Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Institucijos, surašiusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo byloje, atstovui Nerijui Panasiukui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl apskundimo termino atnaujinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus 2023-09-05 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2609-2023 panaikinimo (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriui 2022 m. rugpjūčio 30 d. atlikus žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį žemės naudojimo patikrinimą vietoje, buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo fiksuota, kad Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) aptvertas medine tvora su betoniniu pamatu ir plytų stulpais bei metaliniais vartais ir varteliais, kurie galimai patenka į valstybinę žemę, taip užimant jos dalį. Dalis medinės tvoros su betoniniu pamatu ir plytų stulpais, kurie ties (duomenys neskelbtini) aptvertas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į gretimą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka ūkinio pastato stogo dalis (apie 2.4 kv. m). 2023-01-19 priimamas nutarimas, kai nesurašomas protokolas Nr. NZT-ANR_N-134-2023. 2023 m. liepos 20 d. atlikus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį žemės naudojimo patikrinimą vietoje, surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės naudojimo patikrinimo metu buvo fiksuota, kad 2022-08-30 patikrinimo metu nustatyti pažeidimai pašalinti dalinai. Tvora, kuri ankščiau pateko į gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, pašalinta iš minėto žemės sklypo ribų. Taip pat į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka ūkinio pastato stogo dalis. Medinė tvora su betoniniu pamatu ir plytų stulpais bei metaliniais vartais ir varteliais, esanti ties (duomenys neskelbtini) gatve, patenka į valstybinę žemę, taip užimant dalį valstybinės žemės. 2023-08-22 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-183-2023. 2023-09-05 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2609- 2023 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 str. 2 d. paskirta 550 eurų bauda.

G. R. (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą dėl 2023-09-05 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2609-2023 panaikinimo. Skunde nurodė, kad pirminis pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimas įvyko 2022-08-30 d., kurio metu nustatyta, kad šalia (duomenys neskelbtini) esanti tvora neatitinka registruotų žemės sklypo ribų. Pažymėtina, kad aptariama tvora šioje vietoje stovėjo dar iki žemės reformos pradžios, tačiau formuojant žemės sklypą, dėl neaiškių priežasčių ribos buvo suformuotos ne su lyg tvora. Ir nors vėliau tvora buvo atnaujinta - jos vieta nebuvo keista. Ši aplinkybė paaiškėjo dar iki NŽT sklypo naudojimo patikrinimo vietovėje, todėl pareiškėja dėl situacijos išaiškinimo kreipėsi į NŽT Trakų skyrių. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - NŽT) specialistai pareiškėjai paaiškino, kad susidarius tokiai situacijai, valstybinės žemės ruožo dalį galima išpirkti iš valstybės ir prijungti prie esamo sklypo, tokiu būdu tvoros vieta atitiktų žemės sklypo ribas. Šiuo tikslu kvalifikuotų geodezijos specialistų turi būti parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir prijungti prie esamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2022-08-26 d. pareiškėja per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau - ŽPDRIS) kreipėsi į NŽT su prašymu leisti įsiterpusį valstybinės žemės ruožą išpirkti iš valstybės. Visoje sklypų linijoje palei (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini) vienintelio pareiškėjos valdomo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos yra atitrauktos nuo gatvės apie 1.2 m. Nepaisant pareiškėjos veiksmų, siekiant išspręsti susidariusią situacija NŽT Trakų skyrius 2022-08-30 d. atliko sklypo naudojimo patikrinimą vietovėje ir nustatė pažeidimą. Pareiškėjai buvo duotas terminas pažeidimams pašalinti. Pareiškėja kreipėsi į įmonę UAB „Geodeziniai matavimai“, kurios specialistai turi kvalifikacijos pažymėjimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengti. Po šio kreipimosi paaiškėjo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas yra ilgas ir sudėtingas teritorijų planavimo dokumentu rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procesas, kuris gali užtrukti ir metus laiko. Taip pat paaiškėjo, kad tokio specialaus teritorijų planavimo dokumento (ir jį lydinčių dokumentų ir bylų) parengimas kainuoja apie 1500-2500 eurų (priklausomai nuo rengimo ir derinimo eigos sudėtingumo). Taip pat papildomai kainuoja valstybinės žemės išpirkimas (rinkos kaina), notarų paslaugų ir kt. išlaidos. Pareiškėja tokių lėšų tuo metu neturėjo, todėl savo galimybių ribose ėmėsi visų priemonių lėšoms sukaupti. Sukaupus lėšas, su UAB „Geodeziniai matavimai“ buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis, Projektas buvo pradėtas rengti (jau yra atlikti pradiniai Projekto rengimo darbai - padarytas topografinis planas, gautas NŽT pritarimas įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui suformuoti, parengti pradiniai Projekto sprendiniai ir pan.). Nepaisant pareiškėjos pastangų, NŽT atliko pakartotinį žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietovėje ir dėl nepašalintų pažeidimų skyrė aptariamą baudą. NŽT pranešime nebuvo paaiškinta nuobaudos apskundimo galimybė, eiga ir terminai, ko pasėkoje buvo praleistas nuobaudos apskundimo terminas. Dėl specifinių teisinių žinių neturėjimo pareiškėja kreipėsi teisinės konsultacijos į teisininkus, kurie ją informavo, kad apskundimo temimas yra praleistas, nes tam įstatymo skirta tik 20 kalendorinių dienų. Pažymėtina, kad apskundimo terminas yra praleistas nežymiai ir dėl objektyvių priežasčių, todėl prašo teismo tai vertinti kaip mažareikšmę aplinkybę, nedarančią esminės įtakos ginčo esmei ir prašo atnaujinti apskundimo terminą. Ginčo atveju, atsakomybėn traukiamo asmens materialinė padėtis yra sunki, jo pajamos tokios apimties teritorijų planavimo dokumento parengimo apmokėjimui yra ribotos. Baudos pagal ANK 110 str. 2 d. paskyrimas eliminuoja pareiškėjos galimybę apmokėti Projekto rengimo išlaidas ir tokiu būdu pašalinti pažeidimą. NŽT Trakų skyrius savo veiksmais (baudos skyrimu) užkerta kelią administracinio pažeidimo pasekmėms pašalinti, nors pati institucija pritarė, jog protingiausias ir racionaliausias būdas pažeidimui pašalinti yra valstybinės žemės ruožo išpirkimas. Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo praeityje nėra teistas, administracine tvarka nėra baustas, niekada nėra baustas už analogiško nusižengimo padarymą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta lengvinanti aplinkybė. Visa faktinių aplinkybių visuma ir pareiškėjos veiksmai parodo, jog ji siekia pažeidimą pašalinti, todėl racionaliausia yra pažeidimo pašalinimo termino pratęsimas (protingam terminui), o ne baudos skyrimas, kuris pareiškėjos atveju faktiškai užkerta kelią reikalaujamos dokumentacijos parengimui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašo atnaujinti nuobaudos apskundimo terminą bei panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023-09-05 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-2609-2023 (ROTK (duomenys neskelbtini)) ir administracinių nusižengimų teiseną G. R. atžvilgiu nutraukti arba sumažinti paskirtą baudą

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyrius (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su Pareiškėjos argumentais nesutinka ir mano, kad prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, neturėtų būti tenkinamas. Nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta jo apskundimo procedūra, t. y., kad pagal ANK 623 straipsnį skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nors Pareiškėja nurodo, kad apskundimo terminas yra praleistas nežymiai ir dėl objektyvių priežasčių, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų, t y. kokios objektyvios priežastys nulėmė termino praleidimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog Pareiškėja elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, savalaikiai nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant laiku realizuoti savo teisę apskųsti procesinį sprendimą. Todėl vien Pareiškėjos nepakankamas rūpestingumas ir atidumas, o ne objektyvios priežastys, lėmė termino praleidimą. Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina Žemės įstatymo 32 str. numatytas funkcijas, konstatuotina, kad esančiais įrodymais nustatyta, kad Pareiškėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 str. 2 d. dėl to, kad jis savavališkai užėmė valstybinę žemę bei naudojosi ja, tuo pažeisdamas Žemės įstatymo 21 str. 7 d., kurioje žemės savininkams ir naudotojams numatyta pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Vien ta aplinkybė, jog Pareiškėja įrodymus, išvadas bei faktines aplinkybes vertina pagal savo įsivaizdavimą, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta netinkamai. 2022-08-26 d. pareiškėja per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau - ŽPDRIS) kreipėsi į NŽT su prašymu leisti įsiterpusį valstybinės žemės ruožą išpirkti iš valstybės. Vien tas Pareiškėjos argumentas, kad teritorijų planavimo dokumento (ir jį lydinčių dokumentų ir bylų) parengimas bei valstybinės žemės išpirkimas (rinkos kaina) kainuoja, o ji neturinti pakankamai pinigų, nėra teisinis pagrindas neskirti administracinės nuobaudos už ANK 110 str. 2 d. Atkreiptinas dėmesys, nors ir Projektas buvo pradėtas rengti (jau yra atlikti pradiniai Projekto rengimo darbai - padarytas topografinis planas, gautas NŽT pritarimas įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui suformuoti, parengti pradiniai Projekto sprendiniai ir pan.), bet jokių tolimesnių veiksmų pareiškėja nesiėmė, t. y. Pareiškėja dėl įsiterpusio žemės sklypo formavimo kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę tik tada, kai gavo NŽT pranešimą apie numatomą patikrinimą ir nuo 2022-09-22 ŽPDRIS paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini) Būsena: Rengiamas projektinis sprendinys. Sistemoje nepradėti projektavimo darbai (neįkelti projekto sprendiniai, aiškinamasis raštas ir kt. dokumentai). Daugiau negu metus laiko pareiškėja nesiėmė veiksmų, kad projektas būtų vykdomas toliau. Asmens kreipimasis į Tarnybą siekiant įsigyti įsiterpusią ir savavališkai užimtą valstybinę žemę gali būti laikoma tik kaip lengvinanti aplinkybė skirti bausmę, o ne atsakomybę šalinanti aplinkybė. Be to pažymėta ir tai, jog ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, kas reiškia, kad pažeidimas laikomas užbaigtu nuo jo padarymo momento. Nacionalinės žemės tarnyba, organizuodama ir vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę (sistemingai tikrindama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir kiti teisės aktai), pagrįstai bei teisėtai priėmė skundžiamą Nutarimą skirti minimalią administracinę nuobaudą - 550 Eur. Todėl prašo Pareiškėjos 2023-10-03 prašymo dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, netenkinti, o Teismui nusprendus atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, Nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. NZT-ANR-N- 2609-2023, atmesti, kaip nepagrįstą.

Pareiškėja G. R. teismo posėdyje prašė tenkinti skundą, palaikė jame nurodytas aplinkybes.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo protokolą, atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 110 str. 1 - 2 dalyse numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Vertindamas skundo pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta ir tarp šalių nekyla ginčo, jog Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) aptvertas medine tvora su betoniniu pamatu ir plytų stulpais bei metaliniais vartais ir varteliais, kurie galimai patenka į valstybinę žemę, taip užimant jos dalį. Dalis medinės tvoros su betoniniu pamatu ir plytų stulpais, kurie ties (duomenys neskelbtini) aptvertas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į gretimą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka ūkinio pastato stogo dalis (apie 2.4 kv. m).

Tačiau ginčydama Institucijos priimtą Nutarimą pareiškėja nurodo, kad aptariama tvora šioje vietoje stovėjo dar iki žemės reformos pradžios, bet formuojant žemės sklypą dėl neaiškių priežasčių ribos buvo suformuotos ne su lyg tvora. Ir nors vėliau tvora buvo atnaujinta - jos vieta nebuvo keista.

Teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog jai priklausanti žemės sklypo dalis pateko į valstybinę žemę ir užėmė jos dalį tik po to, kai buvo patikslintos žemės sklypų ribos. Tai reiškia, kad Nutarime nurodytas statinys – medinė tvora su betoniniu pamatu ir plytų stulpais bei metaliniais vartais ir varteliais, į valstybinę žemę iki žemės sklypų ribų patikslinimo nepateko. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad pareiškėja tyčia, savo savavališkais veiksmais neužėmė valstybinės žemės sklypo dalies. Tačiau taip pat būtina pripažinti, kad po nurodytų žemės sklypų ribų patikslinimo paaiškėjus, jog pareiškėjai priklausanti medinė tvora su betoniniu pamatu ir plytų stulpais bei metaliniais vartais ir varteliais patenka į valstybinę žemę, pareiškėjai kilo Žemės įstatymo 21 str. 7 d. nurodyta pareiga šį pažeidimą pašalinti.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškėjo, kad 2022-08-26 d. pareiškėja per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą kreipėsi į Instituciją su prašymu leisti įsiterpusį valstybinės žemės ruožą išpirkti iš valstybės. Tačiau po to jokių tolimesnių veiksmų nesiėmė. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad imsis tolimesnių veiksmų tam, kad būtų pašalintas Institucijos nustatytas pažeidimas, ji turės tam reikalingų lėšų.

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nors pareiškėja įvykdė Institucijos Nutarime nurodytą pažeidimą, tačiau šis pažeidimas negali būti pripažintas tyčiniu ar piktybiniu teisės normų nesilaikymu. Taip pat teismas pripažįsta pagrįstomis Institucijos nurodytas aplinkybes, kad asmens kreipimasis į Tarnybą siekiant įsigyti įsiterpusią ir savavališkai užimtą valstybinę žemę gali būti laikoma tik kaip lengvinanti aplinkybė skirti bausmę, o ne atsakomybę šalinanti aplinkybė. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja turės skirti pinigines lėšas dėl ne nuo jos valios atsiradusio pažeidimo pašalinimo (pareiškėjos teigimu apie 1500-2500 eurų), taip pat į pareiškėjos nurodomą sunkios materialinės padėties aplinkybę, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skirti pareiškėjai mažesnę nei minimalią ANK 110 str. 2 d. sankcijoje numatytą - 50 eurų baudą.

Teismas taip pat pripažįsta pagrįstomis pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad dėl specifinių teisinių žinių neturėjimo ji nuobaudos apskundimo terminą praleido nežymiai, todėl yra pakankamas pagrindas šį terminą atnaujinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos G. R. skundą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus 2023-09-05 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2609-2023 (ROIK (duomenys neskelbtini)) apskundimo terminą.

Pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus 2023-09-05 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2609-2023 (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir G. R. skirti 50 eurų baudą už ANK 110 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus