Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal D. B. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros tarnybos (EPT) nutarimo panaikinimo (nukentėjusioji O. Š.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP EPT įgaliotas pareigūnas 2006 m. gruodžio 28 d. D. B. atžvilgiu surašė ATP protokolą už tai, kad ji tą dieną 17 val. 11 min. Vilniuje, Švitrigailos g. 29 vairuodama automobilį „Opel Omega“, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, elgėsi neatidžiai, matydama einančią pėsčiąją (O. Š.), savalaikiai nesustabdė automobilio, užvažiavo jai ant kojos ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Apie tai nepranešė policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje. Pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 53, 173, 269.3 p. reikalavimus (b. l. 9). 2006 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. E472265 pareiškėjai už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d., padarymą skyrė 3000 Lt baudą (b. l. 8).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą perduoti nagrinėti EPT iš naujo.

Skunde (b. l. 2-4) paaiškino, kad 2006 m. spalio 29 d. apie 17 val. vairuodama automobilį Švitrigailos g., Vilniuje, darė posūkį į dešinę, norėdama įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę. Įvažiavimas į aikštelę apsunkintas, kliudo stulpeliai, kurie skirti tam, kad automobiliai nevažiuotų ant šaligatvio, todėl judėjo minimaliu greičiu. Darant posūkį, priekyje ėjo pėsčioji, kuri matė, kad vairuotoja bando įvažiuoti į aikštelę. Kai įvažiavo į aikštelę, pėsčioji buvo priešais automobilį 4-5 metrų atstumu priekyje. O. Š. ėjo tiesiai per automobilių aikštelės važiuojamąją dalį, o ne šalia esančiu šaligatviu, skirtu pėstiesiems. „Opel Omega“ greitis buvo 5-10 km/val. Važiavo paskui pėsčiąją. Ji ėjo priekyje automobilio keleto metrų ir nesitraukė. Panaudojo garsinį signalą, kadangi O. Š. apvažiuoti nebuvo galimybės, nes iš vienos pusės buvo pastato siena, iš kitos - stulpelių eilė. Po garsinio signalo pėsčioji stabtelėjo tiesiai prie automobilio priekinio bamperio, labiau ties kairiąją puse. Sustojus O. Š. jai pareiškė, kad „Opel Omega“ užvažiavo jai ant kojos. Ant jos avalynės nesimatė jokių purvo, kurį galėjo palikti ratas, žymių. Pėsčioji tvirtai stovėjo ant abiejų kojų, vaikščiojo. Pasiteiravus, ar reikia kviesti greitąją pagalbą, atsakė neigiamai. Tada paklausė, ar kviesti policiją, ji atsakė: „Tuoj ateis mano vyras ir viską sutvarkys“. Kviesti policijos ji nesiruošė, o tuoj pat kažkam paskambino telefonu. Tvirtina, kad tikrai negalėjo užvažiuoti jai ant kojos, nes pėsčioji laisvai vaikščiojo apie automobilį, telefonu kažkam diktavo jo numerį, nedejavo ir nerodė jokių sužeisto žmogaus požymių. Be to, „Opel Omega“ ir O. Š. judėjo ta pačia kryptimi, taigi jos koja buvo lygiagrečiai su automobilio ratu. Jei jau būtų kliudžiusi O. Š., pirmiausia ją būtų stumtelėjusi priekiniu bamperiu ir sumušimas būtų ant pėsčiosios blauzdos, kelio srityje. Įsitikinusi, kad nieko blogo neatsitiko, sėdo į automobilį ir nuvyko atgal į ligoninę, kurioje tuo metu gydėsi. Apie šį įvykį tuoj pat papasakojo automobilio savininkui I. B., kuris netrukus kitu automobiliu vyko pro tą vietą. Ten stovėjo policijos patrulio automobilis, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, iškvietė pati pėsčioji, sulaukusi atėjusio į įvykio vietą telefonu kviesto vyro. I. B. paskambino jai ir liepė sugrįžti į įvykio vietą, tačiau grįžus, čia jau nieko nebebuvo ir kartu su I. B. nuvyko į kelių policijos budėtojų dalį. Čia jau buvo atvykusi pėsčioji ir kartu su kažkokiu vyru rašė pareiškimą. Jai taip pat buvo liepta rašyti pasiaiškinimą. Policininkas pasakė, kad O. Š. nėra sužalota. Nuo tariamo užvažiavimo ant kojos buvo praėję apie 1,5 val. ir nukentėjusioji visai laisvai vaikščiojo, nešlubavo ir neprašė jokios pagalbos.

Po 3 savaičių telefonu gavo kvietimą apsilankyti pas tyrėją V. L.. Nuvykus tyrėjas neapklausė, nedavė susipažinti su nukentėjusiosios parodymais. Iš jos rašyto paaiškinimo policijai padarė minimalią santraupą, kurioje nenuosekliai, su klaidomis surašė parodymus. Paaiškinimas buvo sutrumpintas nepažymėtos kai kurios labai svarbios detalės. Pasiteiravus, ar tyrėjas papildomai neapklaus, atsakė neigiamai, liepė pasirašyti. Neišaiškino tolesnės procedūros, tik pasakė, kad byla bus perduota prokurorui.

2006 m. gruodžio 28 d. telefonu vėl buvo pakviesta atvykti pas tyrėją V. L.. Jos atžvilgiu buvo surašytas teisės pažeidimo protokolas. Perskaičiusi pažeidimo esmę, garsiai pareiškė, kad nesutinka, tačiau tyrėjas pasakė: „Jūs galite pasiaiškinime parašyti, kad nesutinkate su pažeidimo esme, arba parašyti, kad gailitės dėl viso šio įvykio, esate blogos sveikatos, šiuo metu esate nėščia, ir tai galbūt sumažins jums baudą, kurią paskirs vyr. tyrėjas“. Paklausė jo (dėl ko dabar labai gailisi) ir parašė paaiškinime, kad gailisi, prašo atsižvelgti į jos sveikatos būklę. Apie tai, kad gali susipažinti su administracine byla, kad gali naudotis advokato paslaugomis, kad gali pateikti prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, pateikti įrodymus, neigiančius jos kaltę, tyrėjo nebuvo informuota. Vyr. tyrėjas A. N. surašė nutarimą jokių papildomų detalių ar patikslinimų apie įvykį nepaklausęs.

Mano, kad pareigūnai, surašydami pažeidimo protokolą, taip pat priimdami nutarimą, pažeidė jos kaip įtariamosios teises, numatytas ATPK 272 str. Jai nebuvo paskelbta apie teises, kuriomis gali naudotis gindamasi nuo pareikšto įtarimo. Su bylos medžiaga nėra susipažinusi iki šiol, nes leidimas susipažinti su bylos medžiaga dar negautas. Pareigūnai, surašydami pažeidimo protokolą, pažeidė ATPK 262 str. 7 d. nuostatas. Mano, kad, nagrinėjant eismo įvykio aplinkybes, būtina apklausti nukentėjusiąją, jos vyrą, I. B., taip pat visus policijos pareigūnus, mačiusius ir vertinusius įvykį.

O. Š. nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog D. B. 2006 m. spalio 29 d. automobiliu pervažiavo jos kojos pėdą, apie šį eismo įvykį nepranešė policijai bei savavališkai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Tvirtina, kad pareigūnai, vadovaudamiesi ATPK ir/ar BPK normomis, visada išaiškina bylos dalyviams jų teises ir pareigas; apie tai D. B. yra pasirašytinai supažindinta, kuomet jai buvo surašytas ATP protokolas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus preziumuojama, kad asmenys privalo žinoti įstatymus, tad pareiškėja visiškai nepagrįstai savo skundą grindžia įstatymų nežinojimu. Jai niekas netrukdė kreiptis profesionalios teisinės pagalbos anksčiau nei jos atžvilgiu buvo priimtas nutarimas. Ji neprideda jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad Eismo priežiūros tarnybos bei Vilniaus m. apylinkės prokuratūros pareigūnai būtų atsisakę suteikti prašomą informaciją, būtų neleidę susipažinti su bylos medžiaga, pasidaryti dokumentų kopijų ar pasinaudoti kuria nors kita įstatymų suteikta teise.

Akcentuoja, kad joks įstatymas neleidžia vairuotojui sąmoningai važiuoti ant pėsčiojo net ir tuomet, jei pėstysis į važiuojamąją kelio dalį būtų išėjęs net ir pažeisdamas KET reikalavimus. D. B. per visą pažeidimo bylos nagrinėjimo laikotarpį nuolatos keitė savo poziciją: iš karto po įvykio ji neigė pervažiavusi kojos pėdą, paskui, bylos nagrinėjimo metu, ji dėl padaryto pažeidimo gailisi, ir galiausiai skunde jau vėl tvirtina, kad ji dėl minėto įvykio yra nekalta. Šios aplinkybės, anot nukentėjusiosios, tik patvirtina, kad D. B. bando visais įmanomais būdais išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 127 str. 1 d. nustato, kad KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 Lt iki 1000 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo 2000 Lt iki 3000 Lt. ATPK 130 str. 1 d. apibrėžta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo 4000 Lt iki 5000 Lt.

Administracinėn atsakomybėn patraukytas asmuo neigia minėtuose ATPK straipsniuose numatytų pažeidimų padarymą, tačiau jo pozicija nėra pagrįsta faktinių duomenų visuma.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2006 m. spalio 29 d. į policiją kreipėsi O. Š., kuri tvirtino, kad tą dieną apie 17 val. Švitrigailos gatvėje automobilis „Opel Omega“, v/n (duomenys neskelbtini) jai pervažiavo dešinės kojos pėdą; taip pat, kad minėtos transporto priemonės vairuotoja pasišalino iš įvykio vietos.

D. B. teisminio nagrinėjimo metu iškelta versija, kad O. Š. apsimetė, jog jai pareiškėjos automobilis užvažiavo ant kojos, įvertinus byloje surinktą medžiagą, yra atmestina. Specialisto išvada (b. l. 14) patvirtina, kad jos O. Š. padarytas dešinės kojos pėdos sumušimas, paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2006 m. spalio 29 d., ir aplinkybėmis; sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 9) esantys įrašai liudija, kad D. B. gailisi dėl įvykusio, paaiškina priežastis, kurios galimai įtakojo eismo įvykį: jos bloga sveikata, nėštumas, prisipažįsta, kad, nekviesdama policijos, pasielgė netinkamai. Tai, kad pareiškėja gailisi dėl padarytų pažeidimų buvo pažymėta ir policijos priimtame nutarime (b. l. 8). D. B. skunde ir teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją ir tvirtino, kad, vairuodama automobilį, nekliudė O. Š.. Tačiau toks jos teiginys prieštarauja byloje esantiems įrodymams: nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, specialisto išvadai, iš dalies ir 2006 m. spalio 29 d. jos teiktam pasiaiškinimui (b. l. 13), kuriame ji nurodė, kad suprato, jog „įvyko pėsčiosios kliudymas“, kitiems rašytiniams įrodymams. Tai, kad, pareiškėjos teigimu, ant O. Š. avalynės nebuvo jokių transporto priemonės padangos paliktų žymių, neįrodo, kad automobilis nekliudė nukentėjusiosios. Aiškiai matomų kontakto pėdsakų ant avalynės galėjo ir nelikti. Darytina išvada, kad pareiškėja, aiškindama situaciją sau palankia linkme ir keisdama parodymus, bando išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad D. B. buvo neleista susipažinti su bylos medžiaga, pasidaryti dokumentų kopijų ar įgyvendinti kitokias teisės aktuose nustatytas teises. Jos parašas teisės pažeidimo protokole liudija, kad jai buvo išaiškintos teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 str. Iš kitos pusės, naudotis visomis procesinėmis teisėmis jai buvo sudaryta galimybė administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant teisme. D. B. iškelta versija, kad ji pažeidimo protokole parašė, kad gailisi dėl įvykio tik dėl to, kad jai taip patarė tyrėjas, nėra patvirtinta neginčijamais įrodymais, todėl teismas ją vertina kritiškai.

ATPK 262 str. yra įtvirtinta, kad protokolas nesurašomas, kai administracinę bylą iškelia teismas, teisėjas, taip pat prokuroras atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus m. apylinkės prokuratūros Pirmojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors šiuo atveju ir buvo įformintas pažeidimo protokolas, tačiau tai nedaro priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje neteisėtu ir nepagrįstu.

KET 173 p. nustato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pareiškėja, atsiradus kliūčiai, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės bei kliūties neapvažiavo, tuo pažeidė minėtą KET punktą, o taip pat ir 53 p. reikalavimus – buvo nepakankamai atsargi. Nepranešdama policijai apie eismo įvykį, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesilaikė KET 269.3 p. reikalavimų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, jog D. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. buvo patraukta pagrįstai.

Šiuo atveju spręstinas klausimas dėl paskirtos baudos dydžio pagrįstumo.

Įvertinęs išdėstytą, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė minimalius sužalojimus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad paskirta bauda yra neadekvati padarytam teisės pažeidimui, todėl yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sumažinti baudos dydį. Teismo manymu, administracinės nuobaudos tikslai, nurodyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus D. B. 500 Lt baudą. Tikėtina, kad ji padarys atitinkamas išvadas ir ateityje stengsis atidžiau vairuoti transporto priemones, nuosekliai vykdys visus KET reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str.,

nutarė:

D. B. skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. E472265, kuriuo D. B. (a/k (duomenys neskelbtini) skirta 3000 Lt bauda, pakeisti. Pritaikius LR ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirti D. B. 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.