Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1107-476/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-06
Bylos Nr.
1-1107-476/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61637-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Nukentėjusysis
R. Š.
Kaltinamasis
R. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1107-476/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61637-2017-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.6.2.1., 1.1.7.2.5, 1.1.8.1.1, 1.1.10.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 6 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui,

nukentėjusiai R. Š., jos atstovui advokatui D. V.,kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui D. D.,ekspertui Rimantui P. P.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2017 m., lapkričio mėn. 25 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) R. Š. priklausančios sodybos teritorijoje, kilus ginčui, tyčia sudavė vieną kartą šaunamuoju ginklu- lygiavamzdžiu šautuvu IZH 27, Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. į kaktą, tuo padarydamas galvos sumušimą su muštine žaizda kaktos dešinėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė R. Š. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju R. M. dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tą dieną buvo medžioklėje. Kartu su savimi buvo pasiėmęs šunį. Medžioti eina vien dėl šuns, kad šuo galėtų palakstyti. Tą dieną jis buvo varovu ir dalyvavo varymuose kartu su šunimi. Prieš dieną jam buvo atlikta žandikaulio operacija, todėl jautėsi negerai. Po kelių varymų jis pasakė netoliese buvusiam medžiotojui, kad jis dėl blogos savijautos nutraukia medžioklę. Jis ėjo link automobilio, kurį buvo palikęs prie sodybos. Jo šuo nebuvo grįžęs iš po varymo, todėl nusprendė eiti ieškoti šuns. Jis priėjo prie sodybos. Kieme nieko nebuvo. Kairėje pusėje darže kapstėsi moteris. Jis priėjo arčiau jos ir pasisveikino. Moters paklausė ar nematė svetimo šuns, nes buvo sunerimęs kad jis neišpjautų paukščių.. Moteris kažką jam sakė ir mojuodama rankomis pradėjo šaukti. Tada jis keliuku ėjo link savo automobilio. Staiga prieš jį pasirodė ta pati moteris ir pradėjo jį fotografuoti telefonu. Jis atpažino moterį, jai pasakė kad buvo pirkęs iš jos šilauogių. Moteris buvo įpykusi, savęs nekontroliavo ir ant jo rėkė, kad jis dingtų iš kiemo. Jis kentė jos rėkimą apie 300 metrų. Kai buvo netoli automobilio, moteris nuo jo atsitraukė ir puolė fotografuoti automobilio valstybinį numerį. Po to moteris grįžo prie jo. Jis tuo metu norėjo į automobilį padėti šautuvą, bet moteris toliau jį fotografavo. Jis išmušė iš jos rankos telefoną, kuris krisdamas atsitrenkė į jo batą. Jis tą telefoną dar paspyrė. Jis pasilenkė ir paėmė nukritusį telefoną, norėjo ištrinti užfiksuotą informaciją. Tuo metu jį puolė moteriškė, jis ją atstūmė. Moteris jam sudavė į šoną, užpuolusi iš nugaros stūmė jo ranką, kurioje jis laikė ginklą. Jis sukosi į kairę pusę, išlaisvino ranką ir ėjo link automobilio. Jis tik įtaria, kad moteris pati užsigavo kai puolė jį ir tokiu būdu pati susižalojo. Jiems išsiskirsčius, moteris neverkė, nesimatė kraujo. Po incidento jis nuvažiavo į gyvenvietę ieškoti šuns. Sužinojęs kad iškviesta policija, jis grįžo iki įvykio vietos. Pareigūnai jam liepė pūsti į alkotesterį. Jis buvo blaivus. Jokio nusikaltimo jis nepadarė ir neturi dėl ko atsiprašyti nukentėjusios. Prašė jį išteisinti.

Nukentėjusioji R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo šeštadienis, saulėta diena. Apie 13 val. ji su vyru atvyko į sodybą. Vyras kambaryje kūreno židinį, o ji išėjo į daržą. Būdama darže suprato, kad vyksta medžioklė, nes pradėjo lakstyti stirnos. Jautėsi nesaugiai, todėl nusprendė eiti į namo vidų. Prieš ją išlindo vyras su šautuvu ir pasakė, kad ieško šuns. Ji jam pasakė, kad nieko nematė ir liepė išeiti iš sodybos teritorijos. Pokalbio metu R. M. šautuvas buvo ant jo peties, po to nešėsi rankoje. Šautuvas buvo perlenktas. Ji jautėsi nesaugiai kai po kiemą vaikščiojo žmogus su šautuvu ir tai ji pasakė R. M. Taip kalbėdamiesi jie priėjo prie namo. R. M. jai pasakė, kad ji nėra seimo narė ir jis eis kur nori. Priėjusi namą ji nufotografavo tą vyrą. Tuo metu dar nebuvo agresijos iš jo pusės. Pamačiusi už ūkinio stovintį automobilį, ji ėjo skersai pievos link to automobilio, nes norėjo nusifotografuoti to automobilio numerius. Priėjusi prie automobilio pritūpė ir nufotografavo automobilio numerius. Kai ji atsistojo, vyras bėgo link jos ir pribėgęs trenkė su šautuvu. Jai iš rankų iškrito telefonas. Pamatęs telefoną, jis tėškė telefoną į pelkę, pradėjo jį trypti. Tada ji pasiėmė telefoną, o vyras sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jai bėgo kraujas, ji pradėjo šaukti. Grįžo į namus ir bandė skambinti kaimynei, bet telefonas neveikė. Kai įėjo į namo vidų, ją pamatė vyras Ji iš kito telefono paskambino sūnui. Sūnus iškvietė policiją. Atvykus policijai, R. M. buvo gretimoje sodyboje. R. M. jos neatsiprašė, žalos neatlygino. Dėl patirto smurto gydėsi, jaučiasi nesaugi. Prašė priteisti 1000,00 eurų civilinį ieškinį.

Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną buvo medžioklėje. Medžioklės pabaigoje sužinojo, kad tarp R. M. ir sodybos savininkės įvyko konfliktas. Paties konflikto nematė ir jame nedalyvavo. R. M. automobilį buvo palikęs už nukentėjusios sodybos. Prieš paskutinį varymą dingo R. M. šuo. R. M. pasakė, kad eina ieškoti šuns. Jis nuėjo link sodybos. Su sodybos savininke yra buvę konfliktinių situacijų, todėl jie aplenkdavo sodybą. Jis manė, kad R. M. žinojo apie tas problemas.

Liudytojas G. K. parodė, kad maždaug prieš metus iki šio konflikto, jie turėjo problemų su tos sodybos savininke. Medžiotojai praėjo pro sodybos teritoriją ir jiems buvo iškviesta policija. 2017 m. rudenį vykusioje medžioklėje jis dalyvavo. Konflikto tarp R. M. ir nukentėjusios nematė.

Liudytojas T. Š. parodė, kad tą savaitgalį su žmona buvo atvykęs į sodybą. Žmona nuėjo į daržą, o jis pasiliko namuose. Po kurio laiko jis išėjo į terasą parūkyti ir pamatė, kad žmona grįžta prie namo su medžiotoju. Jie kalbėjosi ramiai, todėl jam nekilo mintis, kad šis pokalbis gali baigtis smurtu. Po kelių minučių žmona grįžo kruvina, apimta šoko ir jam pasakė, kad ją sužalojo su šautuvu medžiotojas. Jis telefonu surinko 112 ir kvietė greitąją pagalbą. Su juo kalbėjo operatorė ir klausinėjo apie nukentėjusios sveikatos stovį. Žmona paskambino sūnui ir pranešė apie įvykį. Sūnus iškvietė policiją. Išėjęs į lauką pamatė, kad gretimoje sodyboje yra medžiotojo džipas. Jis privažiavo prie medžiotojo ir prašė niekur neišvykti, nes iškviesta policija. Dėl patirto smurto žmona pergyveno, apie dvi savaites gydėsi, jautėsi nesaugi.

Liudytojas D. Š. parodė, kad tą dieną jis sodyboje nebuvo. Po pietų jam paskambino mama ir pranešė, kad ją sužalojo medžiotojas. Pasitikslinęs informaciją, jis iškvietė policijos pareigūnus. Dėl tą dieną įvykusių įvykių mama pergyveno, tai atsiliepė jos sveikatai.

Ekspertas R. P. P. savo specialisto išvadą patvirtino. Buvo kontaktas su kietu buku ar bukabriauniu daiktu kaktos dešinėje pusėje. Smūgio kryptis vertikali, iš viršaus į apačią. Galėjo suduoti ir su buože, ir su vamzdžiu. Pagal sužalojimų pobūdį negali būti savaiminis susižalojimas. Kraujavimas turėjo būti, kraujas nešvirkštė, bet kraujuoti pradėjo tuoj pat.

Iš pareiškimo apie padaryta nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) R. Š. sodyba (b. l. 7-13).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad paimtas šautuvas, kuris yra dėkle, medžiotojo bilietas, leidimas laikyti ginklus, ginklo pažymėjimas (b. l. 29-31).

Saugojimui priduoti biologiniai pėdsakai nuimti nuo šautuvo buožės ir vamzdžio. (b. l. 33-35).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas medžioklinis šautuvas, kuris yra dėkle (b. l. 36-44).

Šaunamasis ginklas IZH27, Nr. (duomenys neskelbtini) su dėklu ir dviem šoviniais, 12 kalibro perduoti saugojimui Šiaulių apskr. VPK VTT licencijavimo skyriui (b. l. 46-47).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. Š. buvo padarytas galvos sumušimas su muštine žaizda kaktos dešinėje. Sužalojimas padarytas paveikus kaktos sritį kietu buku/bukabriauniu daiktu/įrankiu. Apžiūros metu stebėtas žaizdos gijimo laipsnis, įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytą kaktos sužalojimą R. Š. patyrė jos nurodytu laiku t.y. 2017-11-25. R. Š. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 51-52).

Byloje atliktas DNR tyrimas. Iš specialisto išvados Nr. 140-(400)-IS1-2649 matyti, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova, tiriant pažymėto Nr. 1, padaryta 2017-12-04 apžiūrint šautuvą IZH 27, Nr. (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova, tiriant pažymėto Nr. 1, padaryta 2017-12-04 apžiūrint šautuvą IZH 27, Nr. O03160, žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. (b. l. 150-151).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neprisipažino tyčia smurtavęs prieš nukentėjusiąją R. Š.. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę taktiką, siekimą išvengti atsakomybės. Kaltinamasis R. M. ir nukentėjusioji R. Š. patvirtino, kad 2017-11-25 apie 14 val. tarp jų prasidėjęs pokalbis buvo ramus. R. M. ieškojo šuns, o R. Š. nurodė, kad šuns nėra sodyboje ir liepė R. M. išeiti iš sodybos. Tai, kad pokalbis iš pradžių nebuvo konfliktinis patvirtino ir liudytoju apklaustas T. Š.. Konfliktinė situacija atsirado tik tuomet, kai R. Š. pradėjo fotografuoti R. M. ir jo automobilį. Kaltinamasis R. M. nukentėjusios veiksmus laikė neteisėtais ir jiems priešinosi. Jis teigė, kad tokiu būdu norėjo sunaikinti telefone užfiksuotą informaciją ir išsaugoti rankoje laikomą ginklą. R. M. teigė, kai R. Š. laikėsi už ginklo, jis, bandydamas išplėšti iš R. Š. ginklą, sukosi ir tik tokiu būdu galėjo ją kliudyti. Jo kliudymas nukentėjusiai nesukėlė skausmo, jai taip pat nebėgo kraujas. Nukentėjusioji galėjo susižaloti kitur. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nuosekli įvykių seka ir eksperto išvados. Nukentėjusioji norėjo iš kaltinamojo atimti telefoną, todėl tarp jos ir kaltinamojo buvo artimas kontaktas. Nukentėjusioji teigė, kad smūgis į kaktą jai buvo suduotas šautuvu, todėl pakėlusi telefoną ji ėjo link namų ir jai tuoj pat pradėjo bėgti kraujas. Kraujo bėgimas užfiksuotas nuotraukose. Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas Rimantas P. P. patvirtino, kad buvo kontaktas su kietu buku ar bukabriauniu daiktu kaktos dešinėje pusėje. Smūgio kryptis vertikali, iš viršaus į apačią. Tokiu būdu paneigiama kaltinamojo versija, kad sužalojimai galėjo atsirasti sukantis su šautuvu. Smūgis į kaktą buvo suduotas ginklu iš viršaus į apačią. Tokiems veiksmams atlikti buvo panaudota tyčia. Nukentėjusioji R. Š. davė nuoseklius parodymus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, tai patvirtino ir posėdžio metu peržiūrėta vaizdo medžiaga, todėl teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais.

Ištirtų įrodymų visetu, nukentėjusiosios R. Š. duotais parodymais, teismui nekyla abejonių, kad R. M. 2017 m., lapkričio mėn. 25 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) R. Š. priklausančios sodybos teritorijoje, kilus ginčui, tyčia sudavė vieną kartą šaunamuoju ginklu- lygiavamzdžiu šautuvu IZH 27, Nr. 003160 R. Š. į kaktą, tuo padarydamas galvos sumušimą su muštine žaizda kaktos dešinėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė R. Š. sveikatą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).

Teismas skirdamas bausmę R. M. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), bei į tai, kad padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. R. M. neteistas (I tomas, b. l. 110) administracine tvarka nebaustas (I tomas, b. l. 111), Raseinių psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų neregistruotas (I tomas, b. l. 113). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Nukentėjusioji R. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė stresą, didelį išgąstį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas – prakirsta kakta, be to, žurnalistų dėmesys dėl įvykusio incidento sukėlė daug nepatogumų.

Teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji dėl įvykio patyrė sužalojimą – jai buvo padarytas galvos sumušimas su muštine žaizda kaktos dešinėje, dėl kurio jai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl įvykusio incidento nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir didelį išgąsti, kadangi incidentas įvyko nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausančios sodybos teritorijoje, o kaltinamasis su savimi turėjo ginklą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, nemalonūs išgyvenimai, išgąstis. Po šio įvykio, savo sodyboje, nukentėjusioji jaučiasi nesaugi. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 1000,00 Eur yra adekvatus ir proporcingas, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. R. M. nukentėjusiąją sužalojo savo teisėtai laikomu medžiokliniu ginklu. Dėl šių priežasčių ginklas laikytinas nusikaltimo padarymo įrankiu, atitinka baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d. nurodytus požymius ir konfiskuotinas

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo probacijos tarnyboje pradžios.

Taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. M. priklausančioms transporto priemonėms nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 str. teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo probacijos tarnyboje pradžios.

Priteisti iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiai R. Š. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų, 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą R. M. priklausančioms transporto priemonėms, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straispsnio 2 dalies 2 punktu šautuvą IZH 27, Nr. 003160ir 2 vnt. 12 kalibro šovinių, perduotus saugoti Šiaulių apskrities VPK VTT licencijavimo skyriui konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui, o dėklą grąžinti R. M..

Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK saugomus biologinius pėdsakus nuo šautuvo buožės pado ir šautuvo vamzdžio, tamponus, seilių lyginamąjį pavyzdį nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Prie baudžiamosios bylos medžiagos saugomą medžiotojo bilietą grąžinti R. M., o R. M. ginklo pažymėjimą ir leidimą laikyti ginklus perduoti Šiaulių apskrities VPK VTT Licenzijavimo skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė