Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutarimo R. N. ir G. G. administracinių teisės pažeidimų bylose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės patrulis 2007 m. rugsėjo 16 d. surašė G. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E823196 (toliau – ir Protokolas Nr. E823196) (b. l. 22) dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad G. G. 2007 m. rugsėjo 16 d., apie 19 val. 59 min., Ukmergės gatvėje ties Tarande (Vilnius) vairavo transporto priemonę Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui bei pateko į autoįvykį, susidurdama su automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 153 punkto reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Organizavimo poskyrio specialistas-vyresnysis inspektorius 2007 m. spalio 24 d. surašė R. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E822743 (toliau – ir Protokolas Nr. E822743) (b. l. 21) dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad R. N. 2007 m. rugsėjo 16 d., apie 19 val. 59 min., Ukmergės gatvėje ties Tarande (Vilnius) vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apvažiuodamas transporto priemones iš dešinės važiavo kelkraščiu bei pateko į autoįvykį, susidurdamas su automobiliu Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas KET 161 ir 170 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaras inspektorius 2008 m. gegužės 12 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E822743 (b. l. 5, 13, 49) (toliau – ir Nutarimas Nr. E822743) R. N. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 150 litų baudą.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaras inspektorius 2008 m. gegužės 12 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E823196 (b. l. 8, 12, 48) (toliau – ir Nutarimas Nr. E823196) G. G. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

II.

Administracinėn atsakomybėn Nutarimu Nr. E822743 patrauktas asmuo R. N. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nutarimą Nr. E822743 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, ir panaikinti Nutarimą Nr. E823196 ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

Skundus dėl Nutarimo Nr. E822743 (b. l. 3-4) ir Nutarimo Nr. E823196 (b. l. 6-7) R. N. grindė šiais argumentais:

R. N. su Protokole Nr. E822743 surašytais duomenimis nesutinka. Vairuodamas VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pirmąja eismo juosta Ukmergės gatve Vilniaus miesto centro link. Nurodė, jog eismas buvo intensyvus, važiavimo greitis nedidelis, eismo sąlygos geros, jog nepastebėjo, kaip staiga apsisukdamas (darydamas posūkį į kairę, važiuodamas Ukmergės gatve iš Vilniaus miesto centro, Tarandės link) automobilis Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingą kelio juostą (į Ukmergės gatvę, kurios kryptis – Vilniaus miesto centro link). Apsisukdamas minėtas automobilis turėjo duoti kelią priešinga kryptimi važiavusioms transporto priemonėms (Kelių eismo taisyklių 153 punktas), privalėjo įsitikinti, kad yra saugu bei duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (Kelių eismo taisyklių 145 punktas), bet to nepadarė. Būtent todėl, pasak R. N., ketindamas išvengti susidūrimo, jis pasuko į dešinę pusę, išvažiavo į kelkraštį, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko – buvo apgadinti abu automobiliai. Į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai pareiškė, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo arba dėl abipusės vairuotojų kaltės, o tai įrodo ta aplinkybė, jog eismo įvykio vietoje Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos patrulis išdavė pažymą (b. l. 14, 68) apie automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus ir nurodė kreiptis į AB DK „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdrausta Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė.

Įstatymas nenumato papildyti administracinio teisės pažeidimo protokolo naujais duomenimis, o neteisingai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra neteisėtas.

R. N. automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra suremontuotas AB DK „Lietuvos draudimas“ nurodytame servise, kad servisas jau pradėjo reikalauti tiesiogiai iš jo atlyginti remonto išlaidas. Tiek jo administracinė atsakomybė dėl eismo įvykio, tiek Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo administracinės atsakomybės nebuvimas turi esminės reikšmės santykiuose su draudimo kompanijomis dėl padarytos žalos atlyginimo.

Priimant Nutarimą Nr. E823196 ir Nutarimą Nr. E822743 jau buvo pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai (ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai), nes Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos vyresniojo specialisto komisaro inspektoriaus 2008 m. kovo 15 d. priimtas nutarimas „Dėl termino skirti administracinę nuobaudą pratęsimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3- 23910“ (b. l. 15, 23), kuriuo buvo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, nors buvo grindžiamas ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, tačiau joje numatytų pagrindų nebuvo: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nebuvo išvykęs, negyveno užsienyje, nesirgo ir nebuvo kitų priežasčių, dėl kurių nebūtų galima išspręsti administracinės nuobaudos skyrimo per nustatytą terminą. Jo nuomone, G. G. atžvilgiu nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pasibaigimo, o jo atžvilgiu priėmus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, buvo pažeisti bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

R. N. pabrėžė, kad 2008 m. gegužės 12 d., kai buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, jis nagrinėjime nedalyvavo, nes dėl per vėlai išsiųsto pareigūnų laiško jis į nagrinėjimą nespėjo atvykti (iki tol nebuvo gavęs pranešimo).

Administracinę nuobaudą paskyrusi institucija – Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prašė R. N. skundų netenkinti.

Atsiliepime į R. N. skundus nurodė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės patruliai atvyko į 2007 m. rugsėjo 16 d., apie 19 val. 59 min., Ukmergės gatvėje ties Tarande (Vilnius) įvykusio eismo įvykio, kuriame susidūrė transporto priemonė Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su transporto priemone VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietą, kurioje įformino administracinio teisės pažeidimo bylai iškelti būtiną medžiagą bei užfiksavo transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio. Preziumuojama, kad policijos pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, eismo įvykio vietoje savo išvadų dėl eismo įvykio kaltininko neteikė, nes pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 114 punktą tai daryti jiems draudžiama.

Įforminus administracinio teisės pažeidimo bylai iškelti būtiną medžiagą, G. G. – automobilio Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E823196. Tačiau bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos vyresnysis specialistas 2007 m. rugsėjo 19 d. atidėjo, nes buvo nutarta, kad reikia pašalinti trūkumus. Pašalinus byloje nustatytus trūkumus, 2007 m. spalio 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E822743 taip pat buvo surašytas ir automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui R. N..

2007 m. gruodžio 3 d., prieš nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos vyresnysis specialistas nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą atidėti ir paskirti ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui.

Lietuvos teismo ekspertizės centrui pateikus išvadą dėl eismo įvykio aplinkybių techninio įvertinimo, į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą proceso dalyviai (R. N. ir G. G.) buvo kviečiami paštu.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas 2008 m. gegužės 12 d. nustatė, kad R. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 161, 170 punktų reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį apvažiavo ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę iš dešinės, važiuodamas kelkraščiu. Be to, policijos pareigūnas atsižvelgė į Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktą išvadą, kurioje buvo pažymėta, jog techniniu požiūriu automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veika nulėmė minėto eismo įvykio kilimą.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, vadovaudamasis ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 7 punktu, 2008 m. gegužės 12 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E823196 G. G. – automobilio Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas kelkraščiu, nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o Kelių eismo taisyklių 153 punkto nuostatos gali būti taikomos tik važiuojamąja kelio dalimi važiuojančių transporto priemonių atžvilgiu.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminai buvo pratęsti 2008 m. kovo 15 d., laikantis ATPK 35 straipsnio reikalavimų, nes nebuvo gauta išvada iš Lietuvos teismo ekspertizės centro dėl eismo įvykio techninio įvertinimo ir 2008 m. kovo 15 d. priimti sprendimą dėl pažeidimo tyrimo nebuvo galimybių.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 24 d. nutarimu R. N. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008 m. gegužės 12 d. Nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E822743 atmetė kaip nepagrįstą.

R. N. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008 m. gegužės 12 d. Nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E823196 patenkino iš dalies – Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008 m. gegužės 12 d. Nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E823196 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. G. atžvilgiu nutraukė.

Dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008 m. gegužės 12 d. Nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E822743

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės patrulis 2007 m. rugsėjo 16 d. surašė G. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E823196 (b. l. 22), dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad G. G. 2007 m. rugsėjo 16 d., apie 19 val. 59 min., Ukmergės gatvėje ties Tarande (Vilnius) vairavo transporto priemonę Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui bei pateko į autoįvykį, susidurdama su automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Organizavimo poskyrio specialistas-vyresnysis inspektorius 2007 m. spalio 24 d. surašė R. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E822743 (b. l. 21), dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad R. N. 2007 m. rugsėjo 16 d., apie 19 val. 59 min., Ukmergės gatvėje ties Tarande (Vilnius) vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apvažiuodamas transporto priemones iš dešinės važiavo kelkraščiu bei pateko į autoįvykį, susidurdamas su automobiliu Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 161 ir 170 punktų reikalavimus. R. N. su Protokolo Nr. E822743 išvada nesutiko (b. l. 21).

Teismas pažymėjo, jog R. N. teiginys, esą įstatymas nenumato papildyti administracinio teisės pažeidimo protokolo naujais duomenimis, o neteisingai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra neteisėtas, yra nepagrįstas: pagal ATPK protokolas yra surašomas dėl kiekvieno administracinio teisės pažeidimo, taip pat kiekvienam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ATPK 259, 260 straipsniai). Todėl Protokolas Nr. E823196 ir Protokolas Nr. E822743 yra traktuotini kaip savarankiški procesiniai dokumentai, o Protokolas Nr. E822743 nelaikytinas Protokolo Nr. E823196 papildymu. ATPK nėra nustatytas terminas, per kurį turi būti surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas: tai kiekvienu atveju lemia administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės (be abejo, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi būti surašytas nepažeidžiant ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje faktiniai duomenys nustatomi ne tik Protokole Nr. E823196 ir Protokole Nr. E822743 užfiksuotais duomenimis, bet ir priemonėmis, nurodytomis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, ir proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis, dokumentais ir kitais rašytiniais, vaizdo įrodymais. Aplinkybė, jog R. N. automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš patekdamas į autoįvykį, važiavo dešiniuoju Ukmergės gatvės kelkraščiu Vilniaus miesto centro link, teismo nuomone įrodyta liudytojų G. G., A. S., E. Č., E. G. parodymais (Teismo posėdžio protokolas (b. l. 71-74)), taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. balandžio 21 d. Ekspertizės aktu Nr. 11-3544 (07) „Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-23910“ (b. l. 25-28) (ekspertizę pagal ATPK 277 straipsnio 1 dalį turėjo teisę paskirti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba, todėl šis ekspertizės aktas taip pat yra įrodymas pagal ATPK 57 straipsnio 2 dalį). Teismas liudytojo S. J. parodymus, jog automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, prieš patekdamas į autoįvykį, vairavo automobilį pirmąja eismo juosta Ukmergės gatve Vilniaus miesto centro link (Teismo posėdžio protokolas (b. l. 71-74)), vertino kritiškai, nes pats liudytojas paaiškino, jog yra R. N. pažįstamas, be to, jo parodymų iki teismo posėdžio nebuvo administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas taip pat kritiškai vertino G. G., kaip autoįvykio dalyvės, bei jos pažįstamos A. S. parodymus, tačiau, teismas nuomone, nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų E. Č., E. G. parodymai, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. balandžio 21 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-3544 (07) „Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-23910“ (b. l. 25-28) yra pakankami konstatuoti, jog R. N. automobiliu VW Passat prieš patekdamas į autoįvykį, įvykusį 2007 m. rugsėjo 16 d., apie 19 val. 59 min., Ukmergės gatvėje ties Tarande (Vilnius), važiavo dešiniuoju Ukmergės gatvės kelkraščiu Vilniaus miesto centro link.

Teismas nustatė, kad G. G. 2007 m. rugsėjo 16 d., apie 19 val. 59 min., Ukmergės gatvėje ties Tarande (Vilnius) vairavo transporto priemonę Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir darė posūkį į kairę važiuodama Ukmergės gatve iš Vilniaus miesto centro, Tarandės link, kad minėtoje vietoje ir minėtu laiku susidūrė du automobiliai – VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojami atitinkamai R. N. ir G. G., kad autoįvykyje buvo padaryta žala abiem automobiliams, nėra ginčijamos šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas pažymėjo, kad vertinant, ar R. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 ir 170 punktų reikalavimus, svarbu tai, kad R. N. automobiliu VW Passat prieš patekdamas į autoįvykį važiavo dešiniuoju Ukmergės gatvės kelkraščiu Vilniaus miesto centro link. Kadangi dešiniuoju kelkraščiu buvo vairuojama prieš nagrinėjamą autoįvykį, teismas konstatavo, kad šis R. N. važiavimas neleistina kelio dalimi nebuvo sąlygotas G. G. veiksmų ir buvo savaime neteisėtas jau iki tada, kai R. N. bandė išvengti susidūrimo su G. G. vairuojamu automobiliu. Teismas konstatavo, kad R. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus, nes važiavo neleistinoje automobilių kelio vietoje. Šiuo aspektu, nevertinant R. N. veiksmų Kelių eismo taisyklių 170 punkto atžvilgiu (nes nėra teisinės būtinybės), R. N. skundas dėl Nutarimo Nr. E822743 nėra pagrįstas, nes būtent R. N. veiksmai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 161 punktą, sukėlė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą).

Teismas atmetė R. N. teiginį, kad į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai pareiškė, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo arba dėl abipusės vairuotojų kaltės. Teismas pažymėjo, jog preziumuotina, kad policijos pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, eismo įvykio vietoje savo išvadų dėl eismo įvykio kaltininko neteikė, nes pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 „Dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“, 114 punktą tai daryti jiems draudžiama.

Teismas pažymėjo, kad R. N. teiginiai dėl to, kad jo automobilis VW jau yra suremontuotas, kad servisas jau pradėjo reikalauti tiesiogiai iš jo atlyginti remonto išlaidas ir kad tiek jo, tiek G. G. administracinė atsakomybės nebuvimas dėl eismo įvykio turi esminės reikšmės santykiuose su draudimo kompanijomis dėl padarytos žalos atlyginimo niekaip nėra susiję su ginčijamo Nutarimo Nr. E822743 teisėtumo vertinimu.

Teismas nurodė, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nėra nustatytas baigtinis aplinkybių, kurioms esant galima pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus, sąrašas, nes tik taip interpretuotinos ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatos „arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo“. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyboje iki 2008 m. kovo 15 d. (kai suėjo 6 mėnesių terminas nuo autoįvykio dienos) nebuvo gauta išvada iš Lietuvos teismo ekspertizės centro dėl eismo įvykio techninio įvertinimo, kuri buvo paskirta 2007 m. gruodžio 3 d., o tai buvo pagrįsta aplinkybė 2008 m. kovo 15 d. priimti nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, nes tuo metu objektyviai, visapusiškai ir pilnutinai nebuvo įmanoma ištirti pažeidimo padarymo aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad šis nutarimas galioja ne tik R. N., bet ir G. G..

Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog R. N. nedalyvavo bylos nagrinėjime, sudaro prielaidas teigti, jog priimant Nutarimą Nr. E822743, galėjo būti pažeistos ATPK 272 straipsnio dalies nuostatos. Tačiau toks pažeidimas gali būti ištaisomas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant pirmąja instancija. Atsakomybėn traukiamo asmens R. N. dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjant stadijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 57-59, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-254/2008). Teismas įvertinęs tai, kad teismo posėdyje dalyvavo asmeniškai R. N., teismas konstatavo, kad vien tuo pagrindu, jog R. N. 2008 m. gegužės 12 d., kai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyboje buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, nagrinėjime nedalyvavo, Nutarimo Nr. E822743 negalima pripažinti neteisėtu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teismas R. N. skundą dėl Nutarimo Nr. E822743 panaikinimo netenkino, o Nutarimą Nr. E822743 paliko nepakeistą.

Dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008 m. gegužės 12 d. Nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E823196

Teismas nustatė, kad G. G., vadovaujantis ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 7 punktu (kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai), Nutarimu Nr. E823196 administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta.

Teismas vertindamas, ar G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimus, pažymėjo, kad G. G. 2007 m. rugsėjo 16 d., apie 19 val. 59 min., Ukmergės gatvėje ties Tarande (Vilnius) vairavo transporto priemonę Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir darė posūkį į kairę važiuodama Ukmergės gatve iš Vilniaus miesto centro, Tarandės link. Tačiau pabrėžtina, kad Kelių eismo taisyklių 153 punkto nuostatos gali būti taikomos tik važiuojamąja kelio dalimi važiuojančių transporto priemonių atžvilgiu, o tuo tarpu, R. N. prieš patekdamas į autoįvykį, važiavo dešiniuoju Ukmergės gatvės kelkraščiu Vilniaus miesto centro link bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus. atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog G. G. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punkto, o taip pat 145 punkto, reikalavimų ir nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos vyresniojo specialisto komisaro inspektoriaus 2008 m. kovo 15 d. priimtas nutarimas „Dėl termino skirti administracinę nuobaudą pratęsimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3- 23910“ (b. l. 15, 23) galioja ne tik R. N., bet ir G. G.. Todėl Nutarimas Nr. E823196 yra neteisėtas dėl to, kad G. G., vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nors terminas skirti administracinę nuobaudą buvo pratęstas ir G. G. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu (kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties), atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, taip pat į tai, kad G. G. nepadarė Kelių eismo taisyklių 153 punkto pažeidimo bei administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, Nutarimą Nr. E823196 panaikino ir bylą G. G. atžvilgiu nuraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

IV.

Apeliaciniu skundu R. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutarimo dalį, kuria 2008 m. gegužės 12 d. nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E823196 panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla G. G. atžvilgiu nutraukta, panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti teisme.

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad KET 153 punkto nuostatos gali būti taikomos tik važiuojamąja kelio dalimi važiuojančių transporto priemonių atžvilgiu. Nėra reglamentuota, kad jeigu ir kitas eismo dalyvis (nagrinėjamu atveju R. N.) butų pažeidęs Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus (važiuojant kelkraščiu), G. G. vis tiek pažeidė KET 153 reikalavimą, kuriame numatyta automobilio vairuotojo pareiga duoti kelią priešinga kryptimi važiuojantiems automobiliams. Bet kokiu atveju, R. N. vairuojamas automobilis važiavo priešinga kryptimi.

2. Tai kad R. N. bandydamas išvengti eismo įvykio atsidūrė kelkraštyje, nepanaikina G. G. pareigos duoti kelią priešinga kryptimi važiuojantiems automobiliams.

3. G. G. pažeidė ir KET 145 punkto reikalavimus, nes prieš važiuodamas, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai yra saugu bei duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 145 p.).

4. Pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą G. G. atžvilgiu nebuvo.

5. Kelkraštis (nenumatyta, kad juo važiuoti draudžiama), kuriuo važiavo R. N. nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų ar dviračio taku (KET 19 p.). Tai yra važiuojamoji kelio dalis (KET 48 p.). Todėl net ir tuo atveju, jei kaip pažymėjo teismas, kad važiuojamąja kelio dalimi važiuojančiu transporto priemonių atžvilgiu gali būti taikomos KET 153 punkto nuostatos, tai G. G. ir pažeidė būtent šį reikalavimą.

6. Teismas išvadą, kad iš visų liudytojų parodymų nekritiškai reiktų vertinti tik nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų E. Č. ir E. G. parodymus, padarė suklaidintas būtent tų pačių liudytojų, kurie teismo posėdžio metu nurodė nepažįstantys G. G., nors laukiant teismo posėdžio liudytojui S. J. pripažino, kad su G. G. esantys draugai, gyvenantys Tarandėje ir nuo pat eismo įvykio pasirengę padėti G. G.. Ši aplinkybė tapo žinoma tik po teismo posėdžio.

7. Liudytojai E. Č. ir E. G. negalėjo matyti eismo įvykio, nes kaip ir patys pripažino, važiavo bent už keturių automobilių, kurie užstojo vaizdą.

8. Vadovautis tik byloje esančiu ekspertizės aktu taip pat negalima ir jis vertintinas kritiškai: išvada buvo daroma nuo eismo įvykio praėjus apie pusei metų ir vien tik iš apgadintų automobilių nuotraukų. Modeliuodami situacija specialistai vienareikšmiškos išvados nedavė, kadangi ir negalėjo: vien tik R. N. vairuoto automobilio greičio parinkimas (didesnio arba mažesnio) leistų padaryti kitokią išvadą. Niekur neužfiksuota kokiu greičiu prieš eismo įvykį judėjo R. N. vairuojamas automobilis, neaišku kodėl specialistai kaip atskaitos tašką paėmė būtent išvadoje nurodytą greitį.

9. R. N. paaiškinimuose nurodė, kad važiavo apie 50 km/h greičiu, kiti liudytojai nurodė jį važiavus 5 km/h ar kitokiu greičiu. Taigi, teismas padarė netinkamą išvadą, kad R. N. automobilį vairavo kelkraščiu.

10. Siekdamas išvengti susidūrimo R. N. tikrai išvažiavo į kelkraštį, kur po susidūrimo liko abu apgadinti automobiliai, kaip ir buvo užfiksuota eismo įvykio schemoje.

11. Teismas netinkamai prieina išvados (preziumuoja), kad eismo įvykio vietoje policijos pareigūnai išvadų dėl eismo įvykio kaltininko eismo įvykio vietoje neteikė. Šią išvadą teismas daro vien tik vadovaudamasis teisės aktu, kuris draudžia policijos pareigūnams tą daryti. Tačiau faktai yra priešingi: niekur neužfiksuota, kad policijos pareigūnai išvados dėl kaltininko neteikė, nes visi pareigūnai buvo įsitikinę, kad eismo įvykis įvykio dėl G. G. kaltės. G. G. atžvilgiu buvo surašytas protokolas. Policijos pareigūnai išdavę pažymą apie Ričardo automobilio sugadinimus netgi savo ranka užrašė G. G. draudimo poliso numerį (pateikta byloje) ir nurodė, kad R. N. gali susitvarkyti savo automobilį, o G. G. civilinę atsakomybę apdraudęs draudimas nuostolius atlygins.

G. G. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ji, prieš pradėdama daryti posūkį į kairę, į Tarandę, visiškai sustojo, įsitikino, kad Vilniaus kryptimi važiuojamąja kelio dalimi važiuojančios dvi eilės automobilių mane tikrai praleidžia atlikti posūkį ir tik tada pradėjo daryti manevrą į kairę. Manevro metu netikėtai pajuto stiprų smūgį į dešinį automobilio šoną ir staigiai sustabdė automobilį. Kadangi automobilių kolona į Vilnių judėjo labai mažu greičiu, buvo nesuprantama (netikėta), iš kur staiga atsirado automobilis VW Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kartu su ja važiavo draugė A. S., kuri gyvena Tarandėje, daug metų vairuoja automobilį ir puikiai žino tą vietą, kurioje įvyko eismo įvykis ir eismo sąlygas joje. Ji taip pat paliudijo, kad įsitikino, jog automobilių kolona iš dešinės sustojo ir praleidžia.

Labai greitai po eismo įvykio sustojo kolonoje važiavusi automobiliu asmenų pora E. G. ir E. Č., kurie paliudijo, kad matė, kaip į G. G. vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilių koloną dešiniuoju kelkraščiu lenkęs R. N. vairuojamas automobilis VW Passat. Be to, R. N. vairuojamas automobilis dar ir kirto ištisinę liniją, kuri riboja įvažiavimą nuo Panevėžio pusės iš kelkraščio į Tarandės apsisukimą.

G. G. pažymėjo, kad KET 153 punktas taikytinas tik važiuojamąją kelio dalimi važiuojančių transporto priemonių atžvilgiu. Mano, kad R. N. neteisingai aiškina sąvokas, teigdamas, jog kelkraštis yra važiuojamoji kelio dalis. KET yra aiškiai apibrėžtos sąvokos: važiuojamoji dalis - kelio dalis, skirta važiuoti transporto priemonėms; kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pačia danga kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų ar dviračių taku. Analogiškai šios sąvokos buvo apibrėžtos ir Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 12 d. saugaus eismo automobilių keliais įstatyme Nr. VIII-2043, galiojusiame iki 2008 m. liepos 1 d. Todėl G. G. neprivalėjo duoti kelio ne važiuojamąja kelio dalimi važiuojančiai transporto priemonei.

Transporto priemonių išsidėstymas prieš eismo įvykį ir po įvykio yra nustatytas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte. Ekspertizės aktas taip pat patvirtina, kad techniniu požiūriu automobilio VW Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veika, kurį vairavo p. R. N. (lenkė automobilių koloną kelkraščiu iš dešinės ir susidūrė su Tarandės apsisukime apsisukančiu mano automobiliu) nulėmė nagrinėjamo eismo įvykio kilimą.

E. G. ir E. Č. iki eismo įvykio buvo G. G. nepažįstami žmonės ir jų bendravimas apsiribojo tik tiek, kiek yra tekę bendrauti šiame eismo įvykio nagrinėjimo procese. Jų telefono numerius gavo iš karto po eismo įvykio, paprašė liudyti šiame procese ir iš karto apie liudytojus informavo į eismo įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus. Liudytojų gyvenamoji vieta jai nėra žinoma.

R. N. teiginys, kad liudytojai prieš teismo posėdį liudytojui S. J. patvirtino esantys G. G. draugai yra melas.

R. N., pasitelkdamas šališkus asmenis, nes liudytojas S. J. per beveik metus vykstantį procesą nedalyvavo nei vienoje apklausoje ir bylos nagrinėjime Eismo priežiūros tarnyboje, nė karto apie šį liudytoją nebuvo net užsiminta proceso metu, jis pasirodė tik tuomet, kai buvo priimtas Eismo priežiūros tarnybos sprendimas, jog avariją savo veiksmais sukėlė ir yra kaltas R. N., liudytojas atvyko tiktai į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 16 d. posėdį ir davė parodymus, kad jis matė eismo įvykį, savo argumentais sąmoningai siekia suklaidinti teismą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nesutinka, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo pripažintas kaltu jis, o ne kitas eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl kaltės nustatymo grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas. Apelianto nurodytas įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.

Nuobauda R. N. yra paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuria nustatyta atsakomybė dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo). Apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad R. N. nesutinka dėl jam inkriminuoto šio pažeidimo.

Šio pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas tai priežastinio ryšys tarp veikos ir pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimą būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad susidūrimą nulėmė R. N. padarytas KET 161 ir 170 punktų reikalavimų pažeidimas.

Eismo įvykio schema ir 2008 m. balandžio 21 d. ekspertizės aktas Nr. 11-3544(07) ir jame esantis automobilių VW Passat ir Mitsubishi Lancer susidūrimo eigos atkūrimo grafinis vaizdas patvirtina, kad R. N. prieš susidūrimą su automobiliu Mitsubishi Lancer ir pasukimą vairuojamo automobilio dešinę, siekiant išvengti susidūrimu su automobiliu Mitsubishi Lancer, važiavo dešiniu kelkraščiu buvusia prieš eismo įvykį važiavimo kryptimi link miesto centro. Šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti liudytojai E. Č. ir E. G.. Aplinkybės, kad jis važiavo kelkraščiu, iš esmės neneigia ir pats R. N.. Tiek iš skundo, tiek iš apeliacinio skundo matyti, kad R. N. nesutinka, kad dėl eismo įvykio kaltas jis, o ne G. G.. Apeliantas teigia, kad automobilių susidūrimas įvyko dėl to, kad G. G. pažeidė KET 153 ir 145 punktų reikalavimus. Pagal KET 153 punktą sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir jį lenkiančioms transporto priemonėms.

Liudytojai E. Č., E. G. ir S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad priekyje važiavę automobiliai sustojo, praleisdami G. G. vairuojamam automobiliui pasukti į kairę. Šie parodymai patvirtina G. G. paaiškinimus, kad ji, prieš sukdama į kairę, sustojo praleisti priešinga kryptimi važiavusias transporto priemones ir tik įsitikinusi, kad tai yra saugu, pradėjo sukti į kairę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal KET 50 punktą, eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 53 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo <...>. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. G., prieš sukdama į kairę, sustojusi praleisti priešpriešais važiavusias transporto priemones ir joms sustojus ją praleisti, vadovaudamasi KET 50 ir 53 punktu, negalėjo numanyti, kad jai pradėjus atlikti posūkio manevrą į ją atsitrenks kelkraščiu atvažiuojantis automobilis. Kiekvienas eismo dalyvis privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tuo pačiu suvokia, kad ir kiti eismo dalyviai jas vykdo. Todėl vertinant nagrinėjamo eismo įvykio situaciją, teisėjų kolegija daro išvadą, jog G. G. neturėjo galimybės numatyti R. N. daromo pažeidimo ir tuo pačiu išvengti susidūrimo.

Byloje įrodymų, kad G. G. pažeidė KET 153 punktą, nenustatyta. Nėra pagrindo konstatuoti ir tai, kad G. G. pažeidė KET 145 punktą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad eismo įvykį nulėmė R. N. padarytas KET 161 ir 171 punktų pažeidimas. R. N. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies padarymo, o G. G. administracinio teisės pažeidimo nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Apeliantas nurodo, kad eismo įvykio vietoje policijos pareigūnai padarė išvadas, kad dėl eismo įvykio kalta G. G.. Pažymėtina, kad pagal ATPK 286 straipsnį išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi, asmuo pripažįstamas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą tik visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus bylą ir priėmus motyvuotą nutarimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo pripažinti, kad policijos pareigūnai, 2007 m. rugsėjo 16 d. eismo įvykio metu Lietuvos policijos generalinio komisaro 202 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“, 114 punkto nuostatas.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė