Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

– 2014 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

– 2015 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

– 2016 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 18 parų arešto ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

– 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. S. 2022 m. gegužės 29 d. apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia lovoje gulinčiai S. R. kumščiais ne mažiau kaip 15 kartų sudavė į veidą, galvą, o jai rankomis dengiantis galvą, sudavė į rankas, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ranką uždėjęs jai ant kaklo, jį spaudė, rankomis suėmęs už plaukų, tąsė, kelius įrėmęs nukentėjusiajai į krūtinę, spaudė krūtinę, o jai atsisėdus lovoje, ne mažiau kaip 2 kartus spyrė į kairį šoną, tokiu būdu padarydamas kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, kraujosruvą tarp antakių pereinančią į dešinės akies vokų kampą, kraujosruvą dešiniame žande pereinančią į kaklą, kraujosruvą kairiame žande, kraujosruvą kairio peties srityje, tarpusavyje susiliejusias kraujosruvas kaklo priekinėje apatinėje dalyje abipus bei krūtinės dešinėje, kraujosruvą liemens kairėje, kairiųjų VII bei VIII šonkaulių lūžius, kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvą kairėje plaštakoje, kraujosruvą kairiame žaste pereinančią į alkūnę, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą dešinės alkūnės srityje, kraujosruvą dešiniame dilbyje, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairio klubo srityje, kraujosruvą kairėje šlaunyje, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas sukėlė nukentėjusiajai S. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes kairiųjų VII ir VIII šonkaulių lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

M. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), su motina. Su (duomenys neskelbtini) metų S. R. turi sūnų, tačiau jie įvykio metu negyveno kartu ir bendro ūkio nevedė, ji atvyko į jo namus 2022 m. gegužės 28 d. ir nuo to laiko kartu vartojo alkoholį, gėrė stiprų alų. 2022 m. gegužės 29 d. jie toliau vartojo alkoholį, kai nukentėjusioji gavo SMS žinutes iš kažkokio vyro, kad jis palikęs apatines kelnaites pas ją, klausė, kada jie galėtų susitikti. Nukentėjusiajai pasakė, kad ko ji važiuoja pas jį, jeigu bendrauja su kitais vyrais. S. R. atsakė, kad tai ne jo reikalas, nes jie nėra pora, įvyko konfliktas, kuris iš pradžių buvo žodinis. Tuo metu nukentėjusioji sėdėjo už pertvaros ant lovos. Besiginčijant, nukentėjusiajai sudavė. Pirmi smūgiai buvo į veidą ir į galvą, galėjo būti, kad sudavė ne mažiau kaip 15 kartų. Nukentėjusioji bandė gintis, jam spyrė, būdama atsirėmusi į lovos kraštą, taip pat gynėsi rankomis. Jai besiginant, galimai ji dengėsi rankomis galvą ir jis pataikė jai kelis smūgius į rankas. Dėl girtumo gali visų įvykio aplinkybių ir neprisiminti, galėjo būti taip, kad kai keliu buvo prispaudęs nukentėjusiajai galvą, ją patempė už plaukų, be to galimai buvo uždėjęs ranką jai ant kaklo ir spaudė, taip pat spaudė krūtinę įrėmęs keliais. Patvirtina, kad nukentėjusiajai sėdint ant lovos, du kartus jai spyrė į šoną, tuo metu buvo su šlepetėmis, dėl šių spyrių galėjo lūžti du šonkauliai. Be to, jo veiksmais galėjo padaryti ir kiti kaltinime nurodyti nukentėjusiosios sužalojimai, juos atlikdamas suvokė, kokios pasekmės jais gali kilti. Nukentėjusioji įvykio metu nesiskundė, tik prašė baigti. Įvykio metu jis jautė pyktį, be to, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė galėjo turėti įtakos jo veiksmams. Blaivus taip nebūtų pasielgęs, net nepaisant minėtų žinučių. Po įvykio nukentėjusioji nuėjo miegoti, o jis nuėjo pas kaimyną parūkyti ir grįžo vėlai, kai nukentėjusioji jau miegojo. Su S. R. bendravo kitą rytą, nebesipyko, nukentėjusioji gėrė jo nupirktą alų, vaikščiojo po namus, galėjo paeiti, vaikščiojo į tualetą, kuris bendrabutyje bendras ir reikia iki jo eiti per visą koridorių. Dar kitą dieną, kai jis išėjo į darbą, ji sakė sulauks jo, bet kai grįžo, jos nebuvo, sake, kad išvažiavo į traumatologinį. Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriaus 718,78 eurų civilinių ieškinį pripažįsta visa apimtimi. Teritorinei ligonių kasai žalą jau yra atlyginęs. Savo veiksmus vertina blogai. Anksčiau yra teistas, paskutinį kartą galimai 2018 metais, ankstesniais atvejais smurtavo prieš motiną. Tuo atveju smurtą paskatino suvartotas alkoholis ir išvedimas iš kantrybės. Šiuo metu nuo 2022 m. gegužės mėnesio dirba nelegaliai, jo pajamos per mėnesį yra 1 000 Eur, dirba nuo 8 iki 17 val. penkias dienas per savaitę. Turi skolinių įsipareigojimų antstoliams. Po įvykio nukentėjusiosios atsiprašė, ji teigė, kad jam atleido, su ja bendrauja telefonu, daugiausiai, apie vaiką. Pats su sūnumi nebendrauja, nes jis sukūręs šeimą, su kuria gyvena.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji S. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. S. yra buvęs jos sugyventinis, su kuriuo nebegyvena ir bendro ūkio neveda apie 13 metų. 2022 m. gegužės 29 d., sekmadienį, be išankstinio perspėjimo, ji atvažiavo pas M. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). M. S. buvo lengvai apsvaigęs, norėjo dar išgerti. Ji jam davė pinigų, kad nupirktų alaus. Su M. S. kambaryje dviese gėrė stiprų alų. M. S. motina D. S. su jais alkoholio nevartojo, nebendravo. Su M. S. vartojant alų ir bekalbant, ginčo ar konflikto nebuvo. Ji jautėsi apgirtusi, todėl apie 17.00 val. nuėjo už pertvaros ir atsigulė ant lovos, snaudė. Apie 20–21 val. už pertvaros atėjo dar girtesnis M. S., kuris ją įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais pradėjo mušti. Iš M. S. žodžių ji suprato, kad jis buvo iš jos rankinės paėmęs jos mobilųjį telefoną ir perskaitė SMS žinutes. Kilus pavydui, kuris buvo nepagrįstas, labai supyko ant jos ir ją mušė gulinčią lovoje, jai gulint ant nugaros. M. S. ne mažiau kaip 15 kartų kumščiais sudavė į veidą, galvą, o jai abiem rankomis dengiantis veidą ir galvą, smūgiavo į rankas. Po to ranką uždėjęs jai ant kaklo, jį spaudė, sugriebęs už plaukų, tąsė. Jai tebegulint ant nugaros, M. S. abiem keliais įrėmęs į krūtinę ją spaudė, kad ji nesipriešintų. M. S. atsitraukus nuo jos, ji atsisėdo lovoje. Tuomet jis kojomis (buvo apsiavęs gumines šlepetes), ne mažiau kaip du kartus spyrė jai į kairį šoną. Ji pagalbos garsiai nešaukė, tik prašė, kad M. S. liautųsi ją mušęs, bandė žodžiais jį nuraminti, tačiau jis buvo labai supykęs ir nenustojo jos mušti. M. S. ją nustojo mušti, kuomet pats pavargo. Po smūgių ji jautėsi apsvaigusi, labai skaudėjo galvą ir krūtinės ląstą, buvo sunku kvėpuoti. Ji nepajėgė atsikelti nuo lovos. Jos telefonas, kaip suprato, buvo pas M. S., todėl greitosios medicinos pagalbos negalėjo išsikviesti, o M. S. neprašė, nes žinojo, kad jis neiškvies. M. S. atsigulė šalia ir užmigo. Taip ji išgulėjo visą naktį. Kitą dieną ji išgėrė kelias stiklines M. S. atnešto alaus, nuo kurio apsvaigo ir toliau gulėjo lovoje M. S. namuose, nes skaudėjo krūtinės ląstą, buvo sunku atsisėsti, paeiti. Kad jai lūžę šonkauliai, nesuprato, manė, kad tik sumušti. Be to, kreiptis į medikus buvo gėda, nes buvo išgėrusi alaus. Pas M. S. nakvojo dar vieną naktį. Kitą dieną apie 11 val., sunkiai atsikėlusi, išėjo iš M. S. buto. Jo tuo metu namuose nebuvo. Ji iškart nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) traumatologinį punktą, kur gydytojas ją apžiūrėjo ir nustatė kairės pusės dviejų šonkaulių lūžius bei kitus sužalojimus. Dėl M. S. jai padaryto nesunkaus sužalojimo civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 28–31, 63–65).

2022 m. gegužės 31 d. policijos registruojamų įvykių registro duomenyse (ROIK 0122000316383) matyti, kad į policiją kreipėsi sveikatos priežiūros įstaigos darbuotoja, pranešdama, jog į Skubios pagalbos ir traumų skyrių atvyko S. R., kuri paaiškino, kad ją sumušė asmuo, su kuriuo gyvena. S. R. diagnozuota: 7-8 šonkaulių lūžimas (1 t., b. l. 12).

2022 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos I. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes, nuvykta į (duomenys neskelbtini), kur S. R. paaiškino, jog 2022 m. gegužės 29 d. apie 13:00 val. nuėjo pas savo buvusį sugyventinį M. S., adresu (duomenys neskelbtini), su kuriuo kartu negyvena. Jai būnant pas M. S. svečiuose, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21.00 val. tarp jos ir M. S. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis perskaitė žinutes jos telefone. M. S. ėmė ant jos šaukti, mušti rankomis ir spardyti į veidą ir kitas kūno vietas. Jam nurimus, ji liko nakvoti pas jį, kadangi naktį nenorėjo niekur eiti. 2022 m. gegužės 30 d. ji vis dar buvo pas M. S. svečiuose, visą laiką gulėjo lovoje, kadangi labai blogai jautėsi. M. S. iš parduotuvės atnešė alkoholio, ji išgėrė kelias stiklines alaus. 2022 m. gegužės 31 d. jai vis dar labai skaudėjo visą kūną ir kairės pusės šoną, todėl ji apžiūrai nuvažiavo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę, kur gydytojai diagnozavo veido sumušimus ir 7-8 kairės pusės šonkaulių lūžimą (1 t., b. l. 17–18).

2022 m. gegužės 31 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo nuoraše užfiksuota, kad 2022 m. gegužės 31 d. 11.52 val. kreipėsi S. R., kuri skundėsi abiejų krūtinės pusių, veido, abiejų rankų skausmu, sumušimu, teigė, kad ją sumušė sugyventinis. Įvertinus objektyviai, užfiksuotos sumušimo žymės aplink abi akis, kraujosruvos abiejuose žastuose, dilbiuose, abiejų pusių krūtinės apatinių šonkaulių projekcijose. Atlikus tyrimus, nustatyti kairės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžiai (1 t., b. l. 51).

2022 m. birželio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. 1022/2022(02) nurodyta, kad S. R. nustatyta kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujosruva tarp antakių pereinanti į dešinės akies vokų kampą, kraujosruva dešiniame žande pereinanti į kaklą, kraujosruva kairiame žande, kraujosruvos kairio peties srityje, tarpusavyje susiliejusios kraujosruvos kaklo priekyje apatinėje dalyje abipus bei krūtinės dešinėje, kraujosruva liemens kairėje, kairiųjų VII bei VIII šonkaulių lūžiai, kraujosruva kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje plaštakoje, kraujosruva kairiame žaste pereinanti į alkūnę, kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruva dešinės alkūnės srityje, kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairio klubo srityje, kraujosruva kairėje šlaunyje, kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis nerodo sužalojimų padarymo eiliškumo. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, ne mažiau kaip dėl penkiolikos trauminių poveikių, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruvos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 kairiųjų VII, VIII šonkaulių lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 75–77).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šiuo atveju M. S. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jis nesunkiai sutrikdė sveikatą buvusiai savo sugyventinei, su kuria turi bendrą vaiką, tačiau apie (duomenys neskelbtini) metų neveda bendro ūkio, tai yra S. R.. Nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, šią aplinkybę taip pat patvirtino, nurodydama, kad su kaltinamuoju kartu negyvena, tik retkarčiais užsuka pas jį į svečius. Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamo įvykio metu. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji patvirtino, kad S. R. į kaltinamojo namus atvyko 2022 m. gegužės 29 d., sekmadienį, ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusioji nurodė, kad ji apie 17 val. pasijuto apgirtusi, todėl nuėjo už pertvaros ir atsigulė lovoje, miegojo. Apie 20–21 val. už pertvaros atėjo M. S., kuris ją įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais pradėjo mušti. Iš jo žodžių ji suprato, kad jis perskaitė SMS žinutes jos telefone ir, kilus pavydui, labai ant jos supyko. Šią aplinkybę patvirtina paties kaltinamojo tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinys, jog jis supyko dėl kito vyro žinučių, kurias jis pamatė ir perskaitė nukentėjusiosios telefone. Nors kaltinamasis ir nukentėjusioji skirtingai nurodė minėto mobiliojo ryšio telefono buvimo vietą, galimai dėl suvartoto alkoholio kiekio, tačiau ši aplinkybė vertintina kaip kaltinimui nereikšminga ir esminės reikšmės vertinant kaltinamojo veiksmų motyvus neturi.

Taigi ginčo dėl to, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas dėl menkavertės dingsties – M. S. pavydo ir pykčio nukentėjusiosios atžvilgiu, nėra. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino padaręs nukentėjusiajai sužalojimus savo tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nors dalį jų jis nurodė ne visiškai tiksliai ir detaliai, tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ko pats taip pat neneigė, ši aplinkybė galėjo sąlygoti ne visiškai tinkamą jo aplinkybių atgaminimą. Teismo vertinimu, dėl esminių veikos aplinkybių bei pagrindinio sužalojimo, kuris sąlygojo kaltinamojo veiksmų vertinimą kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą – šonkaulių lūžį, kaip ir kitų nukentėjusiosios patirtų sužalojimų, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, abejonių nėra, kaltinamasis šią aplinkybę patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių visuma. Ji nuosekliai išdėstė, kokiu būdu, kokiais kaltinamojo veiksmais jai buvo padaryti sužalojimai. Jie yra užfiksuoti byloje pateiktoje specialisto išvadoje. 2022 m. birželio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. 1022/2022(02) patvirtina, kad jai, be kitų sužalojimų (kraujosruvų įvairiose kūno vietose), buvo sulaužyti du kairiųjų (VII ir VIII) šonkauliai ir būtent šis sužalojimas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 kairiųjų VII, VIII šonkaulių lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o minimų sužalojimų pobūdis ir padarymo laikas atitinka nukentėjusiosios parodymų turinį, tai yra sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2022 m. gegužės 29 d. apie 21 val.

Įvertinus padarytų sužalojimų intensyvumą, pobūdį bei kiekį, teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis suvokė, kad jo atliekami veiksmai ne tik sukėlė skausmą nukentėjusiajai, bet ir sutrikdė jos sveikatą. Tai yra kaltinamasis suvokė savo smurtinių veiksmų esmę, jais galimus kilti padarinius ir taip norėjo veikti, savo veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Aptarti įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. S. kaltei pagrįsti, kadangi juos įvertinus nustatyta, kad būtent kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje suduodamas kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, ją sužalojo. Šiais savo veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdė sveikatą, todėl M. S. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę M. S., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. S., teismas atsižvelgia į tai, jog praeityje kaltinamasis yra teistas keturis kartus dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, anksčiau smurtinius veiksmus jis atliko artimoje aplinkoje, o šiuo atveju jis smurtavo prieš savo buvusį šeimos narį, su kuriuo turi bendrą vaiką, tačiau bendro ūkio neveda. Kaltinamasis šiuo atveju nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl daroma išvada, kad jo veiksmų pavojingumas didėja, o anksčiau skirtomis bausmėmis, baudžiamojo poveikio priemonėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Tačiau šiuo metu teistumas pagal anksčiau jam priimtus teismo procesinius sprendimus yra išnykęs. Pažymėtina ir tai, kad M. S. yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 173–175), tačiau paskutinysis administracinis nusižengimas buvo įvykdytas pakankamai seniai – dar 2019 m. Iš teismui pateiktų bylos duomenų matyti, jog M. S. yra registruotas viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare įskaitoje (1 t., b. l. 183), anksčiau konsultuotas dėl priklausomybės alkoholiui, smurtinio, agresyvaus elgesio esant apsvaigus. Akivaizdu, kad išvadų iš savo elgesio kaltinamasis iki šiol nepadarė, jis nesiekia eliminuoti alkoholio vartojimo įtakos savo teisei priešingiems veiksmams, nesiekia pozityvaus užimtumo – yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad dirba nelegaliai, tačiau ši aplinkybė nepagrindžiama jokiais objektyviais duomenimis ir, atsižvelgiant į neformalų tokio darbo pobūdį, nelaikytina pozityvaus kaltinamojo užimtumo siekiu. Taigi, vertinant M. S. padarytą nusikalstamą veiką bei asmenybę, matyti, kad kaltinamasis yra linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikaltimus, neturi pastovaus pajamų šaltinio. Nors M. S. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, tačiau pažymėtina tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai S. R. sudavė ne mažiau kaip 15 kartų į gyvybiškai svarbias kūno sritis.

Atsižvelgiant į tai, teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, tai, kad ankstesni teistumai kaltinamajam šiuo metu yra išnykę, jis savo kaltę pripažino visiškai, šiuo metu teigė su nukentėjusiąja bendraujantis tik minimaliai, klausimais, susijusiais su jų bendru vaiku, tačiau jos atsiprašė ir ši jam atleido, taip pat jis atlygino vienam iš civilinių ieškovų padarytą turtinę žalą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriama sankcijoje numatyta arešto bausmė. Įvertinus anksčiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis M. S. ankstesniais teismo nuosprendžiais buvo nuteistas tiek arešto, tiek laisvės apribojimo bausmėmis, tačiau pakartotinai nusikalto, todėl M. S. bausmės dydis nustatomas lygus maksimaliam baudžiamajame įstatyme nurodytam už nusikaltimą galimam skirti arešto bausmės dydžiui (BK 49 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 72² straipsnyje numatytos vienos iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – taikymo sąlygos. Tai yra, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jei jis padarė nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo atveju, nors kaltinamasis įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau S. R. nelaikytina jo šeimos nare ar artimąja giminaite, kadangi tiek ji pati, tiek ir kaltinamasis patvirtino, kad bendro ūkio jie neveda jau daugiau kaip 10 metų, kartais susitinka ir šiuo metu bendrauja tik klausimais, susijusiais su jų bendru vaiku. Atsižvelgiant į tai, prokurorės pasiūlyta BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina, nesant formalių jos taikymo sąlygų, vietoje jos, atsižvelgiant į kaltinamojo smurtinių veiksmų pakartotinumą, oficialaus darbo bei kitokio pozityvaus užimtumo šaltinio neturėjimą, nusikalstamas veikas vykdant apsvaigus nuo alkoholio, skiriant kitą BK 67 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 150–153) – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 90,39 Eur turtinės žalos, patirtos dėl S. R. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 110–111). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis turtinę žalą pagal pareikštą civilinį ieškinį yra atlyginęs, todėl, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 718,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, tokį piniginį reikalavimą grįsdamas tuo, kad nukentėjusiajai S. R. dėl jos laikino nedarbingumo buvo skirta ligos išmoka (2 t., b. l. 48–49). BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais M. S. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, t. y. padarė įvairius kūno sužalojimus, dėl su tuo susijusių išlaidų VSDFV Kauno skyrius patyrė žalą, todėl ši institucija pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje (kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-696/2018) pasisakyta, kad VSDFV Kauno skyrius pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens, nes ši institucija, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo administratorė, įvykus draudžiamajam įvykiui, nukentėjusiajai laikinai tapus nedarbingai, turėjo paskirti ir išmokėti ligos pašalpą gavėjui (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų įrodymų turinį, teismas neturi pagrindo abejoti apskaičiuotos ir nukentėjusiajai išmokėtos ligos išmokos teisingumu ir pagrįstumu. Kadangi civilinio ieškovo turėtos išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteisiant jame nurodytos turtinės žalos atlyginimą.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. S. sumažintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, tai yra 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų), dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 1 (vienų) metų šios įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs M. S. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui iš M. S. 718,78 Eur (septynis šimtus aštuoniolika eurų 78 ct) turtinei žalai atlyginti.

Baudžiamąjį procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti, M. S. savanoriškai atlyginus turtinę žalą (BPK 107 straipsnis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.