Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-05 · Administracinė byla Nr. AS-39-155-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-05
Bylos Nr.
AS-39-155-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Sigita Rudėnaitė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Šeimos aukuras“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Trečiasis asmuo
paramos fondui Europos socialinio fondo agentūra
Administracinė byla Nr. AS10-155/2007Procesinio sprendimo kategorija 48. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Šeimos aukuras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Šeimos aukuras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui paramos fondui Europos socialinio fondo agentūra dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, panaikinimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Šeimos aukuras“ 2007 m. sausio 2 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (21.4-54)-SD-6919 „Dėl 2006-09-20 apeliacijos" ir paramos fondo „Europos socialinio fondo agentūra“ 2006 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 2006-ESF-6087 „Dėl paraiškos atmetimo po tinkamumo vertinimo" bei įpareigoti Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūrą pakartoti VšĮ „Šeimos aukuras" paraiškos finansinei paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2.3 priemonę vertinimo procedūrą. Kartu pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Nurodė, kad suklydo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. manė, jog skundą teismui gali paduoti per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Suklydo, nes sprendimą priėmusi institucija nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų, t. y. neinformavo pareiškėjo apie apeliacijos nagrinėjimo procedūros pradžią, sprendime nenurodė jo apskundimo tvarkos. Akcinė bendrovė „Lietuvos paštas" 2006 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 59-1703-(9.58-02) informavo pareiškėją, kad nuo 2006 m. spalio 2 iki 31 d. pareiškėjas negavo jokios registruotos pašto korespondencijos. Taip pat nurodė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas pareiškėjui buvo pateiktas 2007 m. sausio 2 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 15 d. nutartimi prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2006 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į teismą dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (21.4-54)-SD-6919 panaikinimo, tačiau skundą 2006 m. lapkričio 23 d. teismo nutartimi atsisakyta priimti, nes praleistas įstatymo nustatytas dvidešimties dienų terminas skundui paduoti ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti. Pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis teismas nelaikė svarbiomis, nes pareiškėjas apie tai, kad praleido terminą skundui paduoti, buvo informuotas minėta 2006 m. lapkričio 23 d. teismo nutartimi, kurioje išaiškinta, jog ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, kartu su skundu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tačiau pareiškėjas pakartotinai į teismą kreipėsi tik 2007 m. sausio 2 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo sužinojimo apie galimybę į teismą kreiptis dar kartą. Toks pareiškėjo delsimas rodo nerūpestingumą ir aplaidumą, o ne nežinojimą.

II.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir įpareigoti pirmos instancijos teismą skundą priimti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Siekiant nustatyti, kada pareiškėjas buvo supažindintas su skundžiamu sprendimu, buvo kreiptasi į atsakovą. Pastarojo 2007 m. sausio 16 d. raštas Nr. (21.4-3-54)-SD-555, išrašas iš Darbo organizavimo ir dokumentų tvarkymo programų sistemos „Kontora 2000" patvirtina, kad pareiškėjui skundžiamas atsakovo sprendimas buvo išsiųstas tik 2006 m. gruodžio 22 d. Iš to seka, kad su skundžiamu sprendimu pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas tik 2006 m. gruodžio 22 d.

2. Pareiškėjas domėjosi skundžiamo sprendimo priėmimo eiga. Atsakovo darbuotojai informavo, kad sprendimas išsiųstas 2006 m. spalio mėn., tačiau akcinės bendrovės „Lietuvos paštas" 2006 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 59-1703-(9.58-02) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2006 m. spalio 2 iki 31 d. registruotos pašto korespondencijos negavo.

3. Skundžiamą sprendimą priėmusi institucija nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų, t. y. neinformavo pareiškėjo apie apeliacijos nagrinėjimo procedūros pradžią, sprendime nenurodė jo apskundimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmetamas.

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje dvidešimties dienų termino skundui dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo paduoti eigos pradžia siejama su minėto sprendimo gavimo diena.

Prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pareiškėjas teigė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie skundžiamą atsakovo 2006 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (21.4-54)-SD-6919, kad sprendimo nuorašas jam buvo išsiųstas tik 2006 m. gruodžio 22 d. raštu, o jis jį gavo tik 2007 m. sausio 2 d. (b. l. 111). Atskirajame skunde pareiškėjas jau nurodo, kad su skundžiamu sprendimu buvo tinkamai supažindintas 2006 m. gruodžio 22 d. (b. l. 118). Tuo tarpu iš Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktos pareiškėjo skundo priėmimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2006 m. lapkričio 2 d. šiam teismui buvo pateikęs skundą dėl to paties atsakovo 2006 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (21.4-54)-SD-6919 panaikinimo. Iš minėto skundo turinio matyti, kad pareiškėjui jau 2006 m. spalio 25 d. (skundas datuotas būtent šia diena) buvo žinomas tiek ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo faktas, tiek šio sprendimo turinys. Šis sprendimas buvo nurodytas ir skundo prieduose. Be to, pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2006 m. lapkričio 21 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2006 m. spalio 23 d. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą spręstina, kad pareiškėjas klaidina teismą ir savo procesines teises įgyvendina nesąžiningai, o nagrinėjamas skundas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas akivaizdžiai praleidus ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo padavimo terminą.

Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio l dalies nuostatomis, praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas nustačius svarbias šio termino praleidimo priežastis. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šiame straipsnyje minimomis svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nevertino kaip objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurių pagrindu gali būti atnaujinamas terminas skundui paduoti. Skundžiamame atsakovo 2006 m. spalio 3 d. sprendime Nr. (21.4-54)-SD-6919 nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, taip nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėta apskundimo tvarka bei terminai buvo aiškiai nurodyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartyje, tad pareiškėjui buvo žinomi. Nepaisant to skundas teismui pakartotinai buvo pateiktas tik 2007 m. sausio 2 d. Pareiškėjo kreipimasis į atsakovą dėl datos, kada jis buvo supažindintas su skundžiamu sprendimu, nustatymo, tokio ilgo delsimo nepateisina, nes, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas vis kitas skundžiamo sprendimo gavimo datas.

Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti atskirąjį skundą ir ją panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Šeimos aukuras“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas