- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-193-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35351-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- AB DNB bankui
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo S. K. ieškinio atsakovui AB DNB bankui dėl vienašališko lizingo sutarties pakeitimo ir netinkamo lizingo sutarties vykdymo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas S. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) UAB „VALHALLA“ ir atsakovo 2012 m. spalio 22 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. 201210F-10858, kurias pakeitė atsakovas pripažinti vienašališkomis ir neteisėtomis; 2) atsakovo veiksmus, vykdant 2012 m. spalio 22 d. lizingo sutartį, pripažinti neteisėtais; 3) priteisti jam iš atsakovo 21363,94 Eur negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo S. K. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl vienašališko lizingo sutarties pakeitimo ir netinkamo lizingo sutarties vykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškinyje keliamas klausimas dėl UAB „VALHALLA“ ir atsakovo 2012 m. spalio 22 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. 201210F-10858 sąlygų pakeitimo pagrįstumo. Ieškovas pareiškė ieškinį kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB „VALHALLA“ įgaliotas vesti bylą asmuo. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2446-221/2016 iškėlė UAB „VALHALLA“ bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė M. B..Teismo vertinimu, dėl pirmiau nurodytos lizingo sutarties sąlygų pakeitimo pagrįstumo ieškinį pareikšti gali UAB „VALHALLA“ bankroto administratorius. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad bankroto administratorė M. B. įgaliojo ieškovą pareikšti šį ieškinį (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas). Dėl to ieškinį atsisakytina priimti, nes jį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teismas pažymėjo, kad iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas siekia prisiteisti negautą darbo užmokestį. Ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą dėl 21363,94 Eur darbo užmokesčio bankroto administratoriui arba ieškinį bankroto bylą iškėlusiam teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas apginti jo pažeistas teises dėl to, kad dėl vienašališko lizingo sutarties sąlygų pakeitimo ir netinkamo lizingo sutarties vykdymo jis prarado darbą, kuriame dirbo 4 metus, ir kurį dirbdamas toliau, būtų uždirbęs 21 363,94 Eur darbo užmokesčio. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neproporcingai varžydamas ieškovo teises, atsisakė priimti ieškinį, vien dėl to, jog jį padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju, tik bylos nagrinėjimo metu ieškovas turėjo galimybę pareikšti teismui prašymą pakeisti pradinį ieškovą, kuriuo nagrinėjamu atveju turėtų būti bankroto administratorė. Pirmosios instancijos teismas ieškovui tokios galimybės nesuteikė. Ieškovo nuomone, ieškinio padavimas neįgaliotam asmeniui vesti bylą nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį ir tokiu būdu užkirsti kelią tolimesnei bylos eigai. Ieškovo įsitikinimu, pakeitus ieškovą kitu asmeniu, jis būtų galėjęs įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl negauto darbo užmokesčio, tačiau teismui priėmus skundžiamą nutartį, ieškovas praranda galimybę ginti savo pažeistas teises. Ieškovas negali reikšti kreditorinio reikalavimo dėl 21 363,94 Eur negauto darbo užmokesčio bankroto administratoriui, kadangi jis būtų nepagrįstas, reikalavimo pagrįstumą ieškovas siekė įrodyti bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas pažymi, kad kreipėsi į bankroto administratorę dėl dalyvavimo byloje, tačiau jokio atsakymo negavo. Ieškovo nuomone, nagrinėjamoje byloje bankroto administratoriui keliant reikalavimą dėl vienašališko lizingo sutarties pakeitimo ir netinkamo lizingo sutarties vykdymo, bankroto administratorius veiktų visų įmonės kreditorių interesais ir siekdamas atkurti įmonės mokumą, galėtų padidinti bankrutuojančios įmonės turto kiekį, kad kuo daugiau kreditorių reikalavimų būtų patenkinta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
2Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tačiau teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė Civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimus.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė naudotis teismine gynyba turi būti įgyvendinama, laikantis Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų taisyklių. Ieškinio ar pareiškimo teismui (CPK 5 straipsnio 4 dalis) padavimas yra pirminė civilinės bylos teisme vedimo stadija – todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį (pareiškimą) priimti, t. y. ar yra pagrindas iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis ). CPK 137 straipsnio 2 dalyje išvardintas atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašas yra išsamus ir aiškinti jį plečiamai negalima. Atsisakymas priimti ieškinį kitais, šioje dalyje nenumatytais pagrindais yra neteisėtas ir laikytinas konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimu (LR Konstitucijos 30 str.).CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kai nėra aišku, ar procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą) pateikė asmuo, turintis teisę vesti juridinio asmens vardu bylą, teismas nustato terminą ieškinio (pareiškimo) trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinyje keliamas klausimas dėl UAB „VALHALLA“ ir atsakovo 2012 m. spalio 22 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. 201210F-10858 sąlygų pakeitimo pagrįstumo, konstatavo, jog tokį ieškinį gali pateikti tik bankrutuojančios UAB „VALHALLA“ bankroto administratorius, o ieškovas pareiškė ieškinį kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB „VALHALLA“ įgaliotas vesti bylą asmuo, todėl padarė išvadą, kad ieškinį pateikė neįgaliotas asmuo ir tuo pagrindu atsisakė priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai pasisakė dėl ieškinio materialiųjų (subjektinių) reikalavimų ir to pagrindu padaręs nepagrįstą išvadą, kad ieškinį pateikė neįgaliotas asmuo, atsisakė jį priimti. Tiek iš ieškinio formos, tiek iš turinio yra akivaizdu, jog ieškovas S. K. ieškinį reiškia gindamas tariamai pažeistas savo teises, o ne ieškinį dėl UAB „VALHALLA“ pažeistų teisių, t.y. ieškovas reiškia ieškinį tuo pagrindu, kad dėl tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų, pakeičiant minėtos 2012 m. spalio 22 d. lizingo sutarties sąlygas, ir dėl netinkamo šios sutarties vykdymo, ieškovas patyrė žalą, kadangi bankrutavus UAB „VALHALLA“ negavo su darbu susijusių pajamų. Dėl šių aplinkybių, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtina asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Asmuo negali kreiptis į teismą, bet kokiu būdu. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111-114 straipsniai) bei CPK 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Ieškovas turi aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Besikreipiantis į teismą asmuo turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas parengti atsikirtimo argumentus. Tuo atveju, jei ieškovo reiškiamas ieškinys neatitinka minėtų ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, taikomas trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 straipsnis).Iš ieškovo reiškiamo ieškinio matyti, kad jis akivaizdžiai neatitinka ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tikruosius ieškovo ketinimus, privalėjo nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Netgi tuomet, kai materialinis subjektinis reikalavimas preliminariai vertinant yra aiškiai nepagrįstas, nereiškia, jog jis negali būti nagrinėjamas teisme. Toks aiškinimas pažeistų suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Taigi apeliantui turi būti suteikta galimybė pašalinti ieškinio trūkumus. Ir tik tada, priklausomai nuo to, bus ar ne pašalinti ieškinio trūkumai, kliudantys pradėti teisminį procesą pagal tokį reikalavimą, turės būti sprendžiama dėl tolesnio tokio reikalavimo procesinio likimo (CPK 115 straipsnis).Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip paduotą neįgalioto asmens, be to, nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, skundžiama nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.