- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-11
- Bylos Nr.
- 2-832/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pastato projektas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kodera“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pastato projektas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-1285-153/2010 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pastato projektas“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kodera“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Pastato projektas“ 2009 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu prašydamas iškelti atsakovui UAB „Kodera“ bankroto bylą (b. l. 3-5). Teigė, kad bylos šalys 2006 m. liepos 26 d. sudarė sutartį Nr. 06/07-5 dėl gamybinių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis rekonstravimo techninio projekto parengimo. Projektavimo darbus pareiškėjas atliko, bet atsakovas vengia už juos atsiskaityti, todėl pareiškėjas mano, kad atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kodera“ atsiliepimu į pareiškimą (b. l. 37-40) su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad neatsiskaitymo su pareiškėju priežastis yra ne apyvartinių lėšų stygius, o pareiškėjo (vykdytojo) ne iki galo, nekokybiškai ir pavėluotai atlikti projektavimo darbai, kurių pareiškėjas atsakovui neperdavė. Todėl pareiškėjo reikalaujama sumokėti suma yra ginčo objektas, o ne aiški, apibrėžta ir neginčijama atsakovo skola pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą (b. l. 124-127). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp bylos šalių vyksta ginčas dėl reikalaujamos užmokesčio už atliktus projektavimo darbus sumos, kuris turėtų būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad atsakovas neatsiskaito dėl sunkios finansinės padėties. Įvertinęs finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus rašytinis įrodymus teismas nenustatė kitų ĮBĮ numatytų pagrindų iškelti bankroto bylą, t. y. kad atsakovas vėluoja išmokėti atlyginimą darbuotojams ar yra nemokus, net įskaitant ginčijamą pareiškėjo reikalavimą. Atsakovas taip pat nėra skolingas valstybės (savivaldybių) biudžetams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Pastato projektas“ atskiruoju skundu (b. l. 128-130) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad iki tol, kol pareiškėjas neįteikė atsakovui įspėjimo apie ketinimus iškelti bankroto bylą, atsakovas nereiškė jam jokių pretenzijų dėl techninio projekto atlikimo ne laiku, ne iki galo ir/ar nekokybiškai. Projekte numatytos gamybinės dirbtuvės su administracinėmis patalpomis rekonstruotos ir jose atsakovas vykdo ūkinę komercinę veiklą - remontuoja sunkvežimius. Atsakovo skola pareiškėjui neatsispindi nei atsakovo parengtame kreditorių sąraše, nei ginčijamų reikalavimų arba išieškojimų sąraše - vadinasi, atsakovas neketina vykdyti savo prievolių pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįvertino, taip pat nepaisė pareiškėjo paaiškinimų ir kitų įrodymų, kad atsakovas neketina vykdyti savo prievolių pareiškėjui (ĮBĮ 9 str. 5 d. 2 p.). Galiausiai teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir ex officio neanalizavo, ar atsakovas, rengdamas kreditorių sąrašą (b. l. 54-58), nenuslėpė kitų kreditorių.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kodera“ atsiliepimu į atskirąjį skundą skundo nepripažįsta ir prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 138-141). Pagal atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balansą (b. l. 82-84) atsakovo balansinio turto vertė yra 2 640 656 Lt, o uždelstos vykdyti skolos – 31 286 Lt. Turto ir uždelstų vykdyti skolų santykio iš esmės nepakeistų net įtraukta 37 500 Lt skola pareiškėjui. Pažymi, kad jis ne apskritai atsisako mokėti už atliktų darbų dalį, bet pareiga mokėti pareiškėjui neatsiranda tol, kol vykdytojas tinkamai neatliks visų projektavimo darbų.
Atsakovas UAB „Kodera“ taip pat pateikė prašymą (b. l. 135-137) skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovo nuomone, tai, kad pareiškėjas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą pareiškimą, įrodo ši aplinkybė. Pareiškėjas žinojo, kad neturi teisės į pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo patenkinimą materialiosios teisės prasme, kadangi atsakovo mokėjimo terminas nėra suėjęs (pareiškėjas neatliko ir/ar neperdavė atliktų darbų), dydis neapibrėžtas (reikia išskaičiuoti sumas, kurias pareiškėjas turi sumokėti atsakovui už pavėluotai atliekamus darbus) ir abejotinas (atsakovo netenkina pareiškėjo atliktų darbų kokybė), tačiau vis tiek kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Dar daugiau, pareiškėjas veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, nes atskiruoju skundu prašo ne išspręsti klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo iš esmės, o grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, kad jis iš naujo išspręstų klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Tol, kol nėra įsiteisėjusio galutinio teismo procesinio akto dėl pareiškimo iškelti atsakovui bankroto bylą, lieka galioti atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neigiamai veikiančios jo galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei gadinančios jo reputaciją.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo atskirasis skundas ir atsakovo prašymas skirti pareiškėjui baudą atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde (jeigu pateiktas, atsiliepime į skundą) nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei Įmonių bankroto įstatymo nuostatų, susijusių su pagrindų, kuriems esant keliama bankroto byla, nustatymu, nei įrodinėjimo taisyklių, todėl šiais aspektais priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ją pakeisti arba panaikinti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (lot. lex speciali derogat generali). Įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas) ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų, suteikti galimybę plėtoti verslą toliau ar iš naujo (atkuriamasis, reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Be to, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas atsirasti teisiniam netikrumui. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti prievolių kreditoriams.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis ir atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimus per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki posėdžio, kuriame sprendžiama bankroto bylos iškėlimo klausimas. Viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti atsakovo finansinę būklę, bet nepaneigia dalyvaujančių byloje asmenų pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai. Pirmosios instancijos teismas pagal galimybes ex officio aiškinosi, ar atsakovas turi skolų valstybės, socialinio draudimo biudžetams (b. l. 104-105), pareikalavo iš atsakovo pateikti įmonės finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, ką atsakovas ir padarė (b. l. 50-88). Be nagrinėjamos bylos, su kitais subjektais atsakovas nesibylinėja. Kokiomis kitomis teisėtomis priemonėmis pirmosios instancijos teismas turėjo ir galėjo aiškintis, ar atsakovas, rengdamas kreditorių sąrašą, nenuslėpė kitų kreditorių, apeliantas nekonkretizavo, todėl jo motyvai dėl įrodymų rinkimo atmestini kaip nepagrįsti.
Bankroto byla keliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (-ams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (-iams), kad negali atsiskaityti su juo (jais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Pasak apelianto, atsakovui turi būti iškelta bankroto byla, nes jis neketina vykdyti savo prievolių pareiškėjui. Tai, kad atsakovo neketina vykdyti prievolę pareiškėjui, įrodo pareiškėjo paaiškinimai ir kiti įrodymai, taip pat aplinkybė, kad atsakovas skolos pareiškėjui neįtraukė nei į kreditorių sąrašą, nei į ginčijamų reikalavimų sąrašą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius kaip nepagrįstus vadovaudamasi tokiais argumentais. Pirma, pagrindas iškelti bankroto bylą yra tada, kad įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (-iams), kad negali atsiskaityti su juo (jais) ir (arba) kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o ne tada, kai įmonė - subjektyviu asmens įsitikinimu - neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Net jei skolininkas iš tikrųjų neketina vykdyti įsipareigojimų, kreditorius gali siekti atgauti skolą pasitelkęs prievartinį prievolės vykdymo mechanizmą. Priešingas ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 2 punkto traktavimas reikštų, kad bankroto bylos iškėlimo institutas gali būti panaudotas kaip priemonė nubausti skolininką už tai, jog jis neketina vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui, kas neatitinka civilinės teisės kaip teisės šakos paskirties. Antra, ant 2009 m. rugsėjo 11 d. baigtos produkcijos atidavimo-priėmimo akto Nr. 12 (b. l. 9) atsakovo direktoriaus pavaduotojas V. Š. nurodė, kad negali priimti ir apmokėti sąskaitos faktūros, nes kartu su perdavimo aktu nėra perduodami tame akte nurodyti projektavimo darbai. Taigi minėtas dokumentas įrodo ne tai, kad įmonė pranešė kreditoriui, jog neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o tai, kad įmonė laiko, jog ji neturi prievolės atsiskaityti su vykdytoju už rangos darbus tol, kol tų darbų negavo, t. y. iš anksto, avansu. Daugiau rašytinių įrodymų, bylojančių, kad atsakovas pranešė pareiškėjui, jog neketina vykdyti savo įsipareigojimų, byloje nėra. Trečia, viena iš įrodinėjimo priemonių yra bylos šalių paaiškinimai (CPK 177 str. 2 d.). Pareiškėjas tikina, jog atsakovas jam pranešė neketinąs mokėti už projektavimo darbus dėl pinigų trūkumo (b. l. 121); atsakovas tai neigia, tikindamas, kad pasinaudojo prievolių sustabdymo institutu (b. l. 122). Kadangi bylos šalių paaiškinimai atitinka kiekvieno iš jų interesus (t. y. nepripažįsta priešingos šalies teiginių, kurie jai nėra palankūs) ir nėra kitų bylos šalių teiginį ar neiginį patvirtinančių įrodymų, laikytina, kad pareiškėjas neįrodė jo reikalavimo teisę sukuriančio fakto. Aplinkybė, kad pareiškėjas neįrodė jo reikalavimo teisę sukuriančio fakto, lemia atsisakymą ginti jo tariamai pažeistas teises, nepaisant to, kad atsakovas nelaikomas įrodžiusiu nesutikimo su pareiškimu pagrindo. Ketvirta, ta aplinkybė, kad atsakovas 37 500 Lt skolos pareiškėjui neįtraukė į kreditorių sąrašą ir/ar į ginčijamų reikalavimų sąrašą, atspindi jo gynybinę poziciją – šiuo konkrečiu momentu pareiškėjas turi galiojančią, bet ne vykdytiną reikalavimo teisę į skolininką. Teismas, nagrinėjantis bankroto bylos iškėlimo klausimą, nėra kompetentingas spręsti, ar užsakovo pretenzijos vykdytojui dėl projektavimo darbų atlikimo ne laiku, ne iki galo ir/ar nekokybiškai, yra pagrįstos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išvardinti klausimai turi būti sprendžiami atskiroje byloje dėl skolos priteisimo.
Susiklosčius tokiai situacijai, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, jog egzistuoja bankroto bylos iškėlimo pagrindas, numatytas ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Atsakovas prašo priteisti išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, remdamasis 2009 m. gruodžio 28 d, sąskaita faktūra ir išrašu iš AB SEB banko sąskaitos (b. l. 145-147). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (plačiąja prasme), teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi išlaidas pagrindžiančius įrodymus atsakovas pateikė tik apeliacinės instancijos teisme, jo prašymas netenkintinas.
Teismas turi teisę skirti iki 20 000 Lt baudą asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 str.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (LR Konstitucijos 30 str. 1 d.). Šis konstitucinis principas detalizuotas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Bylos iniciatorius pats pasirenka pažeistų teisių gynybos būdą arba, jo nuomone, geriausią pažeistų teisių gynybos būdą, jei galimi keli variantai (CPK 13 str.), pvz., prašo priteisti skolą ar iškelti skolininkui bankroto bylą. Ar egzistuoja bankroto bylos iškėlimo pagrindai, nustato teismas. Pažymėtina, kad apelianto pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas apeliaciniame procese – prašymas, panaikinus skundžiamą nutartį, perduoti pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą svarstyti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.), apeliacinės instancijos teismo nesaisto. Atsakovas ieškovo piktnaudžiavimą sieja su nepagrįstu turto areštu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje jau išaiškino atsakovui teisę reikalauti iš ieškovo atlyginti nuostolius, kurių jis patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad užsakovas atliktų su trūkumais darbų turi teisę nepriimti, bet tam pirmiausia ieškovas juos turi perduoti (pagal analogiją CK 6.694 str.). Tuo tarpu atsakovas neigia, jog pareiškėjas projektavimo darbus teisiškai perdavė tiesiogiai jam arba tretiesiems asmenims (kurie atliktų darbų pagrindu išdavė atsakovui statybos leidimą) (b. l. 11-12), tačiau primygtinai tvirtina, kad vykdytojas darbus atliko su defektais. Atsižvelgdama į atsakovo atsikirtimų alogiškumą ir įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti apeliantą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir skirti jam už tai baudą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Uždarosios akcinės bendrovės „Kodera“ prašymą dėl atstovavimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Pastato projektas“ ir prašymą dėl baudos skyrimo uždarajai akcinei bendrovei „Pastato projektas“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.