Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistajam A. A., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinės nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Nukentėjusiosios V. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, iš A. A. priteisiant V. S. 347,59 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis Eur 59 ct) civilinio ieškinio tenkinimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad apgaulės būdu veikdamas bendrai kartu su kitais nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2014 m. rugsėjo 8 d., apie 17 val., nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš neteisėtai laikomo mobilaus ryšio telefono, paskambinus į V. S. priklausantį fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius policijos pareigūnu V. M., apgaule išviliojo AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, kuriais pasinaudojant tiksliai nenustatytam asmeniui, 2014 m. rugsėjo 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, 781,97 Eur (2700 Lt), priklausantys V. S., buvo pervesti į I. V. iš anksto paruoštą D. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios tą pačią dieną 781,97 Eur (2700 Lt) buvo pervesti į A. A. iš anksto paruoštą D. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2014 m. rugsėjo 8 d., apie 18 val., nenustatytam asmeniui prisijungus per kompiuterinę sistemą, kurios IP (duomenys neskelbtini), su UAB „A“ buvo sudaryta greitojo kredito sutartis 289,62 Eur (1000 Lt) sumai gauti, taip pat 2014 m. rugsėjo 8 d., apie 19 val., nenustatytam asmeniui prisijungus per kompiuterinę sistemą, kurios IP (duomenys neskelbtini), su UAB „B“ sudaryta kredito sutartis Nr. 69016720, 289,62 Eur (1000 Lt) sumai. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 8 d. 289,62 Eur (1000 Lt) iš V. S. sąskaitos buvo pervesti į D. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu A. A. savo ir kitų asmenų naudai įgijo 781,97 Eur (2700 Lt), priklausančius V. S., bei 289,62 Eur (1000 Lt), priklausančius UAB „A.“, ir 289,62 Eur (1000 Lt), priklausančius UAB „B.“.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis atsisakė reikalavimo atnaujinti įrodymų tyrimą ir prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės arba ją sumažinti. Nuteistojo gynėjas apelianto reikalavimus palaikė, prašė jį išteisinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo A. A. veiksmus kaip nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino jį padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog A. A. savo ir kitų asmenų naudai apgaulės būdu įgijo 781,97 Eur (2700 Lt), priklausančius V. S., bei 289,62 Eur (1000 Lt), priklausančius UAB „A.“, ir 289,62 Eur (1000 Lt), priklausančius UAB „B.“.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde neigia padaręs aukščiau minėtą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę pagrindžia visuma byloje esančių įrodymų. O būtent paties A. A., nukentėjusiosios V. S., liudytojo D. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei byloje esanti kita rašytinė medžiaga. Kaip teisingai pastebėjo skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, visuma įrodymų neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis suprato, kokiu tikslu reikalinga liudytojo D. D. sąskaita, žinojo, kad sąskaita būtina užvaldant svetimą turtą, o jo veiksmai buvo būtina sąlyga apgaule įgyjant svetimus pinigus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. 16.53 val. V. S. telefonu bendravo su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 3496 sekundes, t. y. apie 1 val. (T. 1, b. l. 74). Nukentėjusiosios teigimu, būtent šiuo momentu ji ir padiktavo savo elektroninės bankininkystės duomenis skambinusiajam. Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), sukčiavimo dieną buvo aktyvus, su juo jungtasi prie judriojo ryšio operatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir randasi (duomenys neskelbtini). Šios stoties aptarnavimo teritorijoje yra (duomenys neskelbtini) pataisos namai (T. 1, b. l. 113). Nors ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti kas konkrečiai bendravo su nukentėjusiąja, tačiau iš liudytojo D. D. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme (T. 1, b. l. 169), matyti, kad nuteistasis A. A. telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), informavo D. D., jog ketina jam į sąskaitą pervesti 1000 Lt, kas atitinka 289,62 Eur, skolą. Minėjo, kad pinigus perves iš moters sąskaitos. Tos pačios dienos vakare liudytojas savo sąskaitoje pamatė, kad 1000 Lt pervesta iš V. S. sąskaitos. Tyrimo metu nustatyta, kad su liudytoju D. D. apie sąskaitos papildymą buvo bendrauta iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas abonentinis numeris sukčiavimo dieną buvo aktyvus ir jungėsi prie judriojo ryšio operatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir randasi (duomenys neskelbtini). Šios stoties aptarnavimo teritorijoje yra (duomenys neskelbtini) pataisos namai (T. 1, b. l. 117). Atlikus judriojo ryšio abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio liudytojui D. D., analizę, nustatyta, kad sukčiavimo dieną, laikotarpiu nuo 17.43 val. iki 21.50 val., intensyviai buvo bendrauta su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 85). Nors apklausoje D. D. nurodė, kad nuteistojo A. A. abonentinis Nr. (8 609) 37 746, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skaičių kombinacijos praktiškai atitinka, pripažintina kad liudytojas, nurodydamas telefono numerį, suklydo, sukeisdamas du skaičius vietomis. Dėl šios priežasties, laikytina, kad būtent sukčiavimo metu D. D. intensyviai bendravo ne su kokiu tai kitu asmeniu, o su A. A..

Aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo veiksmų laikas gaunant liudytojo D. D. sąskaitos, į kurią 2014 m. rugsėjo 8 d. buvo pervesti pinigai iš V. S. (T. 1, b. l. 10) ir D. Š. sąskaitų (T. 1, b. l. 155), iš esmės sutampa su nenustatytų asmenų veiksmais nukentėjusios atžvilgiu bei neteisėtu jos mokėjimo ir tapatybės duomenų naudojimu kreditų gavimui, kas neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis dalyvavo darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis savo kaltės neginčijo ir prašė tik sušvelninti paskirtą bausmę. Tai rodo, kad jis iš esmės pripažino savo kaltę, tačiau, siekdamas išvengti atsakomybės, savo kaltę pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde neigė, nors ikiteisminio tyrimo metu taip pat visiškai pripažino savo kaltę. Visgi, įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nusprendė kaltės neginčyti ir siekti tik švelnesnės bausmės.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, švelninti A. A. paskirtos bausmės nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys rodo, kad šiuo konkrečiu atveju teismo apsisprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę nuteistajam nulėmė tai, kad jis, būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, bausmės atlikimo metu, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl teismas jį pripažino recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kita vertus teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nors nusikalstamas veikas A. A. padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, tačiau skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis buvo laisvėje, atlikęs ankstesnę bausmę, įsidarbinęs, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Taigi, individualizavus kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, įvertinus vaidmenį bendroje veikoje, apylinkės teismas sprendė, kad jam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už vidurkį. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais argumentais. Šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės skyrimą nusveria tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kitus nusikaltimus. Tai rodo, kad A. A. nenori koreguoti savo elgesio bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl švelninti jam paskirtos nei bausmės rūšies, nei jos dydžio nėra jokio objektyvaus pagrindo. Priešingai, apeliantui paskirta bausmė atitinka jo asmenybės pavojingumą ir yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo A. A. nusikalstamą veiką pripažindamas jį kaltu dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo ir paskyrė jo asmenybę bei padaryto nusikaltimo pavojingumą atitinkančią bausmę. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai ir jais remiantis padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados, kolegijai abejonių nekelia. Todėl nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl keisti jį ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. kovo 17 d. pažyma Nr. NTP-7-3083 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog advokatas Algis Girdutis Šalavka teikia antrinę teisinę pagalbą A. A.. Pažymoje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 57,90 Eur ir šią sumą, kaip susidariusią dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti valstybės naudai.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą, A. A. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.