Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-05-29 · Civilinė byla Nr. e2-1556-335/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-29
Bylos Nr.
e2-1556-335/2019
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00073-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1556-335/2019Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00073-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 29 d.MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018-12-19 Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Aktas) bei jo pagrindu surašytus 2018-12-20 Privalomąjį nurodymą nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018-12-21 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodė, kad jis statėsi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) pagal Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą. Jį pastačius, surašė ir pateikė statytojo deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau Inspekcija 2017-05-26 sprendimu atmetė jo prašymą tvirtinti deklaraciją, kadangi paaiškėjo, kad pietinėje pusėje nebuvo laikytasi minimalaus 3 metrų atstumo nuo A. R. žemės sklypo ribos, o jos rašytinis sutikimas nebuvo pateiktas. Tuomet kreipėsi į A. R., tačiau ji sutikimą atsisakė duoti ir ieškovas pateikė ieškinį teismui prašydamas leisti tęsti statybas be sutikimo. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-202-732/2019 iš esmės jo ieškinį tenkino, tačiau sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Teisminio proceso metu A. R. parašė skundą atsakovui dėl to, kad jis nesilaikė 3 metrų atstumo statyti namą nuo jos sklypo ribos. Inspekcija surašė Aktą bei jo pagrindu minėtus du privalomuosius nurodymus, kurių antrajame nurodyta pašalinti savavališkos statybos padarinius. Esą įgyvendinus atsakovo reikalavimus pašalinti tuos padarinius, jam, ieškovui taptų neįmanoma įgyvendinti teismo sprendimą, t. y. įgyvendinti teisę statyti gyvenamąjį namą tokiomis sąlygomis, kokiomis nustatys teismas.

Atsiliepimas

Inspekcija atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti, o civilinę bylą dalyje dėl Akto panaikinimo nutraukti, nes nesutiko su ieškovo išsakytais argumentais. Teigė, kad nustačius ieškovo savavališką statinio statybą, jo ginčijami minėti privalomieji nurodymai surašyti teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo jų naikinimui. Be to, pats ieškovas neginčijo fakto, kad jo gyvenamojo namo statyba atlikta neišlaikant privalomo 3 metrų atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimai dėl minėtų privalomųjų nurodymų panaikinimo yra pareikšti praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą ir tai yra pagrindas juos atmesti.

Ieškovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir nieko teismui nepranešė. Apie parengiamąjį teismo posėdį jam pranešta tinkamai – per EPP, nes būtent tokiu būdu jis teismui pateikė ieškinį. LITEKO duomenimis, paskutinį kartą prisijungęs prie EPP jis buvo 2019-05-22, nutartis dėl parengiamojo posėdžio jam įteikta 2019-04-30. Todėl laikytina, kad jam tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką. Ieškovui neatvykus į parengiamąjį posėdį, atsakovo prašymu priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalis). Be to, ir pats ieškovas ieškinio 25 p. išreiškė sutikimą, dėl sprendimo už akių priėmimo, esant CPK numatytiems pagrindams.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenys – fotonuotraukos, situacijos planas patvirtina, kad gyvenamasis namas, kurio statybai Molėtų rajono savivaldybės administracija 2011-08-31 ieškovui išdavė leidimą jį statyti, iš tikrųjų pastatytas neišlaikant 3 m atstumo iki A. R. žemės sklypo ribos, tuo pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius laikoma savavališka statyba. LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs statybos savavališkumą, surašo savavališkos statybos aktą. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Taigi atsakovas, nustatęs pažeidimus, pagrįstai surašė Aktą ir Privalomąjį nurodymą nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų bei Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl jų naikinimui nėra jokio pagrindo ir ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Nors tiek Aktas, tiek privalomieji nurodymai surašyti teisėtai ir pagrįstai, teismas sutinka su atsakovo išreikšta pozicija, jog byla dalyje dėl Akto pripažinimo negaliojančiu turėtų būti nutraukta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką yra pažymėjęs, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks aktas, nenagrinėtina teismų, t. y. savavališkos statybos aktas, kuriame tik nustatytos galimos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, administraciniuose teismuose negali būti ginčijamas, nes toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Kai keliamas ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, toks skundžiamas savavališkos statybos aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-988/20114). Kasacinio teismo praktikoje atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir siekiama, kad neatsirastų teismų praktikos nenuoseklumų bei prieštaringumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2014), todėl vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir atsižvelgiant į tai, jog ginčo Akte užfiksuotos tik nustatytos faktinės aplinkybės, bet jokių įpareigojimų nekeliama, byla šioje dalyje nutrauktina kaip nepriskirtina teismų kompetencijai (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Dėl to yra pasisakę ir apeliacinės instancijos teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015-12-15 nutartis Nr. 2A-2665-661/2015).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis Nr. 3K-3-533/2009), todėl nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 str., CPK 78 str. 1 d.). Atsakovas įrodė, kad ginčijami aktai ieškovui buvo išsiųsti el. paštu 2018-12-21. Taip pat šie aktai buvo išsiųsti ir registruota pašto siunta su įteikimu. Iš Lietuvos pašto įteikimo pranešimo matyti, kad Inspekcijos dokumentai ieškovui asmeniškai buvo įteikti 2018-12-31. Darytina išvada, kad jis būtent tuomet ir sužinojo apie jo manymu teises pažeidžiančius aktus. Ir per vieną mėnesį kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o pastarasis 2019-01-30 nutartimi atsisakė priimti skundą, kaip nepriskirtiną jo kompetencijai. Tada su pirminiu ieškiniu, žinodamas apie priimtus administracinius aktus ir jų turinį A. B. tik 2019-02-14 kreipėsi į apylinkės teismą, vadinasi praleido įstatymo nustatytą terminą tokiems aktams ginčyti bendrosios kompetencijos teisme ir jo atnaujinti neprašė. Todėl ir šiuo pagrindu ieškinys dalyje atmestinas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi byloje nagrinėtam ginčui išspręsti, todėl teismas dėl jų nepasisako.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

bylą dalyje dėl 2018-12-19 Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu nutraukti, o kitoje dalyje A. B. ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Roma Rimkienė