- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-29
- Bylos Nr.
- 1A-209-382-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- S. J.
- Nukentėjusysis
- L. J.
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė, Aurelija Rulevičė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. ir nukentėjusiosios L. J. apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai L. J. nusikaltimu padarytą 869 litų turtinę žalą. Nuosprendžiu iš dalies tenkintas civilinis ieškinys ir iš nuteistojo S. J. nukentėjusiajai L. J. priteisti 869 litai turtinės žalos ir 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 31 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, po to, kai jo žmona L. J. paleido į jį skudurą, sugriebė ją už plaukų ir kumščiu daužė jai į galvą bei veidą, vėliau nukentėjusiajai pabėgus pas kaimynę, mušė ją kaimynės V. G. kieme ir namo viduje, tuo padarydamas L. J. veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis veide, kraujo išlają akies obuolyje, galvos sumušimą bei galvos smegenų sukrėtimą, t. y. sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl 3000 litų neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai pakeisti ir jos pareikštą civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad Skuodo rajono apylinkės teismas 2010-01-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-646/2010 dėl santuokos nutraukimo pripažino jo kaltę dėl šeimos iširimo ir priteisė L. J. 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nepagrįstai du kartus už tą patį įvykį – 2008 m. spalio 31 d. L. J. sumušimą – priteisė iš jo po 3000 litų, iš viso 6000 litų, neturtinės žalos atlyginimo. Mano, jog toks pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Pažymi, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog jis sutiko atlyginti nukentėjusiajai 3000 litų neturtinę žalą, kadangi jis sutiko tokią neturtinę žalą atlyginti taikinamojo posėdžio metu, kai siūlė nukentėjusiajai L. J. atsisakyti privataus kaltinimo. Kai nukentėjusioji nesutiko taikytis, jos skundas buvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje, kurio metu jis sutiko atlyginti nukentėjusiajai tik turtinę žalą, motyvuodamas tuo, kad neturtinė žala jau yra priteista Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-01-26 sprendimu civilinėje byloje. Nuteistasis nurodo, jog negali sumokėti 6000 litų neturtinės žalos atlyginimo L. J. , nes jo darbo užmokestis yra mažas, iš jo priteistas dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymas kas mėnesį po 300 litų, taip pat jis išlaiko neseniai pilnametystės sulaukusį ir su juo gyvenantį sūnų. Todėl mano, jog Skuodo rajono apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į jo turtinę padėtį.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. J. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti ir priteisti iš S. J. 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, nes teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, netinkamai vadovavosi BPK bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. Nurodo, jog teismas netinkamai įvertino padarytos žalos jos sveikatai pasekmes, t. y. į tai, kad nuteistasis sudavė smūgius į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, kad buvo išrauti kuokštai plaukų, dėl ko ji patyrė didžiulį fizinį skausmą, buvo gydoma stacionariai ir ambulatoriškai, o šio įvykio padarinius jaučia iki šiol, jai nuolat svaigsta ir skauda galva. Mano, jog teismas nepakankamai įvertino ir nuteistojo turtinę padėtį bei jo galimus pokyčius ateityje. Nurodo, jog S. J. yra paveldėjęs gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), o Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu, padalijus bendrą turtą, jam atiteko 35483 litų vertės turtas – 5 žemės sklypai ir 0,45 dalys gyvenamojo namo. Mano, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į civilinėje byloje priteistos neturtinės žalos dydį bei nuteistojo S. J. sutikimą atlyginti 3000 litų neturtinę žalą. Nukentėjusiosios L. J. manymu, Skuodo rajono apylinkės teismas pažeidė civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neužtikrino jos ir nuteistojo interesų pusiausvyros, nenustatė teisingos piniginės kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.
Nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo skundą tenkinti, o nukentėjusiosios skundą atmesti.
Nukentėjusioji ir jos atstovė advokatė prašo nukentėjusiosios skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priteistas civilinis ieškinys atitinka teisės normų reikalavimus, protingumo, sąžiningumo principus bei formuojamą teismų praktiką. Veikos kvalifikavimo, faktinių bylos aplinkybių, bei kaltės klausimų nei vienas iš apeliantų neginčija.
Civilinio kodekso 6.250 str. nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo tik formuojasi, kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti svarstomas individualiai. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato vertindamas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.
Skuodo rajono apylinkės teismas, pripažindamas S. J. kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteisdamas jį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, priteisė iš jo nukentėjusiajai L. J. 869 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio klausimą, teismas atsižvelgė į S. J. kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į tai, kad jis šiuo metu gauna nedidelį darbo užmokestį, padeda išlaikyti du nepilnamečius vaikus, taip pat materialiai padeda vienam pilnamečiam besimokančiam sūnui, todėl atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo apeliacinios skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Teismas įvertino ir tai, kad L. J. , mušama vaikų ir kaimynų akivaizdoje, buvo pažeminta, patyrė dvasinį sukrėtimą, kad dėl padarytų sužalojimų ji patyrė fizinį skausmą, tris dienas po įvykio gulėjo ligoninėje, vėliau gydėsi ambulatoriškai, tačiau po sumušimo padaryti sužalojimai užgijo, liekamųjų reiškinių neliko. Nepagrįstas ir S. J. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai du kartus už tą patį įvykį – 2008 m. spalio 31 d. L. J. sumušimą – priteisė iš jo po 3000 Lt, viso 6000 Lt, neturtinės žalos atlyginimo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Skuodo rajono apylinkės teismas 2010-01-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-646/2010 dėl santuokos nutraukimo iš tiesų pripažino S. J. kaltę dėl šeimos iširimo ir priteisė L. J. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina tai, kad neturtinė žala L. J. civilinėje byloje buvo priteista dėl santuokos iširimo, pripažinus atsakovo, t. y. S. J. kaltę, o šioje baudžiamojoje byloje – dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, t. y. neturtinė žala priteista visiškai skirtingais pagrindais ir neturi nieko bendro su dvigubu nubaudimu už tą pačią veiką. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, nuteistojo turtinė padėtis šiuo atveju nėra ypač sunki, nes jis dirba (b. l. 44, 53, 103), turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b. l. 113, 115-116). Todėl, kolegijos manymu, iš nuteistojo S. J. nukentėjusiajai L. J. priteistas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra teisingas, protingas ir sąžiningas bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, 10000 Lt neturtinės žalos dydis nuteistajam būtų pernelyg sunki turtinė prievolė, neatitinkanti jo finansinių galimybių ir neužtikrinanti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko turtinių interesų pusiausvyros. Todėl atmestini kaip nepagrįsti nukentėjusiosios L. J. apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, netinkamai vadovavosi BPK bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei netinkamai įvertino padarytos žalos jos sveikatai pasekmes bei nuteistojo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji L. J. nuo 2008-11-01 iki 2008-11-04 gydėsi Klaipėdos apskrities ligoninės Skuodo filiale dėl lengvo laispnio galvos smegenų sukrėtimo, nuo 2008-11-08 iki 2008-11-20 gydymas tęstas ambulatoriškai (b. l. 55). Apeliaciniam teismui pateiktoje 2010-06-16 pažymoje Nr. R3-388 dėl sveikatos būklės nurodoma, jog L. J. nuo 2008-11-20 pastoviai gydoma ambulatoriškai, skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, nemiga ir nerimu. Jokių kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti nukentėjusiosios sveikatos būklę po padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, byloje nėra, todėl darytina išvada, jog L. J. žymesnių liekamųjų reiškinių po šio sveikatos sužalojimo neatsirado.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš S. J. , atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK 113, 115 straipsnių ir CK 6.250, 6.282 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino aplinkybių visumą, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Apeliantai jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė
Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai L. J. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo S. J. bei nukentėjusiosios L. J. apeliacinius skundus atmesti.