- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- ATP-542-134/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi VĮ Anykščių miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-08-04 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. R. 2014-10-16 VĮ Anykščių miškų urėdijos nutarimu buvo nubausta pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso(toliau ATPK) 62 straipsnio 2 dalį 579,24 eurų (2000 Lt) bauda, panaikino skundžiamą nutarimą ir bylą gražino Anykščių miškų urėdijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
A. R. 2014-10-16 VĮ Anykščių miškų urėdijos nutarimu nubausta už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 11d. VĮ Anykščių miškų urėdijos Troškūnų girininkijoje, 1045 kvartalo 77 sklype, kurios plotas 0,97 ha, IV grupės rezerviniame, pusamžiame medyne, savavališkai buvo iškirstas plynas kirtimas. A. R. savo nuosavybės teise priklausančioje žemėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasamdžiusi įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), valė plotą, kirto krūmus ir medžius. Plotą kirtėjams A. R. paprašytas parodė anūkas D. J., kuris kirtėjams nenurodė tiksliai žemės ribų. Kirtėjai, valydami plotą, pagal netiksliai nustatytas ribas, savavališkai iškirto 0,97 ha plynai rezervinio valstybinio miško. Pamatavus iškirstų medžių kelmus ir paskaičiavus jų tūrį buvo nustatyta, kad savavališkai iškirsta žali augantys medžiai: beržo – 5,63 m/3, juodalksnio – 41,29m/3, drebulės – 1,23 m/3, baltalksnio – 45,01 m/3. Bendras savavališkai iškirtų, išvežtų, susmulkintų ir parduotų medžių tūris - 93,16m/3. Kad tokiais veiksmais ji pažeidė Miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 6 dalį ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 62 straipsnio 2 dalyje.
Apeliantas VĮ Anykščių miškų urėdija prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-08-04 nutartį A. R. administracinėje byloje panaikinti ir priimti naują nutarimą, paliekant galioti 2014-10-16 VĮ Anykščių miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinieriaus nutarimą nepakeistą.
Apeliantas nurodo, kad A. R. būdamas žemės sklypo savininke, sudariusi susitarimą dėl miško kirtimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesiėmė pakankamų priemonių tam, kad miško valymas būtų atliktas tik jos žemės sklypo ribose, visiškai nesidomėjo atliekamais darbais jos sklype. Taip pat pažymėjo, kad teismas nagrinėdamas bylą, turėjo galimybę iškviesti papildomus liudytojus, kurie byloje yra nustatyti bei išreikalauti trūkstamus dokumentus, negražinant bylos papildomam tyrimui. Mano, kad administracinė nuobauda A. R. paskirta teisėtai ir pagristai.
A. R. atsiliepimu į paduotą apeliacinį skundą prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime yra nurodyta, kad jos nuosavybės teise valdomas sklypas buvo pažymėtas riboženkliais jį išsiperkant iš valstybės. Vaikaitis D. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui parodė žemės sklypo vietą bei vieną iš žemės sklypo linijų ir pateikė žemės sklypo planą su aiškiais nurodytomis sklypo ribomis bei metražu. Kas vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius dar vieną sutartį dėl kirtimo darbų ir kaip organizuojamas darbas, jai nėra žinoma. Nurodo, kad administracinė nuobauda jai paskirta neteisėtai ir nepagrįstai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinės teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apylinkės teismas skundžiama nutartimi gražino bylą VĮ Anykščių miškų urėdijai atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, pažymėdamas, kad pateiktoje byloje nepakanka duomenų pripažinti A. R. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 62 straipsnio 2 dalyje. Teismas nutartyje nurodė, kad būtina išreikalauti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ sutartį su UAB “ (duomenys neskelbtini)“, nustatyti ir apklausti mišką kirtusius darbininkus, bendrovės vadovą ir vadybininką, būtina išsiaiškinti kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis buvo iškirsti medžiai valstybiniame rezerviniame miško plote.
Išnagrinėjęs skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą (ATPK 302 str. 1 d. 4 p.) Taigi, vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą yra tada, kai apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės (Lietuvos A. T. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-9-2013). Pirmos instancijos teismas motyvavo, kokį ir kokios apimties tyrimą turėtų atlikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi institucija ir skundą nagrinėjantis tokį sprendimą pripažįsta pagrįstu.
Iš protokolo ir 2014-10-16 VĮ Anykščių miškų urėdijos nutarimo nustatomosios dalies matyti, kad valstybinio miško medžius 0,97 ha plote savavališkai iškirto kirtėjai valydami plotą A. R. sklype pagal netiksliai nurodytas ribas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. R. sklypo ribas kirtimą atlikusiems asmenims parodė ne A. R., o D. J., kuris teisme patvirtino, kad A. R. prašymu parodė kirtėjams sklypą ir tik apytiksliai jo ribą pagal kelią, neišlipdamas iš automobilio. Jis perdavė sklypo planą ir kirtėjai garantavo, kad tokių darbų daug darė ir šitą darbą padarys. Pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad A. R. kontroliavo ar davė nurodymus kirsti medžius valstybinėje miško žemėje, priešingai, iš sutarties matyti, kad kirtėjai pagal susitarimą turėjo atlikti tik krūmų, žabų, šakų, suanglėjusių medelynų kirtimą pagal pateiktą planą (b.l.6,7). A. R. neorganizavo ir nevadovavo kirtimo darbams, tuo metu dėl sutrikusio judėjimo turėjo sveikatos problemų. Iš nurodyto nutarimo nustatomosios dalies matyti, kad kirtimą atliko ne UAB “ (duomenys neskelbtini)“, su kuria A. R. buvo susitariusi susitarimą dėl miško valymo, o ši bendrovė samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir atliko kirtimo darbus. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vertintina tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra juridiniai asmenys, kuriems keliami didesni atidumo, rūpestingumo jų veikloje reikalavimai, pagal veiklos pobūdį, akivaizdu, kad jie turėjo kertamų miškų patirties, jiems turėjo būti žinoma konkrečių darbų specifika, t.y. prieš priimdamas sprendimą kirsti mišką, esant mažiausiems neaiškumams dėl kertamo miško sklypų ribų, privalėjo juos išsiaiškinti (tuo labiau kad pagal darbų sutartį medžių kirtimas nebuvo numatytas). Nesurinkus duomenų, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė A. R. savavališkas medžių kirtimas valstybinėje miško žemėje, teismas savo iniciatyva negali atlikti institucijos kompetencijai priskirtų funkcijų, surandant bei apklausiant liudytojus dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo. Dėl to atmetamas skunde nurodytas argumentas, kad teismas turėjo pilną galimybę apklausti papildomus liudytojus bei išsireikalauti trūkstamus bylai dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms pagrįsta pirmos instancijos išvada, kad priimtas VĮ Anykščių miškų urėdijos nutarimas naikintinas, gražinant medžiagą Institucijai priėmusiai nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atlikti esminį nurodytų aplinkybių tyrimą, nes teismas dėl didelės tyrimo apimties tokių veiksmų atlikti negali.
Be to, VĮ Anykščių miškų urėdijos nutarimo nustatomoje dalyje A. R. nekaltinama savavališkai iškirtusi medžius, nurodant, kad tai padarė kirtėjai, tokiu būdu nutarime nesuformuluota pažeidimo esmė ir aplinkybės (kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė A. R. administracinis teisės pažeidimas), o vien tai, kad medžiai valstybinėje žemėje buvo iškirsti atliekant miško valymą jai priklausančiame sklype negali būti pagrindu traukti ją administracinėn atsakomybėn. Esant šioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apsunkinta galimybė įgyvendinti savo teisę į gynybą bei riboja jos teisę žinoti kokiais neteisėtais veiksmais ji padarė pažeidimą. Tai pripažintina esminiu pažeidimu, dėl ko priimtas nutarimas ir dėl šios priežasties negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, jog teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (LVAT nutartis byloje Nr. N575-6511/2010).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas panaikindamas VĮ Anykščių miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinieriaus G. B. nutarimą ir grąžindamas bylą VĮ Anykščių miškų urėdijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ir ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-08-04 nutartį nepakeistą ir VĮ Anykščių miškų urėdijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.