- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- 1-48-576/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01318-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- A. R., D. D., M. K.
- Civilinis ieškovas
- J. B.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Anatolijus Svila, Liudmila Karvelienė, Aldevinas Švedas
vertėjaujant Audriui Krušnai, Eglei Smailienei, Helenai Žemaitel, Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai, Irinai Pikčilingienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,
A. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), .gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
D. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nevedęs, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji M. K., A. R., D. D. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
M. K., A. R., D. D. 2012-05-09 apie 14.30 val., veikdami kartu, viešoje vietoje – prie parduotuvės „Maxima“, adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad M. K. kartu su A. R. priėjo iš priekio prie nepilnamečio J. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. K. sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius J. B. kumščiu į veidą, o tuo metu kai A. R. sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius J. B. kumščiu į veidą, D. D., priėjęs nukentėjusiajam J. B. iš už nugaros, rankomis laikė pastarąjį už pečių, tuo padarydami nukentėjusiajam nepilnamečiui nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d
Kaltinamasis M. K. kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos prisipažino visiškai, tačiau iš jo parodymų spręstina, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Parodė, kad dienos metu kartu su klasiokais A. R., D. D. ir A. S. ėjo namo. Jiems iš priekio kitoje gatvės pusėje ėjo J. B., kuris keistai į juos žiūrėjo. Tada jis kartu su A. R. perbėgo gatvę ir paklausė J. B., kodėl jis taip keistai žiūri. Kilo žodinis konfliktas. Tada jis dešine ranka, kumščiu tris kartus sudavė J. B. į veidą. Nukentėjusysis po smūgių lygtai prisėdo ar nukrito, tiksliai nepamena. A. R. tuo metu stovėjo šalia, D. D. stovėjo šalia dvylikos aukštų namo, o A. S. tuo metu laukė mamos, ėjo link stotelės. D. D. priėjo tik kai jis sudavė į veidą nukentėjusiajam. Priėjęs paklausė: kam mušate? Tada J. B. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Jis padavė paimtą iš D. D. nosinaitę nukentėjusiajam. Po to pastovėjo, pašnekėjo ir J. B. pasakė, kad viskas gerai, nuėjo link stotelės, o jie – namo. A. R. nemušė J. B., o D. D. jo nelaikė.
Jis priėjo prie nukentėjusiojo iš priekio tikslu pašnekėti. Priežasties dėl ko įvyko konfliktas tiksliau paaiškinti negali. Nukentėjusiojo paklausė, ko taip žiūri, jis atsikirto ir įvyko žodinis konfliktas. Įvykis buvo šalia Maxima parduotuvės, Šaltkalvių gatvėje. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Pokalbio metu nukentėjusysis stovėjo vienas,o jis buvo su A. R., su kuriuo perbėgo gatvę. Įvykio metu A. R. stovėjo nuo nukentėjusiojo maždaug už 1-2 metrų, A. R. lygtai nedalyvavo pokalbyje. Gal ir A. R. kokį klausimą uždavė nukentėjusiajam.
Kai sudavė smūgius, pamatė, kad bėga kraujas, priėjo D. D. ir klausė, kas įvyko, o jis atsakė sukonfliktavo, sudavė smūgį ir paklausė, ar D. D. turi nosinaitę, D. D. jam davė nosinaitę, o jis nukentėjusiajam. Tada paklausė, ar viskas normaliai, nukentėjęs atsakė, kad taip ir išsiskirstė. 10 minučių viskas vyko. Apie įvykį papasakojo draugams, kokiems nepamena.
Kai jis smūgiavo, nukentėjusysis nieko nedarė. Gal ranka užsidengė. Sutinka, kad savo veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam, tačiau mano, kad ieškinys per didelis.
Kaltinamasis A. R. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad iš mokyklos ėjo kartu su M. K., D. D. ir A. S. namo. Jis ėjo pas D. D. paimti pakrovėjo. J. B. ėjo kitoje gatvės pusėje ir kažkaip keistai pažiūrėjo į jų pusę. Kartu su M. K. pribėgo prie J. B. pakalbėti. Įvyko žodinis konfliktas tarp M. K. ir J. B., ir M. K. sudavė daugiausia tris smūgius nukentėjusiajam J. B.. Vienas smūgis buvo į veidą, kiti – ne, nežino kur, bet tikrai ne į veidą. J. B. nukrito, o M. K. padėjo jam atsistoti. Atbėgo D. D. ir M. K. paprašė pas pastarąjį nosinaičių, o D. D. davė. Tada M. K. paklausė J. B., ar viskas gerai, tas atsakė, kad gerai ir jie nuėjo, o nukentėjusysis irgi nuėjo.
Jis priėjo prie nukentėjusiojo nes M. K. ėjo. Tarp M. K. ir nukentėjusiojo vyko pokalbis, o jis stovėjo, nukentėjusiajam nieko nesakė. Nukentėjusysis atsikirtinėjo M. K., todėl įvyko konfliktas. Jis bėgo per gatvę, o po to stovėjo, nespėjo nieko pasakyti. D. D. stovėjo prie namo, laukė, o kai pradėjo muštis D. D. atbėgo.
Konfliktas prasidėjo, kai jie dviese pribėgo per gatvę prie nukentėjusiojo. M. K. su nukentėjusiuoju kalbėjo lietuvių klaba. Jis nukentėjusiajam nesudavė, į pokalbį nesikišo. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo.
Kaltinamasis D. D. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad ėjo iš mokyklos kartu su M. K., A. R. ir A. S.. Ėjo pas jį namo pakrovėjo. Konfliktas prasidėjo prie dvylikaaukščio, tačiau jis stovėjo nuo jų per tris metrus. Nieko negirdėjo. Su A. S. apie 5 minutes stovėjo ir pamatė kraujuotą J. B.. Atstumas tuo metu buvo kažkur 100 metrų, matė, kad laiko nukentėjusysis už nosies. Pribėgęs padavė J. B. servetėlę, pasakė, kad jau reikia eiti.
Konflikte jis nedalyvavo. Jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nesiėmė, tik padavė servetėlę. Dar matė, kad J. B. nukrito, o po to laikėsi už nosies, pribėgęs pamatė kraują. Dėl ko nukentėjusysis nukrito – nežino. Jis priėjo prie kompanijos, kad nuraminti. Prie nukentėjusiojo nėjo kartu su M. K. ir A. R., nes nenorėjo konflikto. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusysis J. B. teisme parodė, jog kaltinamieji iki įvykio jam nebuvo pažįstami. Gegužės 9 dieną eidamas iš mokyklos apie 14,30 val. prasilenkė su keturiais jaunuoliais, kurie ėjo kitoje gatvės pusėje. Jis į juos pasižiūrėjo ir nusisuko. Tuo metu klausėsi muzikos per ausinukus ir ėjo toliau, negirdėjo, ar jie jam šaukė. Paėjus, jį pasivijo M. K. ir A. R.. Jie kažko paklausė rusiškai. Jis nesuprato ir paklausė: ką? Tada jie pradėjo mušti jį į veidą. M. K. sudavė dešine ranka penkis smūgius, o A. R. ne mažiau tris kartus sudavė. Jis nenukrito. Tuo metu kai M. K. ir A. R. jį mušė, iš už nugaros jį laikė, buvo užlaužę rankas. Kaltinamieji pasišalino, kai pamatė senyvų žmonių porą, pabėgo į kitą pusę. Tada jis nuėjo į visuomeninio transporto stotelę, o prie jo priėjusi nepažįstama moteris padavė servetėlę.
Kai kaltinamieji prie jo priėjo, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jo klausė rusiškai, o jis rusiškai nesupranta.M. K. jam sudavė kumščiu į veidą, o A. R. taip pat sudavė smūgius į veidą,į kitą veido pusę, į antakį, o D. D. tuo metu laikė.
Kai prie jo priėjo dviese iš priekio ir paklausė kažko rusiškai, tuo metu iš už nugaros priėjo D. D.. Jį laikė už pečių iš už nugaros, jo rankos nebuvo laisvos, jos buvo užlaužtos už nugaros. Jis nematė, kas jį laikė už nugaros. Įvykis baigėsi dėl to, kad kaltinamieji pamatė praeinančius senyvus žmones. Po įvykio nosis buvo sutinusi, sulaužyta, galva truputį svaigo, antakis praskeltas, ištinus lūpa, akis. Nieko nematė ta akimi. Po to bijojo į mokyklą vaikščioti vienas. Po įvykio paskambino tėčiui ir tėtis jį nuvežę į ligoninę. Po to vaikščiojo į polikliniką. Civilinį ieškinį palaiko.
Atpažįsta M. K. – pastarasis priėjo, paklausė kažko ir sudavė, A. R. stovėjo šalia, nieko nesakė ir sudavė ne mažiau 3 smūgius. D. D. laikė už nugaros, jam atrodo jisai laikė. Trečio asmens prie jo pribėgusio iš nugaros jis nematė. Įvykio metu nugriuvęs nebuvo, visą laiką stovėjo.
Kai ėjo iš mokyklos, kuprinė buvo ant pečių. Rankas jam laikė po kuprine. Kai sudavė pirmuosius smūgius jį jau laikė užlaužę rankas už nugaros. Pirmiausia jis pajuto laikymą, o po to mušimą.Du asmenys mušė ir vienas laikė. A. R. ir M. K. nelaikė, jie sudavė smūgius. Jis nesuprato už ką jį mušė. Mušti baigė, nes pamatė senyvų žmonių porą, o ne dėl to, kad konfliktas baigėsi.
Nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad sūnus J. B. jam pasakojo, kad ėjo iš mokyklos vienas ir prie Maxima automobilių stovėjimo aikštelės, prie kioskų 4 vaikinai triukšmavo, jis pažiūrėjo į juos ir ėjo toliau. Vaikinai atbėgo į jo pusę, kažką pasakė rusiškai, jis nieko nesuprato. Tai jie jį aplenkė iš priekio dviese, o trečias už nugaros paėmė už rankų ir dviese jį pradėjo mušti. Sūnui buvo sumušta nosis, daugybiniai kūno sužalojimai. Santariškėse nustatė nosies lūžį, o ekspertas po to parašė, kad nosies lūžio negali nustatyti. Sūnus draustas, už lūžį gavo 300 litų draudiminę išmoką.
Liudytojas A. S. teisme parodė, kad kaltinamieji jam pažįstami. M. K. buvęs klasiokas, su juo bendrauja, A. R. ir D. D. pažįsta apie 6 metus, bendrauja, santykiai nėra konfliktiški. Nukentėjusiojo J. B. nepažįsta. Jis, D. D., A. R. ir M. K. ėjo iš mokyklos. Prie parduotuvės autobusų stotelėje jį, A. S., turėjo paimti mama. Mama parašė, kad vėluos ir jis lydėjo M. K., D. D. namo. Po to kilo konfliktas. Nelabai pamena aplinkybių. M. K. ir A. R. nuėjo prie to vaikino - J. B., o jis atsisveikinęs nuėjo į stotelę.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S., kurio parodymai teisme paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad pažįsta vaikinus - M. K., D. D. ir A. R., kadangi minėti vaikinai yra jo klasiokai ir draugai. Jis asmeniškai pažįsta M. K. beveik 12 metų ( nuo 1-os klasės), D. D. pažįsta jau 6 metus ( nuo 6-os klasės) ir A. R. pažįsta jau 6 metus ( nuo 6-os klasės).
2012-05-09 po pamokų (tiksliai valandos neatsimena), gal apie 14.30 val. jis kartu su draugais, t.y. M. K., D. D. ir A. R. išėjo iš Saulėtekio vidurinės mokyklos ir nuėjo link parduotuvės Maxima, Šaltkalvių g. 2, Vilniuje. Jis turėjo laukti „Naujininkų“ autobuso sustojime (kuris yra netoli nuo parduotuvės Maxima, jį iš ten turėjo paimti jo motina Ž. S., turėjo atvažiuoti su automobiliu). M. ėjo kartu su A. R., o jis ėjo kartu su D. D. jiems iš paskos. Atstumas tarp jų buvo apie 7 metrai. Kai jis kartu su D. D. buvo apie 15 m atstumu nuo parduotuvės Maxima, tuo metu M. K. kartu su A. R. ėjo jam iš priekio, tai jis pamatė ir išgirdo, kaip jam nepažįstamas vaikinas kažką garsiai pasakė, ką pasakė ir kieno atžvilgiu jis neatsimena, tačiau jam atrodo, kad minėtas vaikinas nieko blogo nepasakė. Minėtas vaikinas tuo metu buvo apie 7 m atstumu nuo parduotuvės Maxima, bet kitoje gatvės pusėje, t.y. prie kiosko. M. K. kartu su A. R. nubėgo link minėto vaikino, tuo metu ir D. D. greitai su juo atsisveikino ir irgi nubėgo link minėto vaikino. Jis nuėjo prie autobuso sustojimo, kur jau buvo jo motina. Eidamas link sustojimo pamatė, kaip jo draugai pribėgo prie minėto vaikino, bet kas buvo toliau nežino, nes tuo metu nuėjo link sustojimo. Kaip buvo sumuštas minėtas vaikinas, jis asmeniškai nematė, bet apie tai, kad vaikinas buvo sumuštas kitą dieną, t.y. 2012-05-10 sužinojo iš M. K. ar A. R.. Jam M. K. ar.A. R. , tiksliai neatsimena, pasakė, kad vakar sumušė vaikiną, bet dėl ko ir kas konkrečiai sumušė minėtą vaikiną jam nepasakė, o jis ir neklausė (b.l. 22-23,1t.).
Po parodymų garsinimo atsakinėdamas į klausimus paaiškino, kad jo draugai bėgo prie nukentėjusiojo turbūt pakalėti. Atrodo, kad nukentėjusysis kažką sakė. Prie nukentėjusiojo J. B. buvo priėję tik tie trys vaikinai - D. D., A. R. ir M. K.. Iš pradžių M. K. su A. R., o po kurio laiko D. D.. Kitų pašalinių asmenų prie nukentėjusiojo nematė. Jis nematė, kad kuris nors iš jų trijų suduotų smūgius nukentėjusiajam.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta:
Šalies argumentai
2012-05-09 Protokole-pareiškime (b.l.2,1t.), V. B. nurodė, jog 2012-05-09 apie 15,30 val. jam paskambino dukra ir pasakė, kad sūnus J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., grįžo į namus sumuštas. Sūnų sumušė prie prekybos centro „Maxima“, adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, trijų asmenų grupė.
Nukentėjusysis J. B. savo parodymus patvirtino akistatos su M. K. metu(b.l.30-31,1t.), taip pat akistatos su A. R. metu(b.l.34-35,1t.), ir akistatos su D. D. metu(b.l.38-39,1t.).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta specialisto išvada Nr. G1096/12(01) dėl J. B. įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo:
2012-05-14 Specialisto išvada Nr.G1096/12(01) (b.l.51-53,1t.) buvo konstatuota,, kad J. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: kraujosruvos kaktos dešinės pusės odoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, juosmens dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Vaikų ligoninėje nustatytas nosies kaulų lūžis sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė nepagrįsta objektyviu rentgenologiniu tyrimu. Sužalojimai padaryti kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku(2012-08-17). Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. B. nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. J. B. nustatyti sužalojimai veide būdingi smūgių sudavimui ( pvz. kumščiu), juosmens dešinės pusės sumušimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį ( pvz. kumščiu, koja), tiek ir griūnant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 4-iais trauminiais poveikiais.
Apklausta teisme ekspertė J. G.-D. paaiškino, kad tvirtina byloje esančią specialisto išvadą Nr. G 1096/12(01). Ji pati ekspertizės dėl nosies kaulo lūžio neatliko, tik aprašė duotas išvadas. Buvo pateiktos nuotraukos ir medžiaga ir gydytoja rentgenologė davė išvadą, kad nosies kaulų lūžių nematyti iš pateiktų dokumentų. Reikia atlikti tyrimą norint nustatyti, ar įvykio metu nukentėjusysis patyrė nosies kaulų lūžį.
Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant pašalinti abejones dėl nukentėjusiajam nusikalstamos veikos metu padaryto sveikatos sutrikdymo masto, buvo paskirta J. B. komisijinė teismo medicinos ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas Nr. EKG 98/13 (b.l.44-48,2t.), kuriuo pateikta išvada, kad J. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: kraujosruvos kaktos dešinės pusės odoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, juosmens dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu.Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. B. nustatyti kūno sužalojimai nepriskirtini sužalojimams, būdingiems savęs sužalojimui. Visų J. B. nustatytų kūno sužalojimų padarymą griuvimu paaiškinti sunku. J. B. Vaikų ligoninėje 2012-05-09 nustatytas nosies kaulų lūžis sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė nepagrįsta objektyviu rentgenologiniu tyrimu. Todėl nėra objektyvaus pagrindo keisti sveikatos sutrikdymo mastą duotą specialisto išvadoje Nr. G 1096/12(01).
Apklausta specialistė J. D., pasirašiusi ekspertizės aktą, paaiškino, kad tvirtina ekspertizės akte Nr. EKG 98/13 išdėstytus duomenis. Nurodė, kad įtariant kaulų lūžimus yra atliekamos rentgenogramos tai vietai įvertinti. Nosies kaulų lūžimai yra specifiniai, nes lūžta paprastai ne pats kaulas, o per siūlę, reiškia atsikabina siūlė ir pasislenka. Rentgenogramoje matosi tokie požymiai kaip deformacija, pasislinkimas iš vietos, asimetrija. Gali būti lūžimas ir be deformacijos, be pasislinkimo, tai rentgeniškai to nepasakytų. Gali būti kiti lūžimo požymiai. Gydytojas jaučia specialų garsą kai kaulai juda ir nesiremia vienas į kitą. Teoriškai gali būti, kad ne kiekvienas rentgenologinis tyrimas parodo kaulų lūžimą, praktiškai rentgenologinis tyrimas yra lemiamas. Rentgenologas atsako, ar matomas kaulų lūžimas rentgenogramoje ar ne, galutinę išvadą rašo gydytojas klinicistas.
Byloje siekiant pašalinti abejones ir nustatyti, ar nukentėjusiajam J. B. Vaikų ligoninėje VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale buvo nustatyta teisinga diagnozė, paskirta nukentėjusiojo J. B. deontologinė ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas Nr.EDG 23(98)/15 (01) (b.l.114-118,2t.), kuriame pateikta išvada:
1.J. B. Vaikų ligoninėje VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale buvo nustatyta neteisinga diagnozė - nosies kaulų lūžis, nes LOR gydytoja J. B. neteisingai įvertino nukentėjusiojo J. B. 2012-05-09 atliktas dviejų krypčių nosies rentgenogramas Nr. 15892-93, nurodydama, kad mato nosies kaulų lūžį, kai tuo tarpu gydytojai rentgenologai, turintys specialiųjų žinių vertinti rentgenogramas - lūžio nekonstatuoja.
2.J. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: kraujosruvos kaktos dešinės pusės odoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, juosmens dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu.J. B. gydytojų klinicistų nustatytas nosies kaulų lūžis bei nosies deformacija dėl nosies pertvaros iškrypimo sužalojimais nevertinami, nes nosies kaulų lūžio diagnozė nepagrįsta objektyviu rentgenologiniu tyrimu, o nosies deformacija - objektyviais nosies pertvaros traumavimo požymiais. J. B. nustatyti kūno sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
LR BK 284 str. 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Minėto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl jis laikomas baigtu sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje vertinama, kad visuomenės rimties sutrikdymą kaip pasekmę gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, sugadintas turtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan.
Kaltinamasis M. K. pripažino įvykdęs viešosios tvarkos pažeidimą, sudavęs kumščiu tris smūgius nukentėjusiajam į veidą, tačiau teigė minėtus veiksmus atlikęs vienas. Kaltinamasis A. R. ir kaltinamasis D. D. nepripažino jiems inkriminuojamos veikos padarymo fakto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamųjų M. K., A. R. ir D. D. kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.
Kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo J. B., nukentėjusiojo V. B. ir liudytojo A. S. parodymais, iš dalies kaltinamojo M. K. parodymais, rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusysis J. B. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad jį pasivijo dviese – A. R. ir M. K., pastarieji buvo jam iš priekio, abu sudavė smūgius į veidą: M. K. sudavė penkis smūgius, o A. R. tris smūgius. Kai sudavė pirmuosius smūgius, jį trečias asmuo jau laikė užlaužęs rankas už nugaros. Nukentėjusysis neabejodamas teisme patvirtino, kad smūgius jam sudavė tiek kaltinamasis M. K., tiek kaltinamasis A. R.. Nors nukentėjusysis J. B. nurodė nematęs trečio asmens, kuris jį laikė, tačiau ta aplinkybė, kad būtent D. D. laikė nukentėjusįjį teismo vertinimu nustatyta liudytojo A. S. parodymais, kuris patvirtino, kad prie nukentėjusiojo J..Baranausko buvo priėję tik tie trys vaikinai – tai A. R., M. K. ir D. D.. Kitų asmenų prie nukentėjusiojo nematė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. konkretizavo, kad kai M. K. ir A. R. nubėgo link nukentėjusiojo, D. D. greitai su juo (A. S.) atsisveikino ir irgi nubėgo link nukentėjusiojo. Tokie liudytojo A. S. parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo J. B. nurodytoms aplinkybėms, kad įvykio metu jo atžvilgiu veiksmus atliko trys asmenys, vienas laikė, o du mušė. Nukentėjusiojo J. B. ir liudytojo parodymais nustatyta, kad šie trys asmenys yra būtent kaltinamieji. Analogiškas sužalojimo aplinkybes nukentėjusysis J. B.( tuo metu nepilnametis) papasakojo ir savo tėvui nukentėjusiajam V. B.. Netikėti nukentėjusiojo J. B. nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusysis J. B. savo parodymus patvirtino akistatų su kaltinamaisiais M. K. (b.l.30-31,1t.), A. R.(b.l.34-35,1t.), D. D. metu(b.l.38-39,1t.). Nukentėjusiojo J. B., V. B. ir liudytojo A. S. parodymai yra nuoseklūs, patvirtina vieni kitus, todėl nekelia jokių abejonių savo tikrumu.
Nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastas patvirtintas 2012-05-14 Specialisto išvada Nr.G1096/12(01) (b.l.51-53,1t.) ir dviem ekspertizės aktas: Nr. EKG 98/13 (b.l.44-48,2t.), Nr EDG 23(98)/15 (01) (b.l.114-118,2t.), kuriais nustatyta, kad J. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: kraujosruvos kaktos dešinės pusės odoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, juosmens dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Specialisto išvadoje ir ekspertizės aktuose nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir patvirtina J. B. parodymus apie šių sužalojimų padarymo aplinkybes, lokalizaciją ir laiką.
2012-05-09 Protokole-pareiškime (b.l.2,1t.), užfiksuotos aplinkybės taip pat patvirtina nukentėjusiojo atžvilgiu vartoto smurto faktą, vietą ir laiką bei jį sumušusių asmenų skaičių.
Siekiant pašalinti abejones dėl įvykio metu nukentėjusiajam J. B. padaryto sveikatos sutrikdymo masto buvo paskirtos dvi ekspertizės, kuriose pateiktos išvados, kad įvykio metu nukentėjusiajam J. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertų išvadomis ir vertina, kad būtent toks sutrikdymo mastas ir buvo padarytas nukentėjusiajam J. B. kaltinamųjų veiksmais.
Kaltinamųjų D. D. ir A. R. parodymus apie tai, kad jokių veiksmų nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu neatliko, teismas atmeta, nes jie prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojo duotiems parodymams.
Nors kaltinamasis M. K. pripažino vartojęs smurtą nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu, ir šioje dalyje jo parodymai atitinka nukentėjusiojo J. B. parodymus, tačiau vertinant kiek smūgių M. K. sudavė nukentėjusiajam teismas remiasi būtent nukentėjusiojo parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina objektyvūs bylos duomenys, t.y. specialisto išvada, kuria konstatuota, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais.
Kaltinamojo M. K. parodymai, kad jis smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo vienas yra paneigti nukentėjusiojo J. B., V. B., liudytojo A. S. parodymais, specialisto išvada(b.l. 51-53,1t.).
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamųjų parodymai dalyje dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam, prieštarauja tarpusavyje. M. K. teisme nurodė sudavęs tris smūgius nukentėjusiajam veidą, o A. R. teigė matęs, kad nukentėjusiajam į veidą buvo suduotas tik vienas smūgis, o kiti nežino kur, bet tikrai ne į veidą. Pažymėtina, kad tokius A. R. parodymus paneigia ir byloje esantys objektyvūs duomenys, t.y. specialisto išvada ir du ekspertizės aktai, kuriais nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam kaktos dešinės pusės odoje, dešinės akies viršutiniame voke, nosies sumušimas ir kraujosruva lūpos gleivinėje bei juosmens dešinės pusės sumušimas. Akivaizdu, kad J. B. specialisto ir ekspertų nustatyti sužalojimai veide vienu trauminiu poveikiu nepadaromi.
Kaltinamųjų veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. B. sveikata, ką patvirtina byloje esanti 2012-05-14 Specialisto išvada Nr.G1096/12(01) (b.l.51-53,1t.) ir du ekspertizės aktai: Nr. EKG 98/13 (b.l.44-48,2t.), Nr .EDG 23(98)/15 (01) (b.l.114-118,2t.), bei buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Ištirtų įrodymų viseto pagrindu, kurie papildo vienas kitą, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų M. K., D. D., A. R. veiksmai padarant šį nusikaltimą įrodyti visiškai, abejoti jų kaltumu pagrindo nėra. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. Kaltinamųjų veiksmai rodo, kad jie veikė bendrai. Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji M. K., D. D., A. R. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rintį ir tvarką. Jų veiksmai buvo įžūlūs - neleistini, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtini, aplinkinius šokiruojantys, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką, todėl nėra jokios abejonės, kad šiais veiksmais buvo realiai sutrikdė visuomenės rimtis ir tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 8 d. priimtoje nutartyje Nr. 2K–670/2002 („Teismų praktika" Nr. 18, p. 119–122) išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirs nepatogumų. Spręstina, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką įvykdė viešoje vietoje – gatvėje, kur turi teisę lankytis kiti asmenys bet kuriuo paros metu.
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis M. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, žalos neatlygino, šiuo metu nedirba.
Kaltinamasis A. R. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, žalos neatlygino.
Kaltinamasis D. D. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba, žalos neatlygino.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe LR BK 60 str. 1 d. 1 p. )
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. K. pripažino nusikalstamos veikos padarymo faktą.
Kaltinamųjų įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d., yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinis pobūdis), pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamiesiems M. K., A. R., D. D. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Byloje civilinis ieškovas J. B.(b.l.9,1t.) pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos moralinės žalos 20 000 litų sumai. Ieškinys grindžiamas tuo, kad J. B. buvo žiauriai sumuštas, po įvykio bijo vienas pasirodyti Naujininkų mikrorajone, po patirto smurto jaučiasi nesaugiai, daug laiko praleidžia namuose, nes bijo išeiti į lauką.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. B., kuris jau yra pilnametis, pareiškė, kad civilinį ieškinį palaiko.
Civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Byloje esančia įrodymų visuma yra nustatyta, kad ieškovui J. B. dėl nusikaltimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (Specialisto išvada Nr. G1096/12(01)( b.l.51-53,1t.), ekspertizės aktas Nr. EKG 98/13(b.l.44-48,2t.), ekspertizės aktas Nr. EDG 23(98)/15(01) ( b.l.114-118,2t.).
CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Galiojančios materialinės teisės normos teismui nustato teisę įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, nurodydamos, kad teisėjas, įvertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylai aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., CK 1.5 str.). Teismas turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nuketėjusio neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad nukentėjusiajam J. B. buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas, dėl jo atsirandantys nepatogumai ir pan. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia reikia atsižvelgti į asmens sveikatos sutrikdymo sunkumą.
Byloje nustatyta, kad J. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl įvykio metu patirtos traumos J. B. buvo konsultuotas, gydytas VšĮ Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus Univerrsiteto vaikų ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje, VšĮ Naujininkų poliklinikoje. J. B. įvykio metu buvo nepilnametis, patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas.
Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji M. K., A. R., D. D. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamųjų turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis M. K. vidurinio išsilavinimo, nedirba, nevedęs, žalos neatlygino.. Kaltinamasis A. R., vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba „Maxima“ LT UAB, žalos neatlygino. Kaltinamasis D. D., nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, žalos neatlygino.
Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į nurodytą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašoma 20 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra mažintina, todėl civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl išlaidų
Byloje Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos D. D. išlaidų priteisimo. Kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo koordinatoriaus parinktas ir teismo paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 4 p. pagrindu, t.y. pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu. LR BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam D. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteisti laisvės apribojimu vienuolikai mėnesių, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Išaiškinti, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę M. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.
Kardomąją priemonę A. R. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.
Kardomąją priemonę D. D. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. K., A. R., D. D. 1300 eurų (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) nukentėjusiojo J. B. naudai.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu kaltinamajam D. D., netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.