Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Gintaras Bastakys, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims F. G. , Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriui dėl F. G. pripažinimo ribotai veiksniu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja J. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti jos sutuoktinį F. G. ribotai veiksniu. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą paliko nenagrinėtą, nes nenurodytos aplinkybės, kad F. G. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad fizinio asmens veiksnumo ribojimo pagrindas – piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis (LR CK 2.11 str.). Tokios bylos yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Taigi norint asmenį pripažinti ribotai veiksniu, reikia nustatyti tik vieną faktą – asmens piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Sąvoka „piktnaudžiavimas“ reiškia nuolatinį, pastovų, neprotingą, besaikį alkoholio, narkotikų, narkotinių ar toksinių medžiagų vartojimą, t.y. tokį, kuris daro žmogų nuo jų priklausomą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas buvo pakankamai aktyvus – siuntė užklausimus Klaipėdos priklausomybės ligų centrui dėl informacijos suteikimo, ar F. G. yra šio centro įskaitoje. Klaipėdos priklausomybės ligų centras atsakyme nurodė, kad F. G. niekada nesigydė ir nėra Priklausomybės ligų centro įskaitoje (b.l. 20). Viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras nurodė, kad apie F. G. jokių duomenų neturi (b.l. 31). Kolegija pažymi, kad teismas tam tikros kategorijos bylose būdamas aktyvus kartu turi likti ir nešališkas, užtikrinti abiem šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą, nes teismui abi šalys yra lygios. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik 2004-01-09 VĮ Klaipėdos vaikų ligoninės pažyma negali būti vieninteliu įrodymu, iš kurio teismas galėtų spręsti apie asmens priklausomybę nuo narkotikų, piktnaudžiavimą jais. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė narkologinės ekspertizės, nes LR CPK 471 straipsnis numato, kad teismas asmens sveikatos būsenai nustatyti skiria ekspertizę tik tada, kai yra pakankamai duomenų apie fizinio asmens piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Priešingu atveju būtų pažeidžiamos asmeninės žmogaus teisės.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nesilaikė vieno iš pagrindinių procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, t.y. nenurodė aplinkybių, kad F. G. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, o byloje esančių įrodymų nepakanka minėtam piktnaudžiavimo faktui nustatyti. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareigą pareiškime nurodyti aplinkybes, įrodančias, jog asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ir toksinėmis medžiagomis, įtvirtina LR CPK 470 straipsnis. Kadangi procesinių dokumentų turiniui keliami reikalavimai priskiriami prie tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs procesinio dokumento turinio trūkumus, pagrįstai paliko pareiškėjos pareiškimą nenagrinėtą (LR CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad pareiškimo palikimas nenagrinėto neužkerta kelio, ištaisius trūkumus, vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (LR CPK 297 str. 2 d.). Kadangi kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, todėl pareiškėja anksčiau paminėtus pareiškimo trūkumus gali pašalinti remdamasi visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 176-220) ir pakartotinai su tapačiu reikalavimu kreiptis į teismą bendra tvarka.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.