Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-50-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-03
Bylos Nr.
1A-218-50-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Juozapas Surblys (pirm.), Violeta Miliuvienė, Zigmas Pocius
Kaltinamasis
J. G.
Advokatai
Mindaugas Repšas
Kategorijos
Pranešėjas Juozapas Surblys Baudž. byla Nr. 1A-218-50/2008Teisėjas Saulius Putrius Procesinio sprendimo kategorija1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.4.. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. birželio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

teisėjų Violetos Miliuvienės ir Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,išteisintojo gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,išteisintajam J. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. spalio 8 d., apie 3 val. 30 min., būdamas neblaivus, veikdamas bendrininkų grupe su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl chuliganiškų paskatų viešoje vietoje –(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, įžūliais veiksmais, kartą smogdamas A. B. V. į veidą, o šiam pargriuvus, kaltinamasis kartu su bendrininkais įspyrė dar ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam bandant pabėgti, jį pasivijo ir kelis kartus įspyrė į dešinįjį šoną, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus duomenis, neįrodyta J. G. kaltė dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., padarymo, t. y. kad išteisintasis, veikdamas bendrininkų grupe su dar dviem tyrimo nenustatytais asmenimis, iš chuliganiškų paskatų sumušė A. B. V., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir kartu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį. Pirma, tai įrodo išteisintojo bei paties nukentėjusiojo parodymai: A. B. V. pripažino, jog nematė, ar J. G. jį mušė, o tik padarė prielaidą, kad kaltinamasis jį spardė, kadangi jam pargriuvus buvo suduoti 2-3 smūgiai. Pats kaltinamasis savo kaltę nuosekliai neigė tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo A. B. V. parodymai, priešingai, buvo labai nenuoseklūs ir prieštaringi. Liudytojų, policijos pareigūnų V. J. bei R. P., parodymų neatitikimas taip pat turėjo lemiamos reikšmės įrodymų dėl J. G. kaltės patikimumui ir pakankamumui. Todėl esant minėtų aplinkybių visumai, teismas padarė išvadą, jog nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. G. kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą, o visos abejonės vertinamos jo naudai. Todėl kaltinamasis išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šalies argumentai

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad neįrodytas J. G. dalyvavimas darant šias nusikalstamas veikas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Mano, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. įtvirtintų reikalavimų, nevertino baudžiamojoje byloje surinktų duomenų kaip visumos, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Teismas vertindamas kai kuriuos įrodymus atskirai neįvertino jų visumos, nes iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad surinktų duomenų kaip įrodymų visuma pakankama daryti išvadai, kad J. G. yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi vien prieštaravimais tarp kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų. Mano, jog kaltinamojo J. G. parodymai dėl įvykio aplinkybių turėjo būti teismo įvertinti kaip gynybinė versija bei atmesti. Teismui pripažinus nukentėjusiojo A. B. V. parodymus nenuosekliais bei prieštaringais, neturėjo šiais parodymais remtis grindžiant abejones dėl liudytojų parodymų patikimumo. Be to, skunde nurodoma, kad liudytojų, policijos pareigūnų V. J. ir R. P., duotų parodymų objektyvumu abejoti pagrindo nėra, nes jų parodymai viso ikiteisminio tyrimo, vėliau teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir nekito. Taip pat teigiama, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nesilaikė nuoseklumo principo bei įrodymų visumos vertinimo nuostatos. Mano, kad teismas priimdamas nuosprendį turėjo liudytojų V. J. ir R. P. parodymus pripažinti įrodymais, jais grįsti J. G. kaltę ir atmesti abejones dėl kaltinamojo dalyvavimo padarant minėtus nusikaltimus. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują - J. G. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal LR BK 284 str. 1 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 138 str. 2 d. 8 d. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirti galutinę vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 str. 1, 2 d., 87 str. 1, 2 d. 1 p., 3 d. 5 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Apeliacijos teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašo nuosprendį panaikinti, išteisintasis ir gynėjas prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas, naikinti išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, į bylą surinkti ir su bylos nagrinėjimo dalyku susiję duomenys teisiamajame posėdyje patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, padarytos išvados yra teisingos.

Apylinkės teismas nuosprendyje padarė tinkamą išvadą, jog J. G. kaltė neįrodyta dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., padarymo, kadangi pats kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo bei teisminio proceso metu nuosekliai neigė vartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, o A. B. V. to patvirtinti ar paneigti negalėjo, kadangi nematė, kas konkrečiai jį spardė. Nukentėjusysis, įvertinęs jam suduotų smūgių intensyvumą, tik padarė prielaidą, kad jį gulintį galėjo spardyti ir J. G.. Be to, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu dažnai keitė savo parodymus, motyvuodamas tuo, kad nesitikėjo, jog byla pateks į teismą (b. l. 95). Tačiau teisminio proceso metu pripažino, jog tik pirmieji jo parodymai buvo teisingi, ir dar kartą patvirtino, kad asmuo, kuris jam pirmą kartą spyrė, o vėliau jį pasivijęs antrą kartą spyrė į nugarą ir sudavė smūgius į veidą bei krūtinę, nebuvo J. G.. Teisinga ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojo V. J. parodymai nepatvirtina J. G. kaltės, nes yra neišsamūs, iš dalies nesutampantys su nukentėjusiojo bei kito liudytojo R. P. parodymais: V. J. teigė, kad matė 3-4 asmenis, kurie spardė nukentėjusįjį, tuo tarpu R. P. matė tik nukentėjusįjį ir jį mušusį asmenį, o A. B. V. teigė, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, kas jį mušė, kadangi užpuoliko buvo užspaustas į kampą, todėl jie negali objektyviai vertinti situacijos. Šių parodymų neatitikimas yra viena iš pagrindinių priežasčių pripažinti įrodymus dėl kaltinamojo kaltės nepakankamais ir nepatikimais.

Esant nustatytiems duomenims, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad abejoti pareigūnų V. J. ir R. P. parodymų objektyvumu ir tikrumu nėra pagrindo. Atmestinas ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nuoseklumo principo bei visumos įrodymų vertinimo nuostatos, nes įrodymai ištirti nuosekliai ir įvertinti visos jų visumos atžvilgiu.

Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą išteisinti asmenį, padarė motyvuotą išvadą, kad nesurinkta pakankamai konkrečių J. G. kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą patvirtinančių įrodymų. Paneigti šią išvadą arba ją kitaip vertinti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, to neleidžia daryti bylos proceso metu ištirti, išnagrinėti ir kaip įrodymai įvertinti duomenys. Kitokie duomenys nenustatyti ir jų nustatymas nebeįmanomas, todėl priimtina teismo padaryta išvada, jog abejonės pripažinti asmenį kaltu ar ne yra sprendžiamos kaltinamojo teisinei padėčiai lengvinti. Esant tokiai aplinkybių sistemai, priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagrindų nėra.

Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje nurodyti argumentai yra svarūs ir sudarė pakankamą pagrindą išteisinti J. G..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 1 p.,

n u taria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Juozapas SurblysTeisėjai Violeta MiliuvienėZigmas Pocius