- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- 1S-240-594/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47673-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Kaltinamasis
- D. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio 7 klasių išsilavinimą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedusio, (duomenys neskelbtini) mokyklos 8 klasės moksleivio, teisto, bausmės neatlikusio (toliau – D. K.), skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. kovo 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 5 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2017 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 17.00 val., įlipęs pro pravirą langą ir taip įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, E. C. priklausantį turtą – nešiojamą kompiuterį „HP“, 350 eurų vertės.
1.1. Be to, jis kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu dėl to, kad jis 2018 m. gegužės 4 d. laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 18.00 val. iš automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pro pravirą automobilio langą pagrobė A. G. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“, 350 eurų vertės.
1.2. Be to, jis kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu dėl to, kad jis 2018 m. birželio 12 d. apie 02.50 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais panaudodami smurtą, t. y. sudavus nukentėjusiajam V. Z. ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais į galvos ir nugaros sritį bei ne mažiau kaip aštuonis kartus įspyrus į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarydami dešinio žastikaulio išnirimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą nukentėjusiajam V. Z. priklausantį turtą: rankinę – 5 eurų vertės, su jame buvusiu planšetiniu kompiuteriu „Huawei MediaPad T3“ , 260 eurų vertės ir dvi vitaminų pakuotes – bendros 40 eurų vertės, odinę rankinę – 60 eurų vertės, piniginę – 40 eurų vertės, 879,06 eurus, 12 vnt. raktų – bendros 340 eurų vertės, auksinę grandinėlę 100 eurų vertės, taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam V. Z. priklausanti turtą, bendros 1724,06 eurų vertės.
1.3. Be to, jis kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu dėl to, kad jis 2018 m. rugpjūčio 31 d. apie 21.10 val. ties (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo M. J. galinės kelnių kišenės atvirai pagrobė M. J. priklausančią piniginę, su joje buvusiais 60 eurų grynųjų pinigų.
1.4. Be to, jis kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu dėl to, kad jis 2018 m. liepos 17 d. laikotarpiu nuo 15.20 val. iki 19.15 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., gim. (duomenys neskelbtini), pro uždarytas, bet neužrakintas duris įsibrovę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir bendrais veiksmais pagrobė svetimą, R. B. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia 225 DS“ su jame buvusia „Bitės“ SIM kortele – 10 eurų vertės, „iPhone4“ – 30 eurų vertės, „iPhone5“ – 40 eurų vertės, „iPhone5S“ – 40 eurų vertės, „iPhone6“ – 100 eurų vertės, „iPhone“ ausines – 30 eurų vertės, „iPhone“ pakrovėją – 25 eurų vertės, t. y. pagrobė nukentėjusiajai R. B. priklausančio turto, bendros 275 eurų vertės.
1.5. Be to, jis kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu dėl to, kad jis 2018 m. liepos 11 d., apie 03.00 val., prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., gim. (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią pagrobti svetimą turtą, D. K. stebint aplinką, M. J. atvirai pagrobė iš nukentėjusiojo A. M. rankos mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“, su jame buvusia „ Bitės“ SIM kortele, bendros 200 eurų vertės, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą, A. M. priklausantį, 200 eurų vertės, turtą.
1.6. Be to, jis kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu dėl to, kad jis 2018 m. liepos 27 d. apie 04.30 val., pro praviras terasos duris įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą, J. J. priklausantį, turtą – mobilaus ryšio telefoną „iPhone 6“, su jame buvusia „ Telia“ SIM kortele – 350 eurų vertės.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka D. K. buvo sulaikytas 2018 m. rugsėjo 5 d.
3. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi D. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 5 d.
4. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi D. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas pratęstas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 5 d.
5. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi D. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas pratęstas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 5 d.
6. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi D. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas pratęstas 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 5 d.
Šalies argumentai
7. Skundu apygardos teismui D. K. iš esmės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.
7.1. Kaltinamojo teigimu, suėmime jis jau yra ilgiau nei 6 (šešis) mėnesius, šiuo metu jis pasikeitė, naujų nusikaltimų nebedarys, netrukdys teismui nagrinėti baudžiamosios bylos jo atžvilgiu. Išėjęs į laisvę, planuoja pradėti dirbti, pabaigti mokslus, o laisvu metu veikti kažką teigiamo, atsiribojant nuo blogų draugų bei žalingų įpročių.
8. Teismo posėdyje prokurorė skundą prašė atmesti, kadangi pagrindas manyti, jog kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas neišnyko.
Motyvuojamoji dalis
9. Kaltinamojo D. K. skundas atmetamas.
10. Išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą D. K., nei BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti skundžiama nutartimi kaltinamajam pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą ar pakeisti ją švelnesne pateikto skundo motyvų kontekste, teisinio pagrindo nėra.
11. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. įvykio vietos, daiktų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, vaizdo medžiagos apžiūros metu užfiksuota informacija, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo apžiūros metu nustatytos aplinkybės, parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokoluose nustatytos aplinkybės, kaltinamojo D. K. ir kitų kaltinamųjų parodymų visuma, liudytojų bei nukentėjusiųjų išdėstytos faktinės aplinkybės bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šiuo aspektu akcentuotina, jog duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
12. Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad pagal BPK 119 straipsnį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam D. K. buvo paskirta, o skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi pratęsta, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Abejoti šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimu, įvertinus tiek pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, tiek ir kaltinamojo skundo argumentus, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
14. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju D. K. yra kaltinamas net kelių skirtingo pavojingumo nusikalstamų veikų padarymu. Jam inkriminuojami nusikaltimai, remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriami nesunkių (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms, už kurių įvykdymą kaltinamajam gresia ir laisvės atėmimo bausmė.
15. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje išdėstytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje užfiksuotais duomenimis, nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas D. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą (BK 178 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnio 1 dalis). Be to, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. K. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, yra įgijęs vos 7 klasių išsilavinimą, šiuo metu mokosi 8 klasėje, tačiau jau buvo teistas, baustas ir administracine tvarka. Praeityje, siekiant jo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme, be kita ko, įvertinant ir itin jauną jo amžių, jo atžvilgiu buvo skiriamos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau, tai, kad dalį jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis galimai įvykdė turėdamas neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, suponuoja pagrįstą išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, savo elgesio tinkama linkme nekoregavo ir vėl nusikalsto, kas iš esmės kaltinamąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, jog kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, o šiuo metu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimas įvykdymas buvo tik loginis jo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinimai D. K. šiuo metu pareikšti už 7 nusikalstamų veikų, dalis kurių įvykdyti kaltinamajam bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, padarymą. Jo daromi nusikaltimai susiję išimtinai vien tik su finansinės naudos sau siekimu, kas įvertinus dar ir tai, kad šiuo metu D. K. yra nepilnametis, niekur nedirba ir yra finansiškai priklausomas, leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būdamas laisvėje D. K. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.
16. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir kaltinamojo skundo teiginiai, jog šiuo metu jis pasikeitė, pasimokė iš savo neteisėto elgesio, išėjęs į laisvę tęs mokslą ir pradės dirbti, kadangi galimybę savo elgesį koreguoti teigiama linkme ir įgyvendinti visus skunde išdėstytus tikslus kaltinamasis jau turėjo, tačiau ja nepasinaudojo ir vėl nusikalto, be kita ko, padarydamas eilę skirtingo pavojingumo nusikalstamų veikų, todėl manyti, jog šiuo metu kaltinamasis jau yra pasirengęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo laisvėje, teisinio pagrindo nėra. Kaltinamojo elgesio korekciją iš esmės patvirtinančių duomenų skundu apygardos teismui nepateikė ir pats D. K..
17. Atsižvelgiant į išdėstytą, kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas kaltinamojo D. K. atžvilgiu laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamojo atžvilgiu taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones, galimybės nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo D. K., gim. (duomenys neskelbtini), skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.