- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- I-1914-386/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00037-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijaus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius”, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, uždarajai akcinei bendrovei „Solgenas”
- Advokatai
- Viktoras Gecas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius” atstovams Kristinai Dubavičienei ir Aidui Bičkaičiui,
2018 m. gegužės 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, uždarajai akcinei bendrovei „Solgenas”, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius” dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A.N.(toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2 – 6) prašo:
panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017-12-18 sprendimą Nr.(4.17)-D3-4224 „Dėl projekto suderinimo” (toliau – ir ginčijamas sprendimas);įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė) teisės aktuose nustatyta tvarka iš naujo atlikti rangovo UAB „Solgenas” parengto „Elektros 0,4 kV kabelinės linijos iki žemės sklypo ribos poilsio namams (duomenys neskelbtini)” projekto derinimo procedūrą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad rangovas UAB „Solgenas” parengė elektros energijos kabelių linijų įrengimo projektą, kurio tikslas įrengti elektros energijos tiekimo požemines linijas iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių poilsio namų, esančių valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad atsakovė, ginčijamu sprendimu atsisakiusi suderinti anksčiau minėtą projektą, nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teises vykdyti elektros kabelio požeminės linijos įrengimo statybos darbus. Ginčijamas sprendimas yra neaiškus ir nekonkretus, todėl neįvykdomas, nėra išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka, todėl sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimų. Pažymi, kad nėra aišku, kaip turėtų būti koreguojamas esamas projektas arba dėl kokių priežasčių projektas turėtų būti koreguojamas ir/ar keičiami projekto sprendiniai. Nurodo, kad ginčijamame sprendime nėra jokių nuorodų į teisės aktus, sprendimas yra neteisėtas, nes jis nepagrįstas galiojančiais teisės aktais. Mano, kad ginčijamu sprendimu pažeisti šie Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatyti viešojo administravimo principai: objektyvumo principas, teisėtumo principas, principas, jog valdžia tarnauja žmogui, teisėtų lūkesčių principas ir pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis principas.
Atsiliepimas
Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b. l. 15 – 16) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad UAB „Solgenas”, būdamas kvalifikuotas projektuotojas, 0,4 kV elektros kabelinę liniją iki poilsio namelio (duomenys neskelbtini), numato tiesti per žemę, kurios būdas komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, nors vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 22 punktu, komunikacijos gali būti klojamos tik inžinerinių tinklų koridorių teritorijose. Pažymi, kad šalia žemės sklypo Nr. 6 yra inžinerinių tinklų koridorių teritorija, tačiau pareiškėjas siekia tiesti kabelį žemės sklypu, ant kurio stovi tretiesiems asmenims priklausantys pastatai, po numatoma įrengti automobilių sustojimo vieta. Teigia, kad pagal Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinę korektūrą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002-06-20 sprendimo Nr. 113 1.4 punktu, ginčo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) numatomi 8 metrų aukščio pastatai, užstatymo tankis 0,4 (santykis su viso sklypo plotu). Vadovaujasi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 19 ir 21 punktais, pagal kuriuos požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona - žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų. Nurodo, kad elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama įrengti žaidimų aikšteles, visų rūšių mašinų ir mechanizmų aikšteles. Akcentuoja, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantys statiniai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau dėl jų įteisinimo ir nuosavybės teisių į juos registravimo Palangos teismo rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-16-995/2017; proc. Nr. 2-10-3-00620-2009-5, kurioje pareiškėjas yra suinteresuotu asmeniu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Solgenas” aiškinamuoju raštu (b. l. 29) paaiškina, kad buvo parengtas planas, kuriam nepritarė AB „Energijos skirstymo operatorius”, nes teritorijoje yra asfaltuota aikštelė, per kurią elektros kabelinė linija turi būti tiesiama vamzdyje uždaru būdu. Pažymi, kad detaliojo plano komunikacijų koridorius per esamą asfaltuotą aikštelę vingiuoja, todėl parengti projekto, suderinant AB „Energijos skirstymo operatorius” ir atsakovės reikalavimus, neturi galimybės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius” atsiliepimu (b. l. 51 – 53) prašo skundą spręsti teismo nuožiūra.
Nurodo, kad 2017-11-07 suderino UAB „Solgenas” pateiktą projekto planą, kur elektros kabelinė linija projektuojama tiesiant uždaru būdu Vd75mm 1 m gylyje, aktuali atkarpa plane nurodyta 2 - 4. Pažymi, kad nepatvirtino UAB „Solgenas” pateikto projekto plano, kuriame kabelinė linija projektuota tiesiant kabelinę liniją kampuotai, nes nurodytu būdu pakloti vientisą kabelį kampuotai technologiškai neįmanoma. Teigia, kad jei kabelinė linija būtų paklota pagal projektą, atliekant vėlesnio eksploatavimo, priežiūros darbus bei atsižvelgiant į galimus avarijos atvejus, norint šiuos darbus atlikti, reikės ardyti esamą asfaltuotą dangą, remontuoti kabelius ir vėl atstatinėti dangas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės atsiliepime nurodyta, kad UAB „Solgenas” elektros kabelinę liniją numato tiesti per žemę, kurios būdas komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, nors vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 22 punktu, komunikacijos gali būti klojamos tik inžinerinių tinklų koridorių teritorijose. Teigia, kad nurodytas aprašas cituojamas nepagrįstai, nes jis reglamentuoja ne projektavimo reikalavimus, o žemės sklypų naudojimo būdą pagal Žemės sklypų naudojimo būdo turinį ir jokiu būdu nenumato pareigos tiesti komunikacijas tik koridoriuose. Mano, kad bendradarbiaudamas tiek su vartotoju, tiek su projektuotoju, suderino ir priėmė optimaliausią techninį sprendimą, patvirtindamas UAB „Solgenas” pateiktą projekto planą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Palangos skyriaus, atsiliepimo į skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjo skundą palaikė ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodo, kad statybos darbai turi būti vykdomi pagal teritorijų planavimo dokumentus.
Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Energijos skirstymo operatorius” atstovai teismo posėdžio metu prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra ir palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir motyvus. Papildomai pažymėjo tai, kad ginčo inžinerines komunikacijas (elektros energijos kabelių linijas) pagal prašomą patvirtinti projektą yra įmanoma įrengti ir AB „Energijos skirstymo operatorius” sutiktų jas tiesti.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, UAB „Solgenas” atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017-12-18 sprendimo „Dėl projekto suderinimo” (b. l. 8) teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčijamu sprendimu UAB „Solgenas” informuotas apie tai, kad projektuojama „Elektros 0,4 kV kabelinė linija iki sklypo ribos poilsio namams (duomenys neskelbtini)” patenka į „Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinė korektūra, patikslinta Šventosios jūrų uosto ribas ir dydį” detalųjį planą, kuris patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002-06-20 sprendimu Nr. 113. Vadovaujantis minėtais detaliojo plano sprendiniais, nepritarta pateiktam projektui, kadangi inžinerinės komunikacijos turi būti klojamos nustatytais inžinerinės infrastruktūros koridoriais.
Pareiškėjas ginčijamo sprendimo neteisėtumą grindžia jo neatitikimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui, nuostatomis.
Dėl šių pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimtas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatyme nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Analizuodamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nuolat akcentuoja iš šio straipsnio kylančius motyvuotumo ir aiškumo imperatyvus. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011-06-27 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014-03-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, 2017-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A2387-575/2017 ir kt.). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (žr., pvz., LVAT 2014-11-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, 2017-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A2387-575/2017 ir kt.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A871-525/2018 ir kt.). Pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A871-525/2018 ir kt.).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2017-09-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA709-415/2017; 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2018-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A871-525/2018 ir kt.).
Pažymėtina, jog administracinis teismas, spręsdamas ginčus, neturi pareigos už viešojo administravimo subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, ir po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr., pvz., LVAT 2016-08-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A2617-575/2016; 2014-03-25 sprendimą Nr. A556-34/2014 ir kt.).
Atsakovės sprendime nurodyta, kad inžinerinės komunikacijos turi būti klojamos nustatytais inžinerinės infrastruktūros koridoriais, tačiau nepagrįsta, kuo vadovaujantis padaryta minėta išvada. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, konstatuoja, jog jis neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Iš pareiškėjo ginčijamo individualaus administracinio akto turinio iš esmės nėra galima spręsti, kokiais nustatytais faktais jis yra grindžiamas, jame nėra nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaudamasi atsakovė priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nenurodyta kaip turėtų būti koreguojamas esamas projektas, taip pat nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas pagrįstas, o atsakovės padaryti pažeidimai yra pakankami, kad ginčijamas sprendimas būtų panaikintas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad toks priimtas individualus administracinis aktas nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl naikintinas. Be to, minėtos aplinkybės inter alia (liet. be visa kita, be kita ko, be to) galėjo sudaryti kliūtis efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir interesų gynybą, kadangi ginčijamame sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka.
Panaikinus ginčijamą atsakovės sprendimą, vadovaujantis ABTĮ 94 straipsnyje numatytomis akto panaikinimo pasekmėmis, atsakovė įpareigotina iš naujo atlikti rangovo UAB „Solgenas” parengto „Elektros 0,4 kV kabelinės linijos iki sklypo ribos poilsio namams (duomenys neskelbtini)” projekto derinimo procedūrą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjo A.N. skundą.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017-12-18 sprendimą Nr.(4.17)-D3-4224 „Dėl projekto suderinimo”.
Įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją teisės aktuose nustatyta tvarka iš naujo atlikti rangovo UAB „Solgenas” parengto „Elektros 0,4 kV kabelinės linijos iki sklypo ribos poilsio namams (duomenys neskelbtini)” projekto derinimo procedūrą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.