Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2016 m. rugsėjo 27 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-5762, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2016 m. gegužės 24 d. prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-16785;

2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. TGK-30, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2016 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-5762 panaikinimo;

3) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 24 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-16785;

4) priteisti iš atsakovės 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 4-6) nurodo, kad 2016 m. gegužės 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti. Socialinės paramos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2016 m. liepos 1 d. sprendimu prašymo netenkino, kadangi jis per vieną mėnesį nepateikė visų reikiamų dokumentų. Nesutikdamas su atsakovės sprendimu, pateikė skundą Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2016 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Mano, kad priimti Socialinės paramos skyriaus bei Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimai neteisėti ir nepagrįsti.

Teigia, jog Socialinės paramos skyriui pateikė visus reikiamus dokumentus ir prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti buvo nurodęs paskolų paskirtį bei 2016 m. balandžio 30 d. esantį likutį. Nurodo, kad minėtus duomenis patvirtinančią pažymą, gautą iš antstolio, pristatė Socialinės paramos skyriui. Mano, kad atsakovė su pareiškėju nebendradarbiavo, todėl pažeidė pareiškėjo teisę į paramą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. J. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė Julija Paulikienė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 14-16) nurodo, kad išnagrinėjus pareiškėjo 2016 m. gegužės 24 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-16785, buvo nustatyta, kad prašyme-paraiškoje nepakanka duomenų apie pareiškėjo turimą finansinį turtą (gautas (negrąžintas) paskolas ar jų dalis). Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau – ir Įstatymas), pareiškėjas atsakovei privalėjo pateikti duomenis apie gautas (negrąžintas) paskolas ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 Eur, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas ir kt. Nurodo, kad Socialinės paramos skyrius 2016 m. birželio 9 d. raštu Nr. (23.45)-SP13-5149 informavo pareiškėją, kad pagal antstolių B. T. ir M. B. pateiktus duomenis apie paskolas, siekiant nustatyti šių paskolų pobūdį, reikalinga iki 2016 m. birželio 24 d. pateikti duomenis – banko pažymas, išrašus, sutartis, teismo sprendimus ar kitus dokumentus, kuriuose būtų nurodyta gautų (negrąžintų) paskolų paskirtis (vartojimo, nekilnojamajam turtui pirkti (statyti) ir pan.) ir informaciją apie 2016 m. balandžio 30 d. esantį paskolos (paskolų) likutį. Pareiškėjui minėtas raštas buvo išsiųstas jo nurodytu elektroniniu paštu, tačiau pareiškėjas reikiamų dokumentų nepateikė. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad visus reikiamus dokumentus buvo pateikęs ir prašyme-paraiškoje dėl paramos nurodė paskolos paskirtį bei 2016 m. balandžio 30 d. esantį likutį ir pristatė iš antstolio A. Selezniovo pažymą, tačiau iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nebuvo galima spręsti nei apie 2016 m. balandžio 30 d. esantį paskolos (paskolų) likutį, nei apie Danske bank A/S Lietuvos filialas, „Swedbank“ AB bankas ir UAB „PlusPlus Inkasko“ suteiktų paskolų pobūdį ar paskirtį.

Pažymi, jog pagal Įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, jei asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjais nepateikė reikiamų dokumentų, todėl nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta skirti socialinę paramą.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, skunde nenurodo nei žalos dydžio, nei kokiu būdu jam padaryta neturtinė žala ir kaip ji pasireiškė. Mano, kad pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (minėta, toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2016 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-5762 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjo 2016 m. gegužės 24 d. prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-16785 bei Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. TGK-30, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Socialinės paramos skyriaus 2016 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-5762 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamus sprendimus, pareiškėjas prašo įpareigoti Socialinės paramos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 24 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-16785 bei priteisti iš atsakovės 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl Socialinės paramos skyriaus 2016 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-5762 teisėtumo ir pagrįstumo

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2003 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. IX-1675, ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.) (minėta, toliau – ir Įstatymas) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą, kurios gavimo sąlygos įtvirtintos Įstatymo 8 straipsnyje, bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas S. J. 2016 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Socialinės paramos skyrių, prašydamas jam skirti socialinę pašalpą nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio (b. l. 17-22). Prašyme-paraiškoje nurodė, kad su darbo santykiais pajamų neturi, išmokų ir kitų pajamų iš kitos veiklos taip pat negauna. Prašymo 2 priede „Turtas“ pareiškėjas nurodė, kad turi gautų (negrąžintų) paskolų, kurių vertė viršija 580 eurų (b. l. 26). Prašyme-paraiškoje nurodyta, jog pareiškėjas nepateikė bankų turimų sąskaitų išrašų, turto pardavimo iš varžytinių akto, 2016 m. balandžio 30 d. esantį paskolos (paskolų) likutį patvirtinančius dokumentus (sutartis, banko pažymas, antstolių pažymas ir kitus dokumentus, kuriuose nurodyta gautų (negrąžintų) paskolų paskirtis).

Socialinės paramos skyrius 2016 m. birželio 9 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-5149 pareiškėją informavo, kad prašyme-paraiškoje nepakanka duomenų apie pareiškėjo turimą finansinį turtą (gautas (negrąžintas) paskolas ar jų dalis), reikalingų pareiškėjo teisei į socialinę pašalpą nustatyti nuo 2016 m. gegužės 1 d. (b. l. 72). Rašte nurodyta, jog antstolių B. T. ir M. B. pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra skolingas Danske bank A/S Lietuvos filialui, „Swedbank“ AB bankui ir UAB „PlusPlus Inkasko“. Siekiant nustatyti šių paskolų pobūdį, pareiškėjo paprašyta iki 2016 m. birželio 24 d. pateikti dokumentus – banko pažymas, išrašus, sutartis, teismo sprendimus ar kitus dokumentus, kuriuose nurodyta gautų (negrąžintų) paskolų paskirtis (vartojimo, nekilnojamajam turtui pirkti (statyti) ir pan.) ir 2016 m. balandžio 30 d. esantis paskolos (paskolų) likutis. Minėtu raštu priminta, jog nepateikus trūkstamų dokumentų iki 2016 m. birželio 24 d., piniginė socialinė parama pareiškėjui nebus skiriama.

Pareiškėjui iki 2016 m. birželio 24 d. nepateikus prašomų dokumentų, Socialinės paramos skyrius skundžiamu 2016 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-5762 nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti (b. l. 11). Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 6 dalis. Nurodyta, kad vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 2 punktu, nepasiturintys gyventojai privalo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Socialinės paramos skyriaus sprendimu, jį apskundė Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 8-10, 67).

Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos: <...> 2) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus; 3) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui; 4) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka; 5) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą ir kt.

Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę: <...> 5) jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos; <...> 11) papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą; 12) siekdama įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.

Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.

Kaip ir minėta, pareiškėjui paraiškoje-prašyme buvo nurodyta pateikti bankų turimų sąskaitų išrašus, turto pardavimo iš varžytinių aktą, 2016 m. balandžio 30 d. esantį paskolos (paskolų) likutį patvirtinančius dokumentus (sutartis, banko pažymas, antstolių pažymas ir kitus dokumentus, kuriuose nurodyta gautų (negrąžintų) paskolų paskirtis). Remiantis bylos duomenimis bei bylos šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas Socialinės paramos skyriui pateikė antstolio Aleksandro Selezniovo pažymą bei AB Šiaulių banko sąskaitos išrašą (b. l. 51, 105). Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog atsakovei jis pristatė reikiamas pažymas, iš kurių matosi paskolų dydis, o apie tai koks paskolų pobūdis atsakovė neprivalo žinoti. Nurodė, kad atsakovė pati turi teisę gauti reikiamą informaciją iš kitų instituciją, todėl mano, kad nepagrįstai reikalauja minėtų dokumentų.

Antstolio Aleksandro Selezniovo pažyma leidžia spręsti, kad pareiškėjas yra skolingas ne tik AB Šiaulių bankui, kurio sąskaitos išrašą buvo pateikęs, tačiau ir Danske bank A/S Lietuvos filialui, „Swedbank“ AB bankui ir UAB „PlusPlus Inkasko“. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovė dėl asmens duomenų apsaugos neturi teisės gauti visos reikiamos informacijos iš kitų institucijų, be to, pateikti reikiamus duomenis yra pareiškėjo pareiga. Paaiškino, kad būtina žinoti paskolų pobūdį dėl to, kad pageidaujantys gauti socialinę paramą asmenys ja nepiktnaudžiautų, neprisiimtų nereikalingų paskolų, kurių negalėtų išmokėti. Nurodė, jog pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nepakako duomenų nustatyti, kokio pobūdžio paimta paskola.

Įstatymo 14 straipsnio 9 punktas nustato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti).

Įvertinus Įstatymo 14 straipsnio 9 punkto bei 25 straipsnio 2 punkto nuostatas, akivaizdu, jog asmuo, pageidaujantis gauti socialinę paramą, privalo pateikti būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus, iš jų – dokumentus apie gautas (negrąžintas) paskolas, jų dalis, išskyrus 14 straipsnio 9 punkte numatytas išimtis (paskolos, kurios neviršija 580 Eur, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas ir kt.), o atsakovės teisė šiuos dokumentus patikrinti ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių asmens teisę į piniginę socialinę paramą (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Šiuo atveju atsakovė, teikdama piniginę socialinę paramą, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, turi pareigą tikrinti asmens gyvenimo sąlygas, pareikalauti, kad asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktai).

Pareiškėjas, nevykdydamas atsakovės nurodytų reikalavimų ir nepateikdamas teisėtai reikalaujamų dokumentų, nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytas pareigos, todėl atsakovė, vadovaudamasi Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, turi teisę neteikti piniginės socialinės paramos.

Kaip ir minėta, atsakovė 2016 m. birželio 9 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-5149 pareiškėją informavo, kad prašyme-paraiškoje nepakanka duomenų apie pareiškėjo turimą finansinį turtą (gautas (negrąžintas) paskolas ar jų dalis), reikalingų pareiškėjo teisei į socialinę pašalpą nustatyti nuo 2016 m. gegužės 1 d., todėl įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. birželio 24 d. pateikti trūkstamus dokumentus. Byloje nustatyta, be to, to neginčija ir pareiškėjas, jog atsakovės prašomų dokumentų jis nepateikė. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino kitų išrašų nepateikęs, kadangi tai yra mokama paslauga.

Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad duomenis ir informaciją apie asmens, pageidaujančio gauti piniginę socialinę paramą, turimą turtą ir pajamas juridiniai ir fiziniai asmenys privalo pateikti nemokamai per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Remiantis minėta nuostata, pareiškėjas turi teisę kreiptis į kredito įstaigas, prašydamas nemokamai pateikti informaciją ir dokumentus apie jo gautas (negrąžintas) paskolas ar jų dalis, jų paskirtį, taip pat duomenis apie paskolų likutį, esantį 2016 m. balandžio 30 d., o gavęs reikiamus dokumentus, juos pateikti atsakovei.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas 52 straipsnio nuostatas, savo nutarimuose yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą. Socialinė parama – viena iš socialinės apsaugos formų. Šiuo Konstitucijos straipsniu išreiškiamas valstybės socialinis pobūdis. Socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją; jos padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimų socialinių rizikų. Tačiau pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga (pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 1997 m. gruodžio 3 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d. nutarimai).

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išanalizavus teisinį socialinės piniginės paramos skyrimo reglamentavimą, konstatuojama, jog pareiškėjo prašymą skirti socialinę pašalpą atsisakyta tenkinti pagrįstai. Socialinės paramos skyriaus 2016 m. liepos 1 d. sprendime Nr. (23.45.)-SP13-5762 aiškiai nurodytos teisines ir faktines prašymo netenkinimo aplinkybės. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, kadangi yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Dėl Komisijos 2016 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. TGK-30 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. TGK-30, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Socialinės paramos skyriaus 2016 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-5762 panaikinimo.

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sudarymo tvarką ir kompetenciją (1 straipsnio 1 dalis). Administracinių ginčų komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Komisija, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. TGK-30 jo netenkino ir paliko galioti Socialinės paramos skyriaus 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-5762 (b. l. 8-10). Komisija 2016 m. liepos 18 d. priimtame sprendime Nr. TGK-30 vadovavosi Įstatymo 25 straipsnio 2 punktu bei nurodė, kad pareiškėjas neatliko teisės aktuose nustatytos pareigos ir nepateikė dokumentų, pagrindžiančių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis turi teisę į Įstatyme nurodytą piniginę socialinę paramą. Tai yra, Komisija minėtu sprendimu iš esmės padarė analogiškas išvadas, kurios padarytos ir nagrinėjamoje byloje, įvertinus Socialinės paramos skyriaus 2016 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-5762 teisėtumą ir pagrįstumą. Minėtas Komisijos sprendimas grįstas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Atsižvelgiant į tai, kad Socialinės paramos skyriaus 2016 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. (23.45)-SP13-5762 bei Komisijos 2016 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. TGK-30 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 24 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-16785.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti 600 Eur neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, kurios paskirtis pasireiškia tuo, kad jos taikymas nėra sietinas su kita CK norma – 6.246 straipsniu, kuriame yra pateiktas neteisėtų veiksmų apibūdinimas, kaip sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Tai reiškia, kad valstybės ir savivaldybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012).

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo neskirti jam socialinės paramos. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu būdu jam buvo padaryta neturtinė žala bei kaip ji pasireiškė. Taigi nesant civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų (atsakovės neteisėtų veiksmų, pareiškėjui atsiradusios žalos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp jų), nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.