Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant J. J., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. S., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 29 d., apie 11.50 val., Kaune, Kaunakiemio ir Gedimino gatvių sankryžoje, T. S., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, lenkdamas, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir kliudė gretimai ta pačia kryptimi tiesiai važiavusį automobilį Volvo V70, v. n. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas, nepažymėjęs eismo įvykio vietos KET nustatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais savo veiksmais T. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126; 219.1; 219.2 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. S. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino ir paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 29 d., apie 11.45 val. važiavo Gedimino gatve ir ties Kaunakiemio gatve buvo susidariusi spūstis. Bandydamas persirikiuoti, kaip vėliau suprato, kliudė kito automobilio veidrodėlį. Paties užkliudymo kontakto nepajuto, tik pravažiavus kartu su juo važiavusi draugė pasakė, kad lyg tai buvo kliudytas kitas automobilis. Kadangi viskas įvyko prie pat sankryžos, prie kurios stovėjo daug automobilių, todėl nenorėdamas trukdyti eismui, todėl pavažiavo už sankryžos, sustojo ir apie 5 min. laukė, tikėdamasis, kad prie jo privažiuos kliudytas automobilis. Kadangi jo nesulaukė, todėl nuvažiavo.

Liudytoja N. B. parodė, jog 2014 m. lapkričio 29 d. važiavo Gedimino gatve ir ties jos bei Kaunakiemio gatvės sankryža buvo susidariusi automobilių spūstis. N. B. važiavo labai lėtai ir vienu momentu pajuto smūgį, kurio garsas buvo nemažas. Ji įsidėmėjo ją kliudžiusio automobilio valstybinius numerius, kuris važiavo dideliu greičiu. Apžiūrėjusi savo automobilį, pamatė, kad yra nudaužtas jos vairuotojo pusės veidrodėlis. Kadangi automobilis pasišalino, todėl apie įvykį N. B. pranešė policijai.

Liudytoja J. A. parodė, kad ji 2014 m. lapkričio 29d. važiavo kartu su T. S.. Važiuojant bei lenkiant vieną iš automobilių, ji pajuto, kad susilietė automobilių veidrodėliai. Apie tai iš karto pasakė T. S.. Prie sankryžos buvo automobilių spūstis, todėl T. S. nenorėjo trukdyti eismui, todėl nesustojo. Tik užsukę už sankryžos, iš karto sustojo ir laukė apie 5 min. Kadangi kliudyto automobilio, nesulaukė, todėl nuvažiavo. Policijai nepranešė, nes apžiūrėjus T. S. automobilio veidrodėlį, žymių apgadinimų nebuvo, todėl abu pagalvojo, kad nebus padaryta žala ir kitam automobiliui. Kai policija jiems pranešė apie eismo įvykį, jie iš karto norėjo N. B. atlyginti padarytą žalą, bet ji nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad ant automobilio Volvo V70, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 3), foto nuotraukos (b. l. 4-6), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 29 d., apie 12.00 val., buvo gautas pranešimas, kad Gedimino g. – Kaunakiemio g., VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) lenkiant pranešėjos automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) nulaužė veidrodėlį ir pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio vietoje N. B. paaiškino, kad važiavo automobiliu Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) Gedimino g. nuo Griunvaldo g. link Kaunakiemio g. ir prie sankryžos Gedimino g. – Kaunakiemio g. esančios perėjos ją lenkė kitas automobilis VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris kliudė Volvo automobilio kairės pusės galinio matymo veidrodėlį, jį nulaužė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 7), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad per CDB buvo nustatyta, kad automobilis VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso T. S.. T. S. paaiškino, kad juto, kaip kliudė kito automobilio galinio vaizdo veidrodį, tačiau dėl didelės automobilio grūsties sustojo už Gedimino g. – Kaunakiemio g. sankryžos, šiek tiek palaukęs ir nesulaukęs kito automobilio, nuvažiavo toliau (b. l. 8), N. B. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad 2014 m. lapkričio 29 d., apie 11.50 val. vairavo automobilį Volvo v70, v. n. (duomenys neskelbtini) Važiavo Gedimino gatve link Kaunakiemio g. ir prie sankryžos Gedimino g. – Kaunakiemio g. ją priešpriešine juosta lenkė automobilis VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilis lenkė per ištisinę eismo juostą ir kliudė N. B. vairuojamo automobilio kairės pusės galinio matymo veidrodėlį bei jį nulaužė. N. B. VW Golf automobiliui signalino, bet automobilis nesustojo ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 9), T. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog jautė kai užkliudė kito automobilio veidrodėlį (b. l. 10), pažeidimo pažyma (b. l. 11-13), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 14-15), dokumentų kopijos (b. l. 16-17), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ant transporto priemonės Volvo V70, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: apgadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Konstatuota, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu įvyko kontaktas su kita transporto priemone (b. l. 18), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ant transporto priemonės VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: apgadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Konstatuota, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu įvyko kontaktas su kita transporto priemone (b. l. 19).

Iš byloje esančių eismo įvykio schemos (b. l. 3), tarnybinio pranešimo (b. l. 7), T. S. paaiškinimo, liudytojų N. B. ir J. A. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, T. S. ir N. B. pirminių paaiškinimų (b. l. 9-10), transporto priemonės techninės apžiūros aktų (b. l. 18; 19) matyti, kad T. S. vairuojamas automobilis Volkswagen Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs į automobilį Volvo v70, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino pastarojo kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad T. S. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Byloje nustatyta, jog 2014 m. lapkričio 29 d., apie 11.50 val., Kaune, Kaunakiemio ir Gedimino gatvių sankryžoje, T. S., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį Volvo V70, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Esant nustatytiems automobilio apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į T. S. paaiškinimus, liudytojų N. B. ir J. A. parodymus, daroma išvada, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog T. S. pajuto automobilio kontaktą su kitu automobiliu ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį, ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos. Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, kol nebuvo pažymėta eismo įvykio vieta KET nustatyta tvarka, pažeidė KET 219.1p., 219.2p. reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog T. S., nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo, tačiau protokole nurodyta, jog jis pažeidė KET 219.1p., 219.2p. reikalavimus.

KET 219p. numato, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: 219.1. numato, jog privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; 219.2. numato, jog privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Tuo tarpu KET eismo dalyvių pareiga kviesti policiją numatyta dviem atvejais: 220 p. numatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą bei KET 222 p. numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pažymima, kad teismas bylą nagrinėja administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo apimtyje, todėl jame T. S. veika vertinama tik KET 219.1p., 219.2p. reikalavimų pažeidimo apimtyje. Įvertinus išdėstytą, iš jo kaltinimo šalintina aplinkybė, jog T. S. pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijos pareigūnams, nurodant, jog jis, nepažymėjęs eismo įvykio vietos KET nustatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir tuo pažeidė KET 219.1p., 219.2p. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. S. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. į administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatos. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. S. už KET pažeidimą turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad nuobauda paskirta už pažeidimą, kuris nėra šiurkštus ar labai pavojingas. Iš pažymos apie baustumą matyti, kad jis yra tik du kartus baustas už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo itin pavojingi ar šiurkštūs. Tai rodo, kad jis nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. S. iš esmės nuo pat pradžių pripažino abu padarytus pažeidimus, po eismo įvykio pavažiavęs į vietą, kur netrukdytų eismo intensyvumui, kurį laiką laukė nukentėjusiosios automobilio ir jo nesulaukęs, iš įvykio vietos nuvažiavo. Be to iš T. S. ir liudytojos J. A. paaiškinimų, fotonuotraukų matyti, kad T. S. automobiliui padarytas nežymus apgadinimas, dėl ko T. S. galėjo sąžiningai klysti dėl padarytos žalos masto ir dėl tos priežasties neįvykdyti rūpestingo ir atidaus vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, pareigų. Iš nustatyto N. B. automobilio apgadinimo matyti, kad jis nėra didelis ir žymus. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, todėl nebuvo reikalinga jiems teikti pagalbos. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad T. S. darbinių pareigų atlikimu reikalingas vairuotojo pažymėjimas.

Įvertinus visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad yra nustatytos išskirtinės aplinkybės ir todėl yra pagrindas T. S. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir T. S. paskirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje minimali, t. y. paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda- piniginė bauda ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam minimaliam terminui, tačiau nustatant nuobaudų dydį, atsižvelgiama į tai, kad byloje yra nustatyta viena T. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Paskirtoji nuobauda būtų tikrai ne per švelni ir pakankama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytiems tikslams pasiekti.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. (vieneriems metams).

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. (vieneriems metams).

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.