Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – grūdų sandėlį 1F1/p (toliau ir ginčo dalykas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodo, kad jau daugiau kaip dešimt metų valdo šį nekilnojamąjį daiktą, į kurį nebuvo įgijęs nuosavybių teisių. VĮ Registrų centras 2016 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimus Nr. VILKS-2752 ir Nr. VILRS-1527, kuriais atsisakė įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą grūdų sandėlį 1F1/p ir pareiškėjo daiktines teises į šį nekilnojamąjį turtą, nurodydamas, jog nepakanka duomenų, kad būtų galima įrašyti pastatą į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjo daiktines teises nekilnojamojo turto registre. Paaiškina, kad 1995 m. balandžio mėnesį, turto perdavimo – priėmimo aktu Žemės ūkio bendrovė „Žirnaja“ perdavė iš bendrovės balanso pajaus sąskaita grūdų sandėlį šiems asmenims: K. V., V. V., E. K., R. P., S. P., A. I., K. V., K. B., S. S., S. B., J. V.. Paaiškina, jog 1998 m. balandžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi minėti asmenys pajus už grūdų sandėlį pardavė pareiškėjui ir kiekvienam iš jų buvo sumokėta po 860 Lt (249,10 EUR). Pareiškėjas tvirtina, jog atsiskaitęs su visais pajininkais perėmė valdyti ir naudoti grūdų sandėlį, kurį valdo iki šiol. Pareiškėjas pažymi, jog atliko grūdų sandėlio 1F1/p kadastrinius matavimus: pastatas kaip nekilnojamasis daiktas suformuotas, jam sutektas unikalus numeris, adresas. Pažymi ir tai, kad pastatas stovi ant valstybės žemės, todėl įteisinus pastatą, būtų galima suformuoti žemės sklypą pastato eksploatacijai. P. V. J. nurodė, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą daugiau kaip dešimt metų valdo ir prižiūri grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į minėtą nekilnojamąjį daiktą, yra visos Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos faktui, kad šį grūdų sandėlį jis įgijo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nustatyti (1-2 b.l.).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad byloje pateiktame pareiškėjo 1995 metų perdavimo – priėmimo akte nurodytas turtas nėra detalizuotas ir iki šio akto pasirašymo nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškime nurodyti teiginiai, dėl pastato priklausymo žemė sūkio bendrovės „Žirnaja“ nuosavybės teise, yra abejotini. Pažymėjo, jog atsižvelgus į šios bendrovės likvidavimo laikotarpį dėl pareiškėjo pareiškime nurodyto turto savo poziciją papildomai turėtų išdėstyti Ukmergės rajono savivaldybės administracija, kadangi pagal galiojusį teisinį reglamentavimą rajono valdyba tuo metu turėjo galimybę disponuoti valstybei priklausančiu pajumi, jeigu toks turtinis įnašas buvo įnešamas į žemės ūkio bendrovę (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 889 Dėl disponavimo valstybei priklausančiais žemės ūkio bendrovių pajais“ 1 punktas) (41-43 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius atsiliepime į pareiškimą neprieštarauja dėl pareiškime keliamo reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. J. įgyjamosios senaties būdu įgijo gūrų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). (47- 50 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi suinteresuotumo šioje byloje ir pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teise nekilnojamąjį daiktą – grūdų sandėlį (duomenys neskelbtini)., palieka spręsti teismui (54 b.l.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnyje, reglamentuojančiame pasirengimą nagrinėti bylą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, įtvirtinta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklapyje skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje toks pranešimas buvo paskelbtas 2016 m. rugsėjo 27 d. specialiame tinklapyje www.teismai.lt. CPK 533 straipsnyje nustatyta, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš nurodytų sąlygų iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijama, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 1995 metų balandžio mėnesį žemės ūkio bendrovė „Žirnaja“ turto perdavimo – priėmimo aktu iš bendrovės balanso perdavė pajaus sąskaita grūdų sandėlį šiems asmenims: V. K.. V. V, K. E., P. R., P. S., I. A., V. K., B. K., S. S., B. S., V. J. (16 b.l.). P. V. J. su minėtais asmenimis 1998 metais pasirašė pajų pirkimo – pardavimo sutartis, su pardavėjais atsiskaitė (17-28 b.l.). Į bylą pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis nustatyta, kad 1974 metais (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas grūdų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (7-15 b.l.). VĮ Registrų centras priėmė sprendimus, kuriais atsisakė įregistruoti nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto kadastrą (4 b.l.), bei atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį daiktą (5 b.l.).

Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalies, 4.70 straipsnio 1 dalies, 4.71 straipsnio 1 dalies nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 (dešimt) metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 1964 m. CK 24 straipsnio 1 dalį (1983-11-30 įsako Nr. X-5387 redakcija, galiojusi nuo 1983-12-11 iki 1994-06-09) juridiniai asmenys yra, be kita ko, kolūkiai, tarpkolūkinės ir kitokios kooperatinės organizacijos ir jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos, taip pat, įstatymų numatomais atvejais, šių organizacijų ir jų susivienijimų įmonės bei įstaigos, turinčios atskirą turtą ir savarankišką balansą. 1964 m. CK 95 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nuosavybė yra: valstybinė (visaliaudinė) nuosavybė; kolūkinė-kooperatinė nuosavybė; profsąjungų, ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė. Kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teises reglamentavusiame 102 straipsnyje (1964-07-07 įstatymo redakcija, galiojusi iki 1994-06-09) buvo nustatyta, kad kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo pagal savo įstatus (nuostatus); teisė disponuoti turtu, kuris yra kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė, priklauso išimtinai patiems savininkams. Valstybinę nuosavybę reglamentavo 1964 m. CK devintojo skirsnio, tuo tarpu kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybę – dešimtojo skirsnio normos. Taigi kolūkių, kaip nuosavybės teisės subjektų, negalima tapatinti su valstybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2010).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nekilnojamasis daiktas – grūdų sandėlis priklausė žemės ūkio bendrovei „Žirnaja“, todėl šis turtas gali būti įgytas įgyjamosios senaties būdu. Pažymėtina, jog vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Tuo atveju, jei nekilnojamasis daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, šioje byloje atstovaujantis valstybės interesus, pažymėjo, jog pagal galiojusį teisinį reglamentavimą rajono valdyba tuo metu turėjo galimybę disponuoti valstybei priklausančiu pajumi, jeigu toks turtinis įnašas buvo įnešamas į žemės ūkio bendrovę, tačiau nepateikė jokių šia prielaidą pagrindžiančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad sandėlis nėra privačios nuosavybės objektas ir priklauso valstybei ar savivaldybei. Juo labiau, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė neturinti suinteresuotumo šioje byloje (54 b.l.). Taigi byloje nėra įrodyta, jog ginčo dalykas yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, taip pat iš bylos duomenų matyti, kad jis nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu.

Teismas neturi pagrindo abejoti, jog pareiškėjas V. J., sąžiningai įgijęs nekilnojamąjį daiktą – grūdų sandėlį 1F1/p, jį sąžiningai valdo visą jo valdymo laiką. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas šį grūdų sandėlį įsigijo 1998 metų balandžio mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų reiškiamos pretenzijos dėl teisių į ginčo dalyką nuo jo įgijimo ir šiuo metu, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas V. J. grūdų sandėlį sąžiningai valdo visą valdymo laiką bei tiek užvaldydamas daiktus, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir iki šiol buvo ir yra įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į ginčo dalyką. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas užsakė ir atliko nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas visą valdymo laiką ginčo daiktą valdė atvirai.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog pareiškėjo V. J. pareiškimas yra pagrįstas. Teismas neturi duomenų, kurie paneigtų, jog pareiškėjas sąžiningai įgijo grūdų sandėlį ir visą valdymo laikotarpį jį sąžiningai valdė. Byloje taip pat nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į šį turtą negu pareiškėjas, ar patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar, kad minėtą grūdų sandėlį būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėjas būtų praradęs galimybę paveikti daiktą pagal savo valią (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog nebūdamas ginčo dalyko – grūdų sandėlio savininku, nuo 1998 metų balandžio mėnesio sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jį valdė, ir per visą laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į jį, bet nė karto nepasinaudojo ja, todėl yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į grūdų sandėlį, unikalus Nr. 4400-4258-1208, esantį (duomenys neskelbtini). (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 bei 530-533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į grūdų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1F1/p.

Faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.