Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės A. S. atstovei advokatei V. P., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Virginijui Viduoliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui E. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas E. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, nors jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), jokių prašymų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai, šalys nesusituokę. Atsakovas vaiku nesirūpina, nebendrauja, išlaikymo neteikia, vaikas nuo gimimo auga su motina A. S..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė nurodė, kad vaikas nuo gimimo auga su ja, santykiai su atsakovu nutrūko nuo 2022 m. sausio mėnesio. Netikėti ieškovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos procesą, jos nagrinėjimu nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, todėl laikytina, kad šiam reikalavimui neprieštarauja. Akivaizdu, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) nuomonę, įvertinus vaiko amžių, jo ir motinos gyvenimą kartu nuo vaiko gimimo, atsakovui nepareiškus prieštaravimų ir visiškai nusišalinus nuo vaiko auginimo, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnamečio šalių sūnaus M. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. S. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Teismui pirmiau konstatavus, jog M. K. gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. S., teismas pasisako dėl mažamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su tėvu E. K.. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką: atsakovas E. K. su sūnumi M. K. bendrauja motinos gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio I ir III savaitės trečiadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val., nepakenkiant normaliam sūnaus sveikatos ir dienos režimui; Atsakovas su sūnumi M. K. bendrauja motinos gyvenamojoje vietoje II ir IV kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 12.00 val., nepakenkiant normaliam sūnaus sveikatos ir dienos režimui; Atsakovas su sūnumi M. K. bendrauja motinos gyvenamojoje vietoje II ir IV kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val., nepakenkiant normaliam sūnaus sveikatos ir dienos režimui; Šv. Kūčių vakarą (gruodžio 24 d.) ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d.), šv. Velykų pirmąją dieną sūnus praleidžia su motina A. S.; Antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), Naujųjų metų šventę (sausio 1 d.), šv. Velykų antrąją dieną sūnus praleidžia su tėvu E. K. motinos gyvenamojoje vietoje nuo 13.00 val. iki 14.00 val., nepakenkiant normaliam sūnaus sveikatos ir dienos režimui; Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, bet tėvas negali sūnaus aplankyti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita; Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus, nepakenkiant normaliam sūnaus sveikatos ir dienos režimui; Vaiko bendravimo su atsakovu tvarka taikoma iki vaikui sukaks 5 metai.

Teismo nuomone, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeidžia nei šalių, nei jų sūnaus teisių bei yra pakankamai intensyvi. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad atsakovas sūnų matęs du kartus, į VTAS išvadą, kurioje nurodyta, kad atsakovui trūksta tėvystės ir bendravimo įgūdžių, teismas sutinka, jog atsakovo bendravimas su sūnumi turi vykti ieškovės namuose.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, pirmiau išdėstytus motyvus, nesant atsakovo neprieštaravimų, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi M. nustatymo. Ateityje vaikui augant, bendravimo tvarka gali būti keičiama.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t. y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso bendrabučio kambarys adresu (duomenys neskelbtini) (2022-08-03 CBP 4823), Alytuje, transporto priemonių neturi (teismo iniciatyva išreikalauta pažyma). Ieškovė nedirba, jos pajamas sudaro 23,00 Eur stipendija, 299,00 Eur Alytaus rajono savivaldybės išmoka, 127,00 Eur valstybės išmoka vaikui, 356,00 Eur Alytaus miesto savivaldybės išmoka (2022-08-12 DOK 29733). Ieškovės atstovė paaiškino, ieškovei pragyventi padeda jos močiutė. Netikėti ieškovės atstovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo, šalių sūnui šiuo metu 15 mėnesių ir ieškovė, vykdydama savo pareigą sūnui užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius.

Atsakovas jaunas, darbingo amžiaus vyras, į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Atsakovas, kaip minėta, nedalyvavo bylos nagrinėjime, neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį, VTAS specialistams paaiškino, kad neturi pajamų ir negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo. Su ieškove buvo susitarę, kad jis kas mėnesį sūnaus išlaikymui duos po 50,00 Eur, tačiau susitarimo nevykdė. Teismas savo iniciatyva išsiaiškino, kad atsakovas nedirba, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, teistas, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis/negaunamomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Šalių sūnui 15 mėnesių, jo augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, sauskelnės, ugdymo bei lavinimo priemonės, žaislai, būtinos lėšos vaiko ligos atvejais. Šalių sūnus ateityje lankys ugdymo įstaigas, būrelius dėl ko patiriamos papildomos išlaidos. Įvertinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, taip pat kainų augimą, šalies ekonominę būklę, išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Teismo nuomone, savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas serga, jam reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui, higienai. Natūralu, kad vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Iš bylos duomenų matyti, kad visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka vienai ieškovei. Atsakovas dėl savo kaltės, t. y. abejingumo savo vaiko likimui, vaiko neaugina, jo materialiai neremia, todėl privalo vykdyti bent vieną iš savo pareigų – teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Ieškovė, prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 250,00 Eur, bei nurodė, kad šalių sūnui M. valstybė skiria 127,00 Eur išmoką, todėl šia suma mažintinas tėvų skiriamo išlaikymo dydis. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į VTAS išvadą, iš atsakovo E. K. priteistinas jo nepilnamečiam sūnui M. išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 187,00 Eur (500-127:2) nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022-08-03) iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2022-08-17 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio M. K. atstovė A. S., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 750,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki ieškinio padavimo dienos - 2022-08-03. Šį reikalavimą ieškovė grindė aplinkybe, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas išlaikymo nepilnamečiam sūnui neteikė.

Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, būtina nustatyti įsiskolinimo susidarymo metu egzistavusias faktines aplinkybes apie vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Pažymėtina, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias pajamas gavo laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-08-03, todėl, pirmiau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis ir nurodytuoju laikotarpiu buvo panaši į dabartinę. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis bent minimaliai rėmė savo nepilnametį sūnų, VTAS specialistams patvirtino, kad išlaikymo sūnui neteikė (2022-10-19 DOK 39390). Todėl nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, jo tėvų turtinę padėtį ir priteisus išlaikymą sūnui po 187,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-08-03 atsakovo E. K. nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriama suma taip pat privalėjo būti 187,00 Eur. Todėl iš atsakovo priteistinas 1 309,00 Eur (187,00 x 7) išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam sūnui M. K. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) 2022-06-16 sprendimu Nr. ATP-C-2022-01511 A. S. suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė V. P.. Tarnyba 2020-12-08 pateikė teismui patikslintą pažymą Nr. APD-2022-13625, kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už Tarnybos 2022-06-16 sprendimu A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 64 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ antrinės pagalbos išlaidas sudaro 320,50 Eur. Už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo priteistinas 50,49 Eur (187 x 12 = 1 800 x 2 x 3 % = 108 Eur x 75 %) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei valstybė patyrė 17,92 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 79 straipsnis, 85 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Teismui patenkinus 88 procentus ieškinio reikalavimų, į valstybės biudžetą iš atsakovo E. K. priteistina 348,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (282,04+50,49+15,77).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį po 187,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022-08-03) iki jo pilnametystės, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2022-08-17 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.

Indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečio M. K. atstovę A. S..

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 309,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-08-03.

Nustatyti atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1.1. Tėvas su sūnumi M. K. bendrauja motinos gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio I ir III savaitės trečiadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val., nepakenkiant normaliam sūnaus sveikatos ir dienos režimui;

1.2. Tėvas su sūnumi M. K. bendrauja motinos gyvenamojoje vietoje II ir IV kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 12.00 val., nepakenkiant normaliam sūnaus sveikatos ir dienos režimui;

1.3. Tėvas su sūnumi M. K. bendrauja motinos gyvenamojoje vietoje II ir IV kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val., nepakenkiant normaliam sūnaus sveikatos ir dienos režimui.

2.1. Šv. Kūčių vakarą (gruodžio 24 d.) ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d.), šv. Velykų pirmąją dieną sūnus praleidžia su motina A. S.;

2.2. Antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), Naujųjų metų šventę (sausio 1 d.), šv. Velykų antrąją dieną sūnus praleidžia su tėvu E. K. motinos gyvenamojoje vietoje nuo 13.00 val. iki 14.00 val., nepakenkiant normaliam sūnaus sveikatos ir dienos režimui.

3.1. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, bet tėvas negali sūnaus aplankyti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita;

3.2. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus, nepakenkiant normaliam sūnaus sveikatos ir dienos režimui;

3.3. Tokia bendravimo su tėvu tvarka taikoma iki vaikui sukaks 5 metai.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 348,30 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.