Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant ieškovės atstovei O. G., atsakovo atstovui advokatui V. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. J., tretiesiems asmenims Alytaus miesto savivaldybės administracijai ir M. J. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovas ir M. J. į teismo posėdį neatvyko. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė (toliau – Inspekcija), patikrinusi faktinius duomenis vietoje, nustatė, kad A. J. stato ūkinį pastatą, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius – neatitinka aukštis, ilgis, plotis. Nustačiusi savavališkos statybos faktą, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsniu, statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 23.1 punktu, 2013 m. rugpjūčio 21 d. atsakovui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-l 0-130821-00041-(14.12). Inspekcija 2013 m. rugsėjo 18 d. surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REJ-10-130918-00041- (14.29), kuriuo iš atsakovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 18 d. (per 6 mėnesius) savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Savavališkos statybos aktas, padarinius: išardyti savavališkai perstatytas pertvarkytas statinio dalis - pertvarkyti ūkinį pastatą, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. parengto supaprastinto statinio projekto „Ūkinio pastato su pirtimi projekto korektūra“ sprendinius. Atsakovas 2014 m. gegužės 30 d. rašytiniame paaiškinime dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrų nurodė, kad šiuo metu jokių inspekcijos nurodytų statybos darbų žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nevykdo ir 2014 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo išdavimo. Alytaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. birželio 11 d. atsakovui išdavė statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) statinio projektui – „Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto korektūra) Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas 2013 m.“. Nors atsakovas ir ėmėsi veiksmų nelegalios statybos įteisinimui – suprojektavo ir gavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 11 d. rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ne ginčo pastatui, kuris pastatytas savavališkai, tačiau pagal projektą „Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto korektūra) Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas 2013 m.“ ginčo pastato dalis turi būti nugriauta. Tam, kad įteisinti ginčo pastato statybą, negriaunant jo dalies, reikalinga padidinti privatų žemės sklypą, nuperkant 67 kv. m. žemės iš valstybės, nes esamame žemės sklype yra per didelis sklypo užstatymo tankis (pagal detaliojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-T-195, sprendinius galimas sklypo užstatymo tankis 25 proc.). Atsakovas pradėjo valstybinės žemės pirkimo procesą, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsiterpusios valstybinės žemės sujungimo su besiribojančiu, jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suformavo kadastro duomenų bylą.

Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, turėtų galimybę parinkti tinkamą poveikio priemonę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmėms šalinti. <...> CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių, tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, negalėjo priimti kitokio sprendimo, kaip tik sprendimą per nustatytą terminą įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) arba statinį nugriauti, sudarė prielaidas atsirasti tokioms teisinėms situacijoms, kai teismo galimybės vykdyti teisingumą buvo apribotos. Tai nedera su Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, neatitinka konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Iš šio Konstitucinio Teismo nutarimo daroma išvada, kad kai vietovėje, kurioje statybos darbai iš esmės yra galimi, savavališkai pastatomas statinys, jo statytojui (naudotojui, valdytojui) turi būti suteikiama galimybė įteisinti savavališkas statybas, nustačius dvi būtinas sąlygas: 1) statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra iš esmės galimi; 2) nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio.

Statybos įstatymo 28 straipsnyje nurodoma, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą ,,leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (1 p.).“

Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoju nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Tuo pačiu teismas privalo užtikrinti įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymą.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas ir trečiasis asmuo M. J. yra žemės sklypo ir jame esančių statinių, (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovas kreipėsi dėl valstybinės žemės pirkimo, šios procedūros trunka ilgą laiką, todėl realizuoti savo teisėtus interesus atsakovui reikalinga suteikti pakankamai laiko. Įvertinus šalių atstovų argumentus ir jų nurodytus teisės aktus, kuriems šiuo metu prieštarauja atsakovo pastatytas statinys, teismas pripažįsta, kad atsakovas gali atlikti reikalingas procedūras, kad ginčo statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, suteiktina atsakovui galimybė sutvarkyti savavališkai pastatyto statinio dokumentaciją, laikantis nustatytų įstatymo reikalavimų, todėl nustatytinas terminas atsakovui šiems darbams užbaigti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad įpareigojimas statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą būtų pakankamas konstatuotos savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, kuris atitiktų visų proceso šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principo nuostatas.

Teismo nustatytas terminas turėtų būti realus, atspindintis statytojui būtinų atlikti procedūrų apimtį, todėl nustatytinas dvylikos mėnesių terminas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, jeigu per šį terminą atsakovas šio reikalavimo neįvykdys, nustatytinas trijų mėnesių terminas jam savo lėšomis nugriauti šį statinį ir sutvarkyti statybvietę, jei atsakovas per tris mėnesius neįvykdys nustatytų įpareigojimų, įpareigoti jį mokėti 30 Eur baudą į Inspekcijos sąskaitą.

Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidos neturi būti skirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, kadangi ieškinio esmę sudaro savavališkos statybos padarinių pašalinimas, o bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad statinys pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pripažintas pastatytas neteisėtai, todėl kaltas dėl bylinėjimosi proceso ir turi atlyginti šio proceso metu susidariusias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d.). Iš atsakovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos – 41 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, ir 8,10 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 273 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti atsakovui A. J. dvylikos mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą - dėl savavališkai pastatyto pastato - ūkinio pastato, esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įteisinimo.

Per nustatytą terminą neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančio dokumento įpareigoti atsakovą A. J. per tris mėnesius savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai perstatytas, pertvarkytas statinio dalis - pertvarkyti ūkinį pastatą, statomą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. projekto, pagal kurį Alytaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. birželio 11 d. atsakovui išdavė statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinius.

Jei atsakovas A. J. per tris mėnesius neįvykdys nustatytų įpareigojimų, įpareigoti A. J. mokėti 30 Eur baudą į Inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445, už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

Priteisti iš atsakovo A. J. 49,10 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.