Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-940-238-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-20
Bylos Nr.
1A-940-238-2013
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-01006-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
Ž. T., ir D
Advokatai
Eugenijus Senovaitis
Kategorijos

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-940-238/2013;

Teisėjas V. Kalkauskas Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01006-2013-1;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui, nuteistajam Ž. T., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL, t. y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir D. K., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. T. pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent – laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnį (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams), LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau - ĮFAĮ) (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 27 straipsnį (už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas) ir nepateikė Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (FR0572) už 2011 metų balandžio ir gegužės mėnesius, Metinės pelno mokesčio deklaracijos (PLN204) ir Avansinės pelno mokesčio deklaracijos (FR0430) už 2011 metus, finansinės atskaitomybės už 2011 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Juridinių asmenų registrui (VĮ Registrų centrui);

taip pat pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 12 straipsnio 1 dalį (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), LR Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 40 straipsnio 6 punktą (mokesčių mokėtojo pareiga – teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus) ir 8 punktą (mokesčių mokėtojo pareiga - pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją), 126 straipsnio 2 dalį (mokestinio patikrinimo metu - mokesčių mokėtojas privalo pateikti visus dokumentus, kompiuterinės apskaitos duomenis, reikiamus mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumui patikrinti) ir atliekant mokestinį patikrinimą mokesčių administratoriui, pateikė 2011 metų gegužės mėnesio kuro sunaudojimo žiniaraštį, kuriame buvo nurodyta, kad gautų ir sunaudotų degalų kiekis daugiau kaip dvigubai didesnis, negu nurodytas pateiktuose degalų įsigijimo kvituose – kvituose nurodyta 430,33 l, o kuro sunaudojimo žiniaraštyje nurodyta, kad gauta ir sunaudota 917,59 l;

taip pat, atliekant mokestinį patikrinimą mokesčių administratoriui nepateikė duomenų apie benzino ar dujų įsigijimą 2011 metų rugpjūčio, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais, nors šių rūšių degalus naudojantis automobilis buvo naudojamas UAB (duomenys neskelbtini) veikloje 2011 metų balandžio-gruodžio mėnesiais;

taip pat pažeidė Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų LR susisiekimo ministro (SM) 1997-04-15 įsakymu Nr. 130 (LR SM 2003-03-14 įsakymo Nr. 3-156 (Žin., 2003, Nr. 30-1267) redakcija 10.2 punktą (taksi privalo turėti taksi salono priekiniame skyde keleiviams gerai matomoje vietoje įtvirtintą, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prie Finansų ministerijos (FM) nustatyta tvarka teritorinėje VMI įregistruotą (apie tai pažymint taksometro techniniame pase), techniškai tvarkingą, metrologiškai patikrintą, turintį nustatytą patikros žymenį taksometrą, kurio tipas patvirtintas Lietuvos standartizacijos departamente ir įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą) ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos direktoriaus 2006-03-30 įsakymu Nr. V-31, MP-007 priedo „Taksometrai“ 12.8 punkto, kuriame nurodyta, kad taksometre turi būti įtaisyti visų šių verčių sumatoriai be grįžties į nulį: viso taksi nuvažiuoto nuotolio, viso nuvažiuoto nuotolio padėtyje „Užimta“, viso apmokėtų kelionių skaičiaus, visos pinigų sumos, gautos už papildomas paslaugas, visos pinigų sumos, gautos kaip mokestis už važiavimą, dėl ko tiriamuoju metu nuskaityti taksometrų duomenų ir nustatyti, kokia suma buvo gauta įplaukų bendrovėje suteikus keleivių pervežimo paslaugas per veiklos laikotarpį, nebuvo įmanoma;

tokiu būdu, remiantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 2 dalimi (už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“), reikalavimais bei pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835) 19 straipsnį ir 37 straipsnio 10 dalį, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas ir turėdamas administracinius įgaliojimus ir teisę veikti įmonės vardu, neatliko jam aukščiau išvardintais teisės aktais privalomų bendrovės vadovo funkcijų, dėl ko, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus tvarkant buhalterinę apskaitą nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžius ir struktūrą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Ž. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2013-09-25 nuosprendžio dalį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad už apskaitos tvarkymą buvo atsakinga UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė D. K.. Ji minėtus duomenis turėjo pateikti elektroniniu būdu, kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemoje buvo nurodyta įgaliotuoju išoriniu vartotoju UAB (duomenys neskelbtini) Mokėtojo kortelėje. Teigia, kad nuosprendyje neįvertinta tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas jis ėjo iki 2012-05-07, o minėtų ataskaitų, pvz. 2011 finansinės atskaitomybės, pateikimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Mano, kad minėtų apskaitos duomenų, kaip išvestinių dokumentų, nepateikimas negali būti priežastiniame ryšyje su LR BK 222 straipsnio 1 dalimi būtinais padariniais – negalėjimu visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nurodo, kad degalų įsigijimą patvirtinančių dokumentų apskaitą vedė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė. Priežastys, dėl kurių nėra išsaugoti visi degalų įsigijimo dokumentai, jam yra nežinomos. Detalios jų kaupimo, naudojimo ar saugojimo tvarkos įmonėje nebuvo. Tačiau nenustatyta, kad jie būtų paslėpti, sunaikinti ar sugadinti. Todėl mano, kad už jų neišsaugojimą pagrindo jo atsakomybei pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį nėra. Pažymi, kad specialisto Jevgenij Nikonov apklausos protokole nurodoma, jog pagal Valstybinės metrologijos tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos direktoriaus 2006-03- 30 įsakymo Nr. V-31, MP-007 priedo „Taksometrai“ 12.8 punktą, taksometre turi būti įtaisyti verčių sumatoriai, kad UAB (duomenys neskelbtini) taksometrų duomenys nebuvo kaupiami nepertraukiamu būdu, kad jis nereguliariai tikrino taksometrų duomenis, o patikrinęs duomenis anuliuodavo specialiu magnetiniu raktu. Teigia, kad šie teiginiai grįsti prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Visi UAB (duomenys neskelbtini) naudoti taksometrai turi verčių sumatorius, tačiau jie net nebuvo mokestinio ar ikiteisminio tyrimų metu tikrinti. Pažymi, kad verčių sumatoriai neturi nieko bendro su „specialiu magnetiniu raktu“. Taip vadinamas „specialus magnetinis raktas“ yra duomenų laikmena, kurioje saugomi taksometro duomenys tarp tikrinimo laikotarpių, ji yra ribotos talpos ir todėl nepertraukiamai joje saugoti visus taksometro duomenis nebūtų įmanoma. Todėl, periodiškai juos nuskaičius apskaitos tikslams, duomenys joje ištrinami. Teigia, kad šis ištrynimas niekaip neturi įtakos verčių sumatoriaus duomenims, kurių pakeisti neįmanoma. Akcentuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) taksometrų verčių sumatoriai būtų kompetentingai patikrinti. Pažymi, kad taksometrų duomenys nėra buhalterinės apskaitos dokumentas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo, vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas apelianto kaltumą ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai nuteisė Ž. T. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bei išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai buvo patikimi ir pakankami priimti skundžiamą apkaltinamojo nuosprendžio dalį, o padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes. Nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, yra įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Taip pat teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, pateikė įrodymų vertinimą ir motyvus, taigi įvykdė Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio reikalavimus.

BK 222 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (ar) finansinei atskaitomybei sudaryti (BAĮ 2 straipsnio 5 punktas).

BK 222 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už kelių alternatyvių veikų padarymą. Šioje byloje apeliantas nuteistas už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

Pagal teismų praktiką BK 222 straipsnio dispozicija traktuojama kaip blanketinė, todėl nusikalstamos veikos požymiai nustatomi remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų buhalterinės apskaitos tvarką nustatančių teisės aktų nuostatomis. Minėto įstatymo nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis); visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, surašomais ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (BAĮ 12 straipsnio 1 dalis). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę. Svarbu pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad kaltinamasis Ž. T. apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent – laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, taigi būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas ir turėdamas administracinius įgaliojimus ir teisę veikti įmonės vardu, neatliko jam privalomų bendrovės vadovo funkcijų, dėl ko, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus tvarkant buhalterinę apskaitą, nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ž. T. nusikalstama veika, pažeidžiant įstatymais nustatytą buhalterinės apskaitos tvarką, reiškėsi šiais veiksmais: laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jis pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnį ir nepateikė Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (FR0572) už 2011 metų balandžio ir gegužės mėnesius, Metinės pelno mokesčio deklaracijos (PLN204) ir Avansinės pelno mokesčio deklaracijos (FR0430) už 2011 metus, finansinės atskaitomybės už 2011 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Juridinių asmenų registrui (VĮ Registrų centrui). Pažymėtina, kad Ž. T. neginčija, kad jis nepateikė nurodytų dokumentų.

Tai pat jis pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, LR Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 6 punktą ir 8 punktą, 126 straipsnio 2 dalį ir atliekant mokestinį patikrinimą mokesčių administratoriui, pateikė 2011 m. gegužės mėnesio kuro sunaudojimo žiniaraštį, kuriame buvo nurodyta, kad gautų ir sunaudotų degalų kiekis daugiau kaip dvigubai didesnis, negu nurodytas pateiktuose degalų įsigijimo kvituose – kvituose nurodyta 430,33 l, o kuro sunaudojimo žiniaraštyje nurodyta, kad gauta ir sunaudota 917,59 l. Taip pat jis atliekant mokestinį patikrinimą mokesčių administratoriui nepateikė duomenų apie benzino ar dujų įsigijimą 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo ir lapkričio mėn., nors šių rūšių degalus naudojantis automobilis buvo naudojamas UAB (duomenys neskelbtini) veikloje 2011 m. balandžio-gruodžio mėnesiais. Pažymėtina, kad Ž. T. neginčija, kad gautų ir sunaudotų degalų kiekis daugiau kaip dvigubai didesnis, negu nurodytas pateiktuose degalų įsigijimo kvituose, bei jis nepateikė ir duomenų apie benzino ar dujų įsigijimą 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais.

Taip pat jis pažeidė Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 10.2 punktą ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2006-03-30 įsakymu Nr. V-31, MP-007 priedo „Taksometrai“ 12.8 punkto, dėl ko tiriamuoju metu nuskaityti taksometrų duomenų ir nustatyti, kiek buvo gauta įplaukų bendrovėje suteikus keleivių pervežimo paslaugas per veiklos laikotarpį, nebuvo įmanoma.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo išvados grindžiamos ne tik byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, bet ir konkrečiomis tiek Buhalterinės apskaitos įstatymo, tiek ir kitų įstatymų nuostatomis, kurios susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog Ž. T. veikoje yra padarytos nusikalstamos veikos – apgaulingo apskaitos tvarkymo – požymiai, todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde Ž. T. nurodo, kad tiek už apskaitos tvarkymą, tiek už degalų įsigijimą patvirtinančių dokumentų apskaitą buvo atsakinga UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė D. K.. Teigia, kad nuosprendyje neįvertinta tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas ėjo iki 2012-05-07, o ataskaitų, pateikimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Mano, kad tarp apskaitos duomenų nepateikimo ir LR BK 222 straipsnio 1 dalies būtinų padarinių – negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nėra priežastinio ryšio, o už degalų įsigijimą patvirtinančių dokumentų neišsaugojimą nėra pagrindo jo atsakomybei pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, tiek už apskaitos organizavimą, tiek už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės vadovas. Įmonių finansinės apskaitos įstatymo 27 straipsnis taip pat numato, kad ir už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas.

Nuteistasis Ž. T. neginčija, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. Taigi, apeliantas, eidamas įmonės direktoriaus pareigas, buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui. Byloje nustatyta, kad nuteistasis įstatymuose jam nurodytų pareigų neįvykdė, iš esmės to neneigia ir jis pats. Apelianto argumentas, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas jis ėjo tik iki 2012-05-07, o ataskaitų, pateikimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, atmestinas, nes kaltinime pareikštu laikotarpiu (nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31) būtent Ž. T. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, jis buvo atsakingas už ataskaitų pateikimą ir buhalterinės atskaitomybės tinkamą organizavimą, vykdymą, apskaitos dokumentų išsaugojimą. Taigi, Ž. T. pagrįstai pripažintas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu, o tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad šių padarinių buvimas byloje neįrodytas. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. (04.1.3)-AU16-37 nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini)apskaita 2011-01-01 iki 2011-12-31 laikotarpiu buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas ir dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šioje specialisto išvadoje įvardytos ir priežastys, dėl kurių kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – mokėtojas tikrinamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo netikslius, neišsamius ir prieštaraujančius duomenis, Kauno apskrities VMI nepateikė Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (FR0572) už 2011 metų sausio, balandžio ir gegužės mėnesius ir Metinės pelno mokesčio deklaracijos (PLN204) už 2011 metus, pateikti duomenys apie degalų įsigijimą skiriasi nuo Kuro sunaudojimo žiniaraštyje už 2011 m. gegužės mėn. nurodytų duomenų, nepateikė duomenų apie benzino ar dujų įsigijimą 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo ir lapkričio mėn., nors šių rūšių degalus naudojantis automobilis buvo naudojamas veikloje 2011 m. balandžio-gruodžio mėnesiais.

Apeliantas nesutinka, kad tiriamuoju metu nebuvo įmanoma nuskaityti taksometrų duomenų ir nustatyti, kiek buvo gauta įplaukų bendrovėje suteikus keleivių pervežimo paslaugas per veiklos laikotarpį. Be to, teigia, kad taksometrų duomenys nėra buhalterinės apskaitos dokumentai.

Kolegija pažymi, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad taksometrų duomenys parodo, kiek UAB (duomenys neskelbtini), kuri verčiasi keleivių pervežimu, gavo įplaukų už suteiktas paslaugas. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad taksometrų duomenys nėra buhalterinės apskaitos dokumentai. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006-03-30 įsakymo Nr. V-31 12.8. punkte numatyta, kad taksometre turi būti įtaisyti visų šių verčių sumatoriai be grįžties į nulį: viso taksi nuvažiuoto nuotolio; viso nuvažiuoto nuotolio padėtyje „Užimta“; viso apmokėtų kelionių skaičiaus; visos pinigų sumos, gautos už papildomas paslaugas; visos pinigų sumos, gautos kaip mokestis už važiavimą. Iš 2013-01-29 specialisto apklausos protokolo matyti, kad specialistas Jevgenij Nikonov nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nuskaityti taksometrų duomenų nepavyko, ir nebuvo įmanoma, kadangi įmonė nereguliariai tikrino taksometrų duomenis, juos sulygindavo su vairuotojų pateikiamais duomenimis, o po tokių patikrinimų taksometrų duomenys buvo anuliuojami, naudojant specialų magnetinį raktą, dėl ko patikrinimo metu nebuvo galima nustatyti, kokia suma įplaukų buvo gauta bendrovėje suteikus keleivių pervežimo paslaugas per veiklos laikotarpį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti specialisto parodymais, nes jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia apeliantą melagingai apkalbėti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiriamuoju metu nebuvo įmanoma nuskaityti taksometrų duomenų ir nustatyti, kokia suma įplaukų buvo gauta bendrovėje suteikus keleivių pervežimo paslaugas per veiklos laikotarpį.

Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistojo Ž. T. apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo Ž. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Giedrius EndriukaitisJurgis Kiškis