Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) E. G. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo E. G. priešieškinį ieškovei K. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Teisme gautas ieškovės K. G. ieškinys atsakovui E. G., kuriuo prašoma pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1295-633/2004, nustatant nepilnametės dukros J. O. G. gyvenamąją vietą kartu su motina K. G., pakeisti 2004-08-18 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1295-633/2004 priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo vaikams J. O. G. ir E. J. G. periodinėmis piniginėmis išmokomis po 800 Lt kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4-8).

Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą vaikams J. O. G. ir E. J. G. periodinėmis piniginėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo momento iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant K. G. uzufruktą į šias lėšas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo E. G. laikiną materialinį išlaikymą vaikams J. O. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis piniginėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-04-24) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo;išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei K. G..

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte reglamentuota, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja, kokias laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti teismas santuokos nutraukimo bylose, t. y. teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo vaikams priteisimo – tikslas ir paskirtis yra siejamas su būtinybe patenkinti minimalius vaiko poreikius iki ginčas bus išspręstas iš esmės (užtikrinti vaiko turtinių interesų apsaugą, kuri susijusi su būtinų busimų kasdienių vaiko poreikių tenkinimu).

Byloje nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2004 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu tenkino pareiškėjų K. G. ir E. G. pareiškimą ir santuoką, sudarytą 1997 m. gruodžio 27 d. Vilkaviškio rajono civilinių apeigų skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp pareiškėjų K. G. (B.), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nutraukė. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko pavardes G. ir G.. Taip pat patvirtino K. G. (B.) ir E. G. 2004-08-12 pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys susitarė, kad nepilnametės dukros J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu E. G. jo gyvenamojoje vietoje, o sūnaus E. J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) su motina K. G. jos gyvenamojoje vietoje. Šalys taip pat susitarė, kad išlaikymo vaikams ir sau vienas iš kito nereikalauja. Šalys susitarė, kad vaikų auklėjimu rūpinsis abu tėvai bendru sutarimu, o kilus nesutarimams, įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1295-633/2004, nustatant nepilnametės dukros J. O. G. gyvenamąją vietą kartu su motina K. G., pakeisti nurodytu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1295-633/2004 priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo vaikams J. O. G. ir E. J. G. periodinėmis piniginėmis išmokomis po 800 Lt kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės. Taigi, ieškovė K. G. kreipdamasi į teismą iš esmės reiškė reikalavimą, kad abu vaikai gyventų su ja ir jiems iš atsakovo būtų priteistas po 800 Lt išlaikymas kiekvienam. Reikalavimo užtikrinimui prašė priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą vaikams J. O. G. ir E. J. G. periodinėmis piniginėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo momento iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant K. G. uzufruktą į šias lėšas. Analogiško pobūdžio reikalavimus reiškė atsakovas E. G. priešieškinyje, prašydamas pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-862-482/2014 – nustatyti sūnaus E. J. G. gyvenamą vietą su tėvu E. G.. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisti iš K. G. nepilnamečių vaikų – dukros J. O. G. ir sūnaus E. J. G. išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas sumokant iki mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 10 dienos, pervedant jas į atsakovo nurodytą banko sąskaitą, jo vardu.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo E. G. dukrai J. O. ir sūnui E. J. priteisė laikiną išlaikymą po 500 Lt (uzufruktą nustatant ieškovei), neįvertinęs faktinės vaikų gyvenamosios vietos situacijos, nepagrįstai abiejų vaikų išlaikymo naštą perkėlė atsakovui. Kaip minėta, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą iš esmės vertintinas grėsmės vaiko turtinių ir turtinių interesų apsaugai kriterijus. Iš bylos duomenų matyti, kad dukra J. O. G., kurios Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2004 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (atsakovu), šiuo metu gyvena su mama (ieškove), o sūnus E. J., kurio gyvenamoji vieta nurodytu sprendimu nustatyta su mama (ieškove), gyvena su tėvu (atsakovu), nurodytą aplinkybę patvirtina Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. gegužės 15 d. išvada (b. l. 41-42) bei E. J. G. (b. l. 43-44) ir J. O. G. (b. l. 45-46) paaiškinimai. Taigi, šiuo atveju, susidaro tokia situacija, kad vaikai gyvena pas skirtingus tėvus. Pažymėtina, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str., 3.165 str., 3.192 str.). Tai, kad vaikai gyvena pas skirtingus tėvus, reiškia, kad pareiga išlaikyti pas tėvą gyvenantį sūnų (prisidėti prie išlaikymo) tenka ieškovei, o atsakovui tenka pareiga išlaikyti (prisidėti prie išlaikymo) pas ieškovę gyvenančią dukrą. Tačiau atsižvelgiant į faktinę situaciją, kad sūnus gyvena pas tėvą E. G., kuris iš esmės išlaiko sūnų E. J. G., o dukra J. O. G. gyvena pas motiną K. G. ir ji išlaiko dukrą, darytina išvada, kad tėvai yra pasiskirstę vaikų išlaikymo pareigomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vaikų turtiniai interesai, susiję su būtinų kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, yra užtikrinti.

Pažymėtina, jog pasikeitus faktinei situacijai ir realiai iškilus grėsmei vaikų turtiniams ir neturtiniams interesams, proceso šalys turi teisę bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo vaikams priteisė laikiną išlaikymą, taip pažeisdamas laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias nuostatas.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės K. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.