų, po įkandimo jokio pokyčio nebuvo. Anūkės miegas po įkandimo nesutriko, nepasikeitė charakteris, anūkė rašo, skaičiuoja, dalyvauja muzikoje, tik ji ne visada nori vykti pas tėvelį nakvoti. 500 Lt atlygino atsakovas, pirminę pagalbą suteikė dukra ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atidavė dukrai 500Lt gydymui, ryšiu su įkandimu dabar jokių pakitimų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad A. P. yra T. P. ir J. K. duktė, gimusi 2005 m. lapkričio 16 d. (1 t., b.l. 7). Ieškinį nepilnametės A. P. interesais pareiškė jos įstatyminis atstovas T. P.. Byla nagrinėjama pagal patikslinto ieškinio (2t., b.l. 33-36) reikalavimus.

Iš prijungtos prie nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-530-221/2009 sprendimo matyti, kad 2009 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovės A. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina trečiuoju asmeniu J. K. (4 t., b.l. 44-46), pavardė po ištuokos (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b.l. 74).

Iš Kauno miesto valstybinės Maisto ir veterinarijos tarnybos 2009-08-25 rašto matyti, kad A. P. 2009-06-26 buvo apkandžiota mišrūnų veislės šuns, kurio šeimininkas A. P., gyvenantis Šilėnų g. 4, Kaune. Nustačius, kad gyvūnas nevakcinuotas, A. P. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 109 straipsnio pažeidimus skirta bauda (1 t., b.l. 8).

Iš Kauno medicinos universiteto A. P. gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės matyti, kad ieškovė į priėmimo skyrių kreipėsi 2009-06-26 15.10 val., be siuntimo. Gydytojų įrašuose nurodyta, kad sukandžiojo savas šuo, įkando į kairę kojytę ir į viršutinę lūpą dešinėje pusėje (1t., b.l. 10-11).

Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis A. P. buvo paskirtas trijų injekcijų vakcinos nuo pasiutligės kursas, stebėtas A. P. šuo. 2009m. liepos 10 d. Kauno miesto VMVT pranešimo duomenimis šuo kliniškai sveikas. Kreipimosi dėl pasiutligės kortelėje nurodyta, kad mergaitė norėjo paglostyti šunį, kuris ir įkando (1t., b.l. 12-15).

Kitų objektyvių 2009-06-26 įvykio, kurio metu atsakovo A. P. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo šuns apkandžiota ieškovė A. P. byloje nėra.

Ieškovės įstatyminis atstovas T. P. 2009-11-05 pateikė pareiškimą Kauno miesto Dainavos Policijos komisariatui, kuriuo prašė nustatyti visas reikšmingas 2009m. birželio 26d. įvykio aplinkybes (kai buvo apkandžiota šuns dukra A. P.) bei jas konstatuoti. Nustatyti atsakingus asmenis dėl žalos dukrai padarymo bei juos patraukti administracinėn atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatas 2009 m. lapkričio 13 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 137 str. 3d.

Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2010-01-07 nutarimu, nustačiusi, kad A. P. neturėjo galimybės numatyti, kad jo namų valdoje esanti mažametė mergaitė, prižiūrima savo motinos gali būti sužalota šuns, pririšto prie grandinės, todėl A. P. veikoje nėra nusikaltimo sudėties, ikiteisminį tyrimą nutraukė, nesant veikje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių( prijungta baudžiamoji byla Nr. 23-1-0857-09).

T. P. skundas dėl Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010-01-07 nutarimo panaikinimo, atmestas (1t., b.l. 69-70, 87-88).

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Prevencijos poskyrio 2009-07-31 nutarimu nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal T. P. pareiškimą nepradėti ( 1t., b.l. 50).

2010-03-16 UAB “Grožio chirurgija„ konsultavusi ieškovę diagnozavo, kad 2009-06-26 įkando šuo, žaizda nesiūta, veido srityje dešinėje nazolabialinėje raukšlėje 1cm ilgio 0,1 cm pločio randas be hipertrofijos požymių. Rekomenduota: operacinis gydymas neindikuotinas, tepti „Dermatox“ tepalu, vengti tiesioginių saulės spindulių ( b.l. 66-67).

Iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad po skyrybų ieškovės tėvas T. P. ir jos motina J. K. konfliktuoja dėl bendravimo su ieškove A. P. tvarkos ir sąlygų bei skolinių piniginių įsipareigojimų (1t., b.l.111- 123).

V. T. medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 52/10(02) išvada A. P. 2009-06-26 padarytos dvi kastinės žaizdos: viena veide, kita kairėje kojoje. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nei tiksli šių žaizdų lokalizacija, nei pobūdis, nei matmenys nenurodyti. Veido žaizdų lokalizacija nurodyta skirtingai. (A. P. asmens sveikatos istorijoje rašoma, kad žaizda yra viršutinėje lūpoje. Kauno sveikatos centro pažymoje nurodyta žaizda dešiniame skruoste. UAB ..Grožio chirurgijos" įraše iš med. dokumentų rašoma 1 cm ilgio randelis dešinėje nosies- lūpų raukšlėje). Žaizdos kairiojoje kojoje lokalizacija visai nenurodyta. Nustatytos žaizdos buvo paviršinės, sugijo greitai, be komplikacijų, todėl sukėlė nežymu sveikatos sutrikdymą.

A. P. padarytų kastinių žaizdų gydymui jokių operaciniu veiksimų nereikėjo. Buvo skirtas „Dermatox“ tepalas. Žaizdos sugijo greitai, be komplikacijų. Sugijus žaizdoms A. P. liko, atitinkantys žaizdų dydį randai, kuriems pašalinti „Grožio chirurgijos“ specialistų nuomone operacinis gydymas neindikuotinas. Objektyvių duomenų apie psichologinės ar neurologinės kilmės pažeidimus, pateiktuose medicininiuose dokumentuose, nėra. VšĮ Dainavos poliklinikos 2009-08-03 pažymoje užrašyto padidinto nervų sistemos jautrumo ir trumpalaikio tiko diagnozė nustatyta remiantis tėvo teiginiu, o ne objektyvių tyrimų duomenimis. Šie simptomai galėjo atsirasti dėl daugelio priežasčių. Juo sieti vien tik su buvusia trauma nėra pagrindo (2t., b.l. 4-6).

Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkantiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytinais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. ). Atsakovas aplinkybių, nustatytų oficialiaisiais rašytiniais įrodymais nepaneigė ir nenuginčijo, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti. Atsakovas šių oficialių rašytinių įrodymų neginčijo, kitokių įrodymų juose nurodomoms aplinkybėms paneigti nepateikė (CPK 178).

Iš bylos įrodymų (šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, oficialių rašytinių įrodymų) nustatyta, kad A. P. 2009-06-26, namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įkando atsakovo A. P. šuo. Dėl šio įkandimo ieškovei padarytos dvi kąstinės žaizdos: viena veide, kita kairėje kojoje (2t., b.l. 5), kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (prijungtos baudžiamosios bylos 35 lapas). Teismas pripažįsta, kad atsakovas nesilaikė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T-507 patvirtintų. Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, 12 punkto reikalavimų, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala. Atsakovas A. P. patį įvykio- šuns įkandimo faktą taip pat pripažino, tačiau nesutinka su ieškovės atstovo reikalavimu priteisti ieškovei 400 litų turtinės ir 5000 litų neturtinė žalos atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad tuoj pat po įkandimo suteikė nukentėjusiai ieškovei pirmą pagalbą, pats nuvežė ją į gydymo įstaigą, pirko būtinus medikamentus, atlygino nepilnametės ieškovės motinai 500 litų žalą, kurią jai sumokėjo grynais pinigais į rankas. Šias aplinkybes teismas laiko nustatytomis, kadangi nurodytą faktą pripažino ir ieškovės motina J. K., tai patvirtino liudytojai A. P. ir N. V. (CPK 187 str.).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, laiko, kad ieškovės atstovo reikalavimas priteisti ieškovei 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą, kadangi nustatyta, jog žalą ieškovei atsakovas atlygino, sumokėjęs jos motinai 500 litų. Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra fizinio asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, pagal LR CK 6.250 str. 2 d. teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas ( resitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-196/2010). Dėl šios priežasties nepagrįsti ieškovės atstovo argumentai, kad neturtinė žala turi būti atlyginama jos nurodomo 5000 litų sumoje, todėl šie argumentai ir reikalavimas priteisti 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą, atmestini. Ieškovė jai padarytą 5000 Lt neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl atsakovo šuns įkandimo ieškovė patyrė stresą ir milžiniškus mažam vaikui skausmus, psichologinius bei neurologinius sužalojimus, jai buvo diagnozuoti nervų sistemos sutrikimai, ji patyrė emocinę depresiją, dvasinius skausmus ir išgyvenimus. Ieškovei po įvykio liko randas, dėl kurio ji labai pergyvena, nes randas gali likti visam gyvenimui. Šioms aplinkybėms įrodyti ieškovės atstovas nepateikė įrodymų apie ieškovės patirtą neturtinę žalą. Iki nagrinėjamos bylos iškėlimo ieškovės atstovas su dukra nesikreipė į gydytojus dėl psichologinės pagalbos vaikui suteikimo, į gydantį gydytoją kreipėsi tik praėjus 10 mėnesių po šuns įkandimo, todėl abejotina, kad tokio kreipimosi priežastis buvo dėl atsakovo šuns įkandimo. Priešingai, kaip matyti iš prijungtos prie nagrinėjamos bylos ieškovės asmens sveikatos istorijos (11,12 lapų) nervingumas ieškovei diagnozuotas dar iki atsakovo šuns įkandimo – 2008-08-19 dėl tėvų gyvenimo skyrium ir šeimoje vykstančių tėvų skyrybų. Alergija gyvūnams ir kitiems alergenams ieškovei nustatyta taip pat iki įvykio atsakovo valdoje- 2009-02-17 (tos pačios sveikatos istorijos 17-19 lapai). Iš įrašų į įdėtinio lapo į ambulatorinę kortelę matyti, kad po šuns įkandimo, apžiūrėjus ieškovę 2009-08-03 nustatyta, kad mėnesį po šuns įkandimo ieškovė jautri būna epizoduose, cerebrobulbariniai nervai be pakitimų. Raumenų tonusas ir sausgysliniai refleksai abipus teigiami. Randų nesimato, šiuo metu be žymesnių nusiskundimų, tikas kompensuotas (23 lapas). Ieškovės asmens sveikatos istorijoje ir VšĮ Dainavos poliklinikos asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų apie tai, kad dėl šuns įkandimo ieškovei buvo skirtas papildomas stacionarus ar ambulatorinis gydymas, jos sveikata sutrikdyta nežymiai, todėl teismas sprendžia, kad dėl šuns įkandimo ieškovė žymios žalos nepatyrė.

Tretysis asmuo ieškovės motina J. K., liudytojai B. P., N. V. patvirtino, kad ieškovė A. P. prieš ir po įvykio lanko darželį, neturi jokių bendravimo sunkumų, būdama 4 metų mokėjo skaityti, moka skaičiuoti, protinga turi gerą atmintį, mokosi muzikos, yra aktyvi ir pasitikinti savimi. Po šuns įkandimo sveikatos sutrikdymas buvo trumpalaikis, jos elgesys ir charakteris nepasikeitė. Duomenų, kad padarytas sužalojimas turės liekamųjų reiškinių, byloje nėra. Ieškovės atstovo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų (1t., b.l. 17, 67,85,86) šių duomenų nepaneigia, nes juose neanalizuojamos sveikatos sutrikimo priežastys, be to, surašyti duomenys iš ieškovės atstovo – tėvo, su kuriuo mergaitė pastoviai negyvena, žodžių. Ieškovės atstovas teismui taip pat nepateikė įrodymų, kad jo patirta 400 litų turtinė žala, kurią jis prašo priteisti savo dukrai, buvo priežastiniame ryšyje su 2009 m. birželio 26 d. įvykiu ir jo pasekmėmis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 400 litų žalą, atmestinas.

Teismas konstatuoja, kad atsakovo A. P. veiksmuose tyčios nėra, atsakovo šuo įkando ieškovei per neatsargumą. Ieškovė A. P. pripažino, kad kieme šuo buvo pririštas, šunį ji yra glosčiusi (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 23-1-0857-09 l.28). Ieškovei sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, turtinę žalą 500 litų atsakovas atlygino ieškovės motinai, su kuria ieškovė pastoviai ir nuolat gyvena. Todėl atsižvelgiant į atsakovo kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, jos atlyginimą gera valia, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad tenkinti ieškovės atstovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo. Atmetus ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas ir reikalavimas uzufrukto teise paskirti T. P. nepilnametės ieškovės lėšų, priteistų kaip žalos atlyginimas tvarkytoju.

Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, tenkintinas trečiojo asmens prašymas priteisti iš nepilnametės ieškovės atstovo T. P. išlaidas už advokato teisinę pagalbą (2 t., b.l.????). Trečiojo asmens sumokėta 1600 Lt suma už advokato teisinę pagalbą - procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1301 1 punkte nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio.

Iš nepilnametės ieškovės atstovo T. P. valstybės naudai priteistina 59,78 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str.-268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. P. atstovo T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų ) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės A. P. atstovo T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 59,78 Lt (Penkiasdešimt devynis litus 78 ct ) pašto išlaidų valstybės naudai. Pašto išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660 ).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus apeliacinį skundą Kauno miesto apylinkės teismui.

Teisėja Valdonė Račiūnienė