Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-06-01 · Byla Nr. N1-132-305/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-01
Bylos Nr.
N1-132-305/2015
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00791-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Nukentėjusysis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1–132–305/2015Proceso Nr. 1-56-1-00791-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.7;1.1.7.2.7;1.1.8.10.3;1.2.4.8.1;1.2.14.1.2;2.1.8;2.3.6.4.5 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilkaviškis 2015 m. birželio 01 d.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Gintarei Meškauskienei, gynėjui advokatui Audronei Neniškienei, nukentėjusiajam J. P., kaltinamojo įstatyminiam atstovui ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Monikai Gražulienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Nepilnametis T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nesantuokoje, nesimokantis ir nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2014-10-20 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., subendrinta 20 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 iki 06.00 vai. būti namuose bei 2013-09-23 jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 56-1-00585-13, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p., įtariamas pasikėsinimu atvirai pagrobti svetimo turtą įsibraunant į patalpą ir tyčiniu fizinio skausmo sukėlimu, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 140 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. K. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, bei sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, o būtent: 2014 m. lapkričio 29 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), tikslu atvirai pagrobti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, išmušdamas prieangio lango stiklo dalį ir rankomis atstumdamas langą, įsibrovė į J. P. gyvenamąjį namą, t.y. patalpą, iš kurios atvirai pasikėsino pagrobti J. P. 280 €, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis šį užklupo darant nusikaltimą ir šiam pasipriešino. Be to, jis tyčia sudavė du kartus rankos kumštimi nukentėjusiajam J. P. į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Tokia T. K. nusikalstama veika, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 140 str. 1 d.

T. K. kaltė įrodinėtina visišku jo prisipažinimu, nukentėjusio parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, bei daiktinio įrodymo apžiūra.

Kaltinamasis T. K. kaltę pripažino visiškai, nurodydamas, kad 2014 m. lapkričio 29 d. sutemus, nutarė nueiti pas J. P. ir pagrobti visus šio turimus pinigus. Kad jo J. P. neatpažintu iš namų pasiėmė ir užsidėjo kaukę. Priėjęs prie J. P. namo nutraukė laidą, kad užgestų prie namo durų deganti lemputė. Viename iš namo langų sklido šviesa. Į namo vidų jis įlindo išmušęs prieangio lango stiklą. Jam patekus iš prieangio į koridorių ir pradėjus kraustyti rūbų kišenes ir kitur ieškoti pinigų, atsidarė prieangio durys ir jis pamatė stovintį J. P.. Kadangi jo išsigando, todėl sudavė du kartus kumštimi į veidą. Ar jam J. P. sudavė smūgius jis pasakyti negali, nes dėl išgąsčio nejautė skausmo. Po to, jis atsidaręs duris pabėgo.

Nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2014-11-29 d. apie 19.00 val. į jo namus prieš tai išmušus bevertį lango stiklą įsibrovė jam nepažįstamas asmuo su kauke, kuris jam nieko nesakęs sudavė du kartu su ranka į veidą dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Jis gindamasis sudavė pastarajam žibintuvėlio į galvos sritį, todėl užpuolikas pabėgo atsirakinės duris. Namuose jis turėjo 280 €. Jam žala nepadaryta, nes kaltinamasis jį pamatęs pabėgo ir pinigų nepagrobė ( b.l. 1, 12-14).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai: J. P. protokole-pareiškime nurodė, jog 2014-11-29, apie 19.00 val., savo namuose buvo užpultas įsibrovėlio ( b.l. 1), Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis namas su nutrauktu lauko apšvietimo lempos laidu ir išmuštu prieangio lango stiklu (b.l. 4-10).

Kaltinamasis T. K. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau teismas laiko, kad yra pakankamai ir kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių jo kaltę. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusio parodymais. Jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jis visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jo parodymus patvirtino ir pats kaltinamasis.

Visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis T. K. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo užkluptas nusikaltimo vietoje, bei sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą suduodamas smūgius, veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą – pinigus, įsibraunant į patalpą, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., bei fizinio skausmo sukėlimas, pagal LR BK 140 str. 1 d.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltinime inkriminuota BK 22 str. 1 d., 178 straipsnio 2 dalyje numatyta svetimo turto vagystė, padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius šios veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, ar suvokė, kad turtas yra svetimas. Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis tyčia, suvokdamas, kad minėtas turtas jam nepriklauso, norėjo paimti svetimą, nukentėjusiam priklausantį turtą. Nusikalstama veika yra nebaigta. Kaltinamasis pagrobtu turtu laisvai nedisponavo, nes nukentėjęs jį užklupo nusikaltimo vietoje. O dėl suduotų smūgių nukentėjęs jautė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltę pripažino ir gailisi nusikaltęs ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiamas antrą kartą, bei turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį (LR BK 178 str. 2 d. ) ir nesunkų ( LR BK 140 str. 1 d.) nusikaltimą (LR BK 11 str.). Be to, kaip asmenį charakterizuojančius duomenis teismas vertina ir jo nusikalstamas veikas už kurias jis buvo teisiamas kitose bylose, už kurias atlieka arešto bausmę.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį ir jo pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau neigiama, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių, bei nustatyta lengvinanti aplinkybė, kad kaltę pripažino, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, pagrobto turto vertę. Be to, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgė į kaltinamojo gyvenimo sąlygas, jo sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nes po bausmių, nesusijusiu su laisvės apribojimu paskyrimo jokių išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, tuo prarasdamas teismo pasitikėjimą jį pataisyti neizoliavus nuo visuomenės. Be to, ir į tai, kad piktybiškai nevykdžius teismo įpareigojimų buvo laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista areštu ir jis buvo pasiųstas atlikti arešto bausmę, kurią dabar atlieka.

Kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Teismo manymu, yra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realią arešto bausmę. Teismas daro tokią išvadą, nes kaltinamasis pakartotinai padarė tyčinį savanaudišką nusikaltimą, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų. Todėl išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti, kad bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas kaltinamajam yra netikslingas, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamasis būdamas teistas, neišnykus teistumui, išvadų nepadarė ir vėl įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl už veiką numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 140 str. 1 d. kaltinamajam skirtina švelnesnė negu laisvės atėmimas - arešto bausmė sankcijos ribose, artimesnė vidurkiui.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Be to, būtina Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1,2 d. d. tvarka bausmes subendrinti jas visiškai sudedant, kur prie naujai paskirtos ir neatliktos 30 ( trisdešimties) parų arešto bausmės pridėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi paskirtų 45 parų arešto, neatliktas 33 paras arešto, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 63 ( šešiasdešimt tris) paras arešto.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam nėra įstatyminio pagrindo.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Byloje ieškinių nėra.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. teismas

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 140 str. 1 d. ir nuteisti jį:

Pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Pagal LR BK 140 str. 1 d. 30 (trisdešimties) parų areštu.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,5 d. d. tvarka bausmes subendrinti visiškai apimant (idealioji sutaptis) ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 30 ( trisdešimties) parų arešto.

Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1,2 d. d. tvarka bausmes subendrinti jas visiškai sudedant, kur prie naujai paskirtos ir neatliktos 30 ( trisdešimties) parų arešto bausmės pridėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi paskirtų 45 parų arešto, neatliktas 33 paras arešto, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 63 (šešiasdešimt tris) paras arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus