- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- I-3866-208/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04018-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 10–12) prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba), 10 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2013-02-19 iki 2014-04-23 jis buvo vežiojamas (etapuojamas) iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą kankinančiomis sąlygomis. Nurodo, jog automobiliai buvo seni, nuolat perpildyti, todėl asmeninius daiktus ilgos kelionės metu tekdavo laikyti po kojomis. Pareiškėjui paprašius pasidėti daiktus į tuščią kamerą arba bagažinę, pareigūnai tokį prašymą ignoruodavo. Automobiliuose buvo tik vienas langas, per kurį nieko nesimatydavo, teko sėdėti ant kietų sėdynių, nebuvo saugos diržų ir tualeto, buvo talpinamas į vienutę.
Tarnyba, kuri atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 18–20).
Nurodo, kad nuteisti ar suimti asmenys konvojuojami specialiomis transporto priemonėmis, kuriose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros, įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai, kiekvienoje transporto priemonėje yra du gesintuvai. Visose transporto priemonėse yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nurodo, kad konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 109 p. konvojumi vežamas tik nustatytas leidžiamas asmenų kiekis, į tualetą etapuojami asmenys vedami vadovaujantis Taisyklių 134 p., o vadovaujantis Taisyklių 146 p. bei Kelių eismo taisyklėmis, saugos diržų nebuvimas etapavimo automobilyje nėra pažeidimas. Nurodo, jog vadovaujantis Taisyklių 137 p. jokių pažeidimų konvojavimo metu pareigūnai nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs konvojavimo metu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013-03-28 iki 2014-11-28 viso buvo konvojuojamas 28 kartus (I t., b. l. 31–137). Pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais: „Iveco“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos) (I t., b. l. 139), „Maz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (33 sėdimos vietos) (b. l. 146–147), „Maz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (43 sėdimos vietos) (I t., b. l. 150–151), „Mercedes-Benz“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos) (I t., b. l. 153), „VW LT35“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (6 sėdimos vietos) (I t., b. l. 156), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (I t., b. l. 159), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (I t., b. l. 162), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (I t., b. l. 165), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (I t., b. l. 168), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (I t., b. l. 171), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (I t., b. l. 174), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (I t., b. l. 177), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (I t., b. l. 180), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (I t., b. l. 183), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (I t., b. l. 186),
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.
Taisyklių 74 p. nustatyta, kad priimant konvojuojamuosius konvojavimui, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse konvojuojamųjų kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės pareigūnams <...>.
Taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Taisyklių 221 p. nustatyta, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais.
Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai (I t., b. l. 31–137) tvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant 28 kartus, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Priešingai, minėti kelionių žiniaraščiai patvirtina, kad keletą kartų papildomi konvojuojamieji nebuvo priimti konvojavimui dėl vietos stokos (I t., b. l. 39, 55, 71, 91), vadinasi, Tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę. Iš minėtų žiniaraščių taip pat matyti, jog prieš konvojavimą tam tikrais maršrutais buvo tikrinamas automobilių tinkamumas konvojavimui ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams.
Taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų, todėl atmetami ir pareiškėjo argumentai dėl asmeninių daiktų laikymo po kojomis, neleidimo pasidėti daiktus į tuščias kameras arba bagažinę.
Dėl pareiškėjo teiginio, jog automobiliuose buvo tik vienas langas, per kurį nieko nesimatydavo, teko sėdėti ant kietų sėdynių, pažymėtina, kad Tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (I t., b. l. 138, 142–145, 149, 189–198). Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (I t., b. l. 141, 148, 152, 155, 158, 161, 164, 167, 170, 176, 179, 182, 185, 188), UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ Techninės apžiūros rezultatų kortelė (I t., b. l. 173) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepateikti konkretūs skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog automobiliuose nebuvo tualeto. Teismas su šiuo teiginiu sutinka, tačiau pažymi, kad Taisyklių 134 p. nustatyta, jog konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Jokie kiti teisės aktai nenustato reikalavimo specialiajame transporte įrengti tualetus. Iš kelionės žiniaraščių matyti, jog pagal konvojuojamųjų prašymus pasikeitimo postuose jie buvo vedami į tualetą (I. t., b. l. 36, 47, 51, 55, 59, 63, 71, 75, 79, 87, 91, 99, 103, 107, 123, 127, 131), todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas
nusprendė:
pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.