- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-05-12
- Bylos Nr.
- 1-131-495/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nukentėjusysis
- J. Ž.
- Kaltinamasis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. S. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedarbingas (turintis 30 proc. darbingumo), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
J. S. tyčia nužudė žmogų, t.y. jis, 2008 m. balandžio 20 d., laikotarpyje nuo 15 val. iki 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su T. K. metu, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia, peiliu sudavė pastarajam ne mažiau 5 smūgių į krūtinę, veidą ir ranką, tuo padarydamas dešinio smilkinio-skruosto srities, apatinio žandikaulio dešinio kampo srities durtines-pjautines žaizdas, su minkštųjų audinių sužalojimais; dešinės plaštakos I-o piršto pjautinę žaizdą; krūtinės ląstos viršutinės dalies durtinę-pjautinę žaizdą su minkštųjų audinių ir krūtinkaulio sužalojimais; krūtinės ląstos kairės pusės durtinę-pjautinę žaizdą su tarpšonkaulinių raumenų, IV-o šonkaulio kremzlinės dalies, kairės pasieninės krūtinplėvės, širdaplėvės ir širdies kairio skilvelio priekinės sienelės sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimo, ūmia vidaus organų mažakraujyste, dėl ko nukentėjusysis mirė, tokiu būdu tyčia nužudė T. K. .
Apklaustas kaltinamuoju J. S. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2008 m. balandžio mėn. su savo pažįstama I. S. , būdami išgėrę alkoholio, nuėjo pas jos draugę I. K. , kur gėrė losjoną. Bute buvo ir I. K. sugyventinis T. K. . Išgertuvių metu I. K. su savo sugyventiniu T. K. susibarė, jis jai priekaištavo, jog ši pasikvietė svečių. Po to, T. K. trumpam buvo išėjęs iš buto, o jie trise toliau gėrė losjoną, paskui jis (J. S. ) buvo išėjęs dar parnešti losjono. Jam grįžus, jis su I. K. ir I. S. toliau išgerinėjo. Vėliau T. K. grįžo ir vėl pradėjo konfliktuoti su I. K. , po to – ir su I. S. . Būdamas kambaryje, jis girdėjo, kad virtuvėje tarp T. K. ir I. S. vyksta žodinis konfliktas. Nuėjęs į virtuvę, jis pamatė kaip T. K. kumščiu sudavė I. S. į veidą. Tada jis, norėdamas apginti I. S. , atsistojo tarp jų į vidurį. Jam įsiterpus, T. K. pradėjo jį įžeidinėti žodžiais, buvo labai agresyviai nusiteikęs, sakė „gausi savo“, mojavo kumščiais. Jis (J. S. ) išsigando T. K. agresijos, jie tarpusavyje stumdėsi. Po to neatsimena kaip į ranką paėmė peilį, kurį laikydamas prieš save, įspėjo T. K. , kad šis nesiartintų prie jo, tačiau pastarasis nereagavo ir siekė jam suduoti. Tada jis pajuto, kad T. K. , norėdamas jam suduoti, pats užšoko ant peilio. Tačiau ir po to, T. K. nenurimo ir jį puolė, tada jis du kartus jam peiliu dūrė į krūtinę. Kas įvyko po to, jis neatsimena, kadangi buvo girtas, be to dėl įvykio patyrė didelį stresą. Vėliau tik atsimena, kad kai įėjo į kambarį, T. K. sėdėjo ant sofos. Jis kambaryje pabuvo apie 30 minučių ir išėjo. Tuo metu jis nežinojo, kad stipriai sužalojo T. K. , todėl jį palikęs išėjo ir medicininės pagalbos nekvietė. Po įvykio kur padėjo peilį, neatsimena, T. K. nužudyti nenorėjo. Ar T. K. konflikto metu jam sudavė smūgius, pasakyti negali.
Parodymų patikrinimo vietoje metu J. S. patvirtino duotus parodymus (t.2,b.l.29-38).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo J. S. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai.
Nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad nužudytasis T. K. yra jos brolis. Apie brolio nužudymo aplinkybes ji nieko nežino. Jos marti pranešė apie brolio mirtį, kuri jai pasakė, kad jos brolį užmušė. Su savo broliu T. K. gyveno atskirai, susitikdavo retai. T. K. palaidojo jos vaikai už savo lėšas, kas gavo valstybės skirtą laidojimo pašalpą, nežino. J. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 2000 litų turtinei žalai atlyginti, nurodydama, jog tai patirtos laidojimo išlaidos, kurias patvirtinančių dokumentų neturi. Be to, ji pareiškė ir 30 000 litų civilinį ieškinį neturinei žalai atlyginti dėl išgyvenimų, susijusių su brolio mirtimi.
Liudytoja I. S. parodė, kad ji 2008 04 19 susipažino su J. S. , būdama pas savo draugą A. F. . 2008 04 20 ji su J. S. užėjo pas savo pažįstamą I. K. , kur visi trys išgerinėjo vyną, ji buvo labai girta, todėl įvykio aplinkybių konkrečiai prisiminti teisme negali. Teismo posėdyje perskaityti liudytojos parodymai LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.1,b.l.156-158). Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad 2008 04 20 apie 16 val., jai su J. S. būnant pas I. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo T. K. , tuo metu ji kaip tik ėjo iš virtuvės ir jiems prasilenkiant koridoriuje, pastarasis stipriai ją ranka atstūmė, dėl ko ji nukrito ir pasitempė koją. Tai pamatęs J. priėjo prie jos ir padėjo atsikelti bei nueiti į kambarį, o pats nuėjo į virtuvę pas T., sakydamas jam „ko tu kabiniesi, kas tau nepatinka“. T. grįžo stipriai išgėręs, J. taip pat buvo neblaivus. Po to kai J. nuėjo aiškintis su T., ji su I. buvo kambaryje, todėl kas vyko virtuvėje nematė, bet girdėjo iš ten sklindantį triukšmą, buvo girdėti, kad vyrai barasi, lyg ir mušasi, taip pat buvo vienas stiprus garsas, panašus į griuvimo arba atsitrenkimo į duris. Konfliktas truko apie 10-15 minučių. Po to abu vyrai grįžo į kambarį, J. atsisėdo šalia jos ir I., o T. nieko nekalbėjo, kadangi ji į jį nežiūrėjo, todėl negali pasakyti ar jis buvo kruvinas. Ji, I. ir J. dar truputį išgėrė. I. dėl kažko priekaištavo T., tačiau jis nieko neatsakė. Tada ji pasakė, kad jis prisigėrė kaip kiaulė, tai dabar sėdi ir tyli kaip lavonas. Tuomet J. pasakė, kad T. ir taip vos ant kojų stovėjo. Po to, ji (I. S. ) atsigulė miegoti. Be to, liudytoja parodė, kad kai J. ir T. grįžo po konflikto į kambarį, jų rankose peilio ji nematė. Visų išgertuvių metu kambaryje ant stalo gulėjo virtuvinis nesulankstomas peilis, kuriuo jie pjaustė užkandą. Kada ir kodėl iš buto išėjo J. ji nematė, nes miegojo. Ji negali pasakyti kas kvietė policiją, jai atrodo, kad ji to nedarė, nes telefono ji su savimi neturėjo, be to neatsimena, kad ji pati būtų išėjusi iš buto. Liudytoja I. S. teismo posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas L. V. parodė, kad 2008 metų pavasarį (datos neatsimena), eidamas susitikti su savo draugu S. K. , prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), pamatė ant žemės nukritusią girtą moterį, kuri bandė atsikelti. Jis priėjo prie jos ir padėjo jai atsikelti. Ši moteris sakė, kad jai reikia telefono, ji turi skambinti į policiją, nes bute yra lavonas. Tuo metu prie jų priėjo jo draugas S. K. , po ko, jie abu, kartu su ta moterimi nuėjo į butą, kuriame pasak pastariosios, ir buvo lavonas. Įėję į butą, jie kambaryje pamatė ant vienos sofos sėdinčią senyvo amžiaus moterį, o ant kitos – vyriškį, ant kurio kaklo ir pilvo matėsi kraujas. Netrukus jis su S. K. išėjo iš buto ir apie tai telefonu pranešė policijai. Sutikta gatvėje moteris buvo labai girta, apie 40 metų amžiaus, neaukšto ūgio, kalbėjo rusiškai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. V. atpažino I. S. , kaip moterį, kuri 2008 04 20 buvo pargriuvusi prie (duomenys neskelbtini) namo bei kuri jį su draugu S. nuvedė į (duomenys neskelbtini), kur jis matė vyro lavoną (t.1, b.l.98-99).
Liudytojas S. K. teismo posėdyje davė iš esmės analogiškus parodymus liudytojui L. V. . Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. taip pat atpažino I. S. , kuri prie (duomenys neskelbtini) namo kampo sakė, kad jos bute yra kruvinas papjautas vyras. Šią moterį atpažino pagal veido bruožus (t.1,b.l.94-96).
Liudytojas A. V. parodė, kad jam dirbant Vilniaus m. VPK patrulių rinktinėje, vyr.patruliu, 2008 04 20 apie 18.40 val., buvo gautas pranešimas, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra lavonas. Nuvykus nurodytu adresu, bute buvo dvi neblaivios moterys, sunkiai kalbėjo, negalėjo rišliai paaiškinti kas atsitiko. Įėjęs bute į kambarį, jis pamatė ant sofos sėdintį negyvą vyriškį, ant kurio kūno matėsi sužalojimai. Bute ant grindų taip pat matėsi kraujo dėmės. Tuomet buvo iškviesti Vilniaus m. VPK 4 PK darbuotojai, o tos dvi moterys, kaip buvo nustatyta I. S. ir I. K. , pristatytos į Vilniaus m. VPK 4 PK.
Liudytoja J. N. parodė, kad ji dirba Vilniaus m. VPK KP NTT Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr.tyrėja. 2008 metais atliekant ikiteisminį tyrimą dėl T. K. nužudymo, ji apklausė liudytoja I. K. . Apklausos metu jai kilo įtarimų dėl I. K. psichinės sveikatos, kadangi ji aiškino, jog dalyvavo nužudytojo T. K. laidotuvėse, kai tuo metu ji buvo patalpinta į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Be to, ji kalbėjo nerišliai, nelogiškai, buvo sunku suprasti jos dėstomas mintis.
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad I. K. 8 kartus yra gydyta R. V. psichiatrinėje ligoninėje, jai diagnozuota organinė haliucizonė, organinis asmenybės sutrikimas. Be to, ji nuo 1990 05 04 yra įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, kur jai nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t.2,b.l.159-160). Todėl teismas, atsižvelgdamas į liudytojos, vyr.tyrėjos J. N. parodymus bei į dokumentus, liudijančius I. K. psichinės sveikatos sutrikimus, nutarė jos neapklausti byloje liudytoja, kaip negalinčios duoti objektyvių parodymų apie tiriamo įvykio aplinkybes.
Kaip matyti iš apžiūros protokolo, 2008 04 20, laikotarpyje nuo 19.50 iki 21.50 val. buvo atlikta įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir joje rasto lavono apžiūra (t.1,b.l.3-20). Apžiūros metu nustatyta, kad buto koridoriuje ant jungiklio, esančio prie durų į vonią, matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, nuo jų paimtas DNR tepinėlis. Ant vonios durų taip pat rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Be to, prie virtuvės durų ant grindų, ant durų rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kambaryje už sekcijos ant sofos rastas sėdintis vyriškos lyties lavonas, apsirengęs languotais marškiniais, juodu languotu paltu, juodomis kelnėmis. Lavonas pusiau sėdimoje, pusiau gulimoje padėtyje. Kojos sulenktos per kelio sąnarius, rankos ištiestos, galva atremta į lovos atlošą. Krūtinės ląstos priekinėje paviršinėje vidurio linijoje 1 cm ilgio žaizda, krūtinė ir pilvas sutepti pridžiūvusiu krauju. Kita žaizda - krūtinės ląstos kairėje pusėje ketvirto šonkaulio aukštyje pagal raktikaulio liniją 1 cm ilgio. Dešinėje plaštakoje – paviršutinė 0,3 cm ilgio žaizda, padengta kraujo krešuliu. Ant lavono veido, dešiniame žande – 1 cm ilgio žaizda, antra žaizda dešinio skruostikaulio srityje 1 cm ilgio. Lavono drabužiai permerkti krauju ir pridžiūvę prie kūno. Lavono palto kairėje kišenėje rastas gimimo liudijimas, išduotas T. K. vardu. Atlikus apžiūrą paimta trys virtuviniai peiliai, rasti virtuvės stalčiuje su galimais DNR pėdsakais, peilis, rastas kambaryje ant sekcijos taip pat su galimais DNT pėdsakais, DNR tepinėlis, paimtas nuo grindų šalia durų į virtuvę; gimimo liudijimas, išduotas T. K. , medicinis pažymėjimas 2006 04 21 Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, apžiūros metu paimti trys 0,7 l talpos žalios plastmasės buteliai; 0,5 l talpos skaidraus stiklo butelis; 0,2 l talpos skaidraus stiklo „kosmetinis spiritas“, baltos spalvos puodelis, metalinis pilkos spalvos puodelis, stikliukas, su galimais rankų pėdsakais (t.1,b.l.7-8).
Atlikus mirusiojo T. K. lavono tyrimą, MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriuje Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. K. mirties priežastimi buvo krūtinės ląstos kairės pusės durtinė-pjautinė žaizda su tarpšonkaulinių raumenų, IV-o šonkaulio kremzlinės dalies, kairės pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės ir širdies kairio skilvelio priekinės sienelės sužalojimais. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste. T. K. mirtis galėjo įvykti prieš 5-9 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2008 04 20 21 val. T. K. lavone nustatyti sužalojimai: 1) krūtinės ląstos kairės pusės durtinė-pjautinė žaizda su tarpšonkaulinių raumenų, IV-o šonkaulio kremzlinės dalies, kairės pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės ir širdies kairio skilvelio priekinės sienelės sužalojimais. Sužalojimai padaryti duriančių-pjaunančių savybių, vienašmeniu įrankiu (galimai peiliu), turėjusiu plokščią geležtę su nestora, stačiakampio pavidalo pentimi, kurios briaunos galėjo būti gerai išreikštos. Sužalojimai padaryti įrankio geležtei panyrant į audinius du kartus, po pirmo panirimo pilnai neištraukiant jos iš kūno. Sužalojimai galėjo būti padaryti keliolikos-keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; 2) dešinio smilkinio-skruosto srities, apatinio žandikaulio dešinio kampo srities durtinės-pjautinės žaizdos su minkštųjų audinių sužalojimais, krūtinės ląstos viršutinės dalies durtinė-pjautinė žaizda su minkštųjų audinių ir krūtinkaulio sužalojimais, dešinės plaštakos I-o piršto pjautinė žaizda. Sužalojimai padaryti aštriu, duriančiu-pjaunančiu įrankiu (įrankiais) keturiais trauminiais poveikiais, galimai peiliu. Sužalojimai galėjo būti padaryti keliolikos-keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Krūtinės ląstos viršutinės dalies durtinė-pjautinė žaizda su minkštųjų audinių ir krūtinkaulio sužalojimais vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. T. K. lavono kraujyje rasta 2,46 prom., šlapime 3,61 prom. etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Sužalojimų, būdingų griuvimui ar atsitrenkimui, nenustatyta. Dešinės plaštakos I-o piršto pjautinė žaizda galėjo atsirasti ginantis. Specialisto išvada taip pat nustatyta, kad kurį laiko tarpą T. K. galėjo atlikti kokius tai savarankiškus veiksmus, kol neišsivystė ūmus išorinis ir vidinis nukraujavimas, ūmi vidaus organų mažakraujystė. T. K. galėjo išgyventi nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių nuo mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo. Sužalojimų padarymo metu, T. K. galėjo būti įvairiose padėtyse (t.1,b.l.59-67).
2008 06 12 buvo atliktas įtariamojo J. S. parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu jis parodė, kaip jis laikė peilį ir kaip T. K. pats ant jo pasismeigė (t.2,b.l.39-42). Po ko, 2008 06 13 buvo paskirta užduotis atlikti papildomą T. K. lavono tyrimą bei atsakyti į klausimą - ar T. K. krūtinės ląstoje rasti sužalojimai galėjo atsirasti jam pačiam užgriūnant ant peilio, kurį rankoje laikė įtariamasis J. S. , atsižvelgiant į J. S. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytas aplinkybes? (t.1,b.l.68). Teismo medicinos ekspertas, remdamasis T. K. lavono tyrimo, papildomų tyrimų, parodymų patikrinimo įvykio vietoje duomenimis, padarė išvadą, kad atsižvelgiant į įtariamojo J. S. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu nurodytas aplinkybes, T. K. krūtinės ląstoje rasti sužalojimai negalėjo atsirasti jam pačiam užgriūnant ant peilio, kurį rankoje laikė įtariamasis J. S. (t.1, b.l.70).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus nužudytojo T. K. drabužius, nustatyta, kad vyriški flaneliniai marškiniai sutepti rudos spalvos dėmėmis be išorinių pažeidimų; vyriškos kelnės suteptos rudos ir baltos spalvos dėmėmis, o vyriškos trumpikės suteptos rudos spalvos dėmėmis (t.1,b.l.73-76).
Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo J. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 dalį. Byloje nustatyta, kad J. S. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tai patvirtina jo paties bei liudytojos I. S. parodymai) asmeninio konflikto su T. K. metu, 2008 04 20 dieną, laikotarpyje nuo 15 iki 17 val., tyčia peiliu sudavė jam ne mažiau penkių smūgių į krūtinę, veidą bei ranką. Kaltinamojo J. S. tyčia suduoto smūgio peiliu T. K. į krūtinės ląstos kairę pusę pasėkoje buvo padarytas sužalojimas – krūtinės ląstos kairės pusės durtinė-pjautinė žaizda su tarpšonkaulinių raumenų, IV-o šonkaulio kremzlinės dalies, kairės pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės ir širdies kairio skilvelio priekinės sienelės sužalojimais, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste ir sukėlė T. K. mirtį ir tokiu būdu pastarąjį tyčia nužudė. Be to, jis T. K. peiliu sudavė ne mažiau 3 smūgių į krūtinės viršutinę dalį, padarydamas sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei į veidą ir ranką, padarydamas sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis pats pripažino sudavęs du smūgius peiliu T. K. į krūtinės sritį, tačiau teigia, jog smūgiai buvo suduoti tik po to, kai T. K. , jį puldamas, pats pasismeigė ant peilio, kurį jis laikė prieš save, norėdamas apsiginti nuo pastarojo agresijos, kitų suduotų smūgių neatsimena. Kaltinamojo J. S. parodymai apie suduotų smūgių skaičių, apie tai, kad T. K. pats pasismeigė ant peilio, vertinami kaip neatitinkantys tikrovės, tai yra jo pasirinkta gynybos pozicija, kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių juos patvirtinti. Byloje nustatyta, kad T. K. buvo suduoti ne mažiau kaip 5 smūgiai, jokių objektyvių duomenų, jog jie galėjo būti suduoti T. K. kito asmens, kitu metu ar kitoje vietoje, nėra. Tuo labiau, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog visi sužalojimai galėjo būti padaryti keliolikos-keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Be to, nėra nustatyta, kad kaltinamasis J. S. , gindamasis nuo T. K. užpuolimo, tyčia jam sudavė peiliu į krūtinės sritį. Byloje nėra jokių duomenų, kad T. K. , jų tarpusavio asmeninio konflikto metu, būtų sudavęs smūgius J. S. ar naudojęs kitokį fizinį smurtą jo atžvilgiu, kas paneigia akivaizdaus ir realaus pavojaus buvimą kaltinamajam J. S. , kuris galėjo kilti dėl nužudytojo neteisėtų T. K. veiksmų. Bylos objektyvūs duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad 2008 04 20 tarp J. S. ir T. K. , jiems abiems esant apsvaigusiems nuo alkoholio, įvyko asmeninis konfliktas – J. S. siekė apginti I. S. , kuriai T. K. sudavė vieną smūgį (ką patvirtino ir pati I. S. ), jie susistumdė, įvyko grumtynės, kurių metu J. S. ir sudavė peiliu T. K. aukščiau nurodytus smūgius. Tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo paprasto girtumo būsenoje ir aktyviai dalyvavo konflikte patvirtina ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte padarytos išvados – „įvykio situacija (T. K. ir I. S. susistumdymas) jam nebuvo įžeidžianti ar traumuojanti, jis pats aktyviai dalyvavo konflikto sudaryme, paties konflikto metu jo elgesys atitiko jo fiziologinę būseną (elgesio ypatumai būdingi paprasto girtumo būsenai) (t.2,b.l.98). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo J. S. versiją paneigia ir teismo medicinos ekspertas, kuris, remdamasis T. K. lavono tyrimo, papildomų tyrimų, parodymų patikrinimo įvykio vietoje duomenimis, padarė išvadą, kad atsižvelgiant į įtariamojo J. S. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu nurodytas aplinkybes, T. K. krūtinės ląstoje rasti sužalojimai negalėjo atsirasti jam pačiam užgriūnant ant peilio, kurį rankoje laikė įtariamasis J. S. (t.1, b.l.70). Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad T. K. pats pasismeigė ant peilio, kaip teigia kaltinamasis J. S. , ko pasėkoje buvo padarytas mirtį sukėlęs sužalojimas. Įvertinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad J. S. tyčia suduoti smūgiai peiliu T. K. į krūtinės ląstos kairę pusę buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis – T. K. mirtimi, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 dalyje.
Kaltinamasis J. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. jis, suduodamas smūgius peiliu T. K. į krūtinės sritį, kurioje yra gyvybiškai svarbūs žmogaus kūno organai – širdis, plaučiai, suvokė, kad savo veiksmais kėsinasi į pastarojo gyvybę, tačiau savo pavojingos veikos padarinius numatė bendrai, jų sąmonėje neapibrėždamas, t.y. nedetalizuodamas ar tai sukels gyvybės atėmimą ar sveikatos sutrikdymą.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis J. S. praeityje neteistas (t.2, b.l.77), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (t.2,b.l.76), išsituokęs, nedirba, nuo 1985 metų yra pripažintas 2 grupės invalidu, vėliau nustatyta 3 invalidumo grupė dėl chirurginės patologijos (t.2,b.l.95-96), R. V. psichiatrijos ligoninėje gydytas 32 kartus, diagnozė: organinė depresija, organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant įvairias psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas, trauminė galvos smegenų liga, epilepsijos sindromas (t.2,b.l.83). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. S. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo, dėl psichikos būklės jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, galėjo suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir gali duoti apie jas parodymus. J. S. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas ir priklausomybė nuo kelių psichoaktyvių medžiagų, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę. Jis gi, byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai (t.2,b.l.95-98).
Pažymėtina ir tai, kad J. S. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Svarbu pažymėti tai, kad nors kaltinamasis J. S. teisme ir teigė pilnai pripažįstąs savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų turinio, jis pripažino nepilnai nustatytas įvykio aplinkybes (jis parodė, kad nukentėjusysis T. K. pats pasismeigė ant peilio, jis gi, tik gynėsi nuo pastarojo agresyvių veiksmų, kas yra paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais). Todėl negalima kaltinamojo parodymų vertinti kaip pilno kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto. Teismas kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Įvertinant išdėstytą bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. S. iki nusikaltimo padarymo iš esmės charakterizuojamas teigiamai, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog anksčiau jis būtų padaręs kokius nors teisės pažeidimus, be to, yra tik dalinai darbingas, silpnos sveikatos, teismas daro išvadą, kad J. S. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytas jos vidurkis.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 32 000 litų sumai, prašydama iš kaltinamojo priteisti 2000 litų turtinei žalai ir 30000 neturtinei žalai atlyginti (t.1,b.l.89). Teismo posėdyje J. Ž. pareikštą civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė bei paaiškino, kad nužudytą jos brolį palaidojo jos vaikai, ji dėl brolio laidotuvių išlaidų neturėjo, kas iš valstybės gavo laidojimo pašalpą taip pat nurodyti negalėjo. Kuo grindžia jai padarytą 30 000 litų moralinę žalą, ji teismui nepaaiškino, nurodė, kad su broliu gyveno atskirai, bendraudavo retai, jokių artimų santykių nepalaikė. Pagal LR BPK 115 str. 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji J. Ž. teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos patirtą, kaip ji nurodo, 2000 litų turtinę žalą, nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti pareikšto ieškinio. Be to, teismas pripažįsta nepagrįstu J. Ž. civilinį ieškinį ir dėl 30 000 litų neturtinės žalos. Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nagrinėjamu atveju, J. Ž. teismui neįrodė kuo pasireiškė jai padaryta 30 000 litų neturinė žala. Tuo pačiu, ji pažymėjo, kad jos su nužudytu broliu T. K. nesiejo artimi giminiški ryšiai, kaip ir nenurodė kitų svarbių aplinkybių, kurias teismas galėtų vertinti kaip jos patirtą neturtinę žalą dėl T. K. nužudymo. Įvertinant išdėstytą, J. Ž. pareikštas civilinis ieškinys 32 000 litų sumai, atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės bylai ir saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (t.1, b.l. 34,50,78) sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
n u sprendžia:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje ir nuteisti jį 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 66 str., J. S. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2008 metų gegužės 12 dienos iki 2009 metų gegužės 12 dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009 05 12.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
J. Ž. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai ir saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje – penkis peilius, 3 plastmasinius butelius, stiklo bokalą, 0,5 l talpos butelį, 0,2 l talpos buteliuką, baltos spalvos puodelį, stikliuką, T. K. puspaltį, marškinius, kelnes, apatines kelnaites, batus, raktą – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.