Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-08-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1149-1217/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-20
Bylos Nr.
eII-1149-1217/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01146-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-1149-1217/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01146-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.10.1; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M.,

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-134017-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25273526688).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-134017-2025 (toliau ir – nutarimas) A. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, už tai jam paskirta 60 eurų dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. liepos 30 d. gautas atsakomybėn patraukto A. M. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma peržiūrėti minėtą Institucijos 2025 m. liepos 17 d. priimtą nutarimą. Teigia, jog į maršrutiniam transportui skirtą juostą įvažiavo tik turėdamas tikslą pasukti į Paribio gatvę, nesukeliant pavojaus ar trukdymo kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjo tikslas nebuvo važiuoti maršrutiniam transportui skirta juosta visame ruože, o tik į ją pasukti artėjant prie sankryžos, kad galėtų saugiai atlikti posūkį į dešinę.

Atsiliepimas

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės nepašalina jo administracinės atsakomybės. Pareiškėjas, ketindamas sukti į dešinę, privalėjo į „A“ juostą įvažiuoti ties Ukmergės g. ir Paribio g. sankryža paženklintoje posūkiui į dešinę vietoje, kuri yra įrengta už stacionaraus greičio matavimo prietaiso ir atskirta punktyrine kelių ženklinimo linija, o pareiškėjas Ukmergės g. „A“ juosta važiavo, kai pagal KET 181 punkto reikalavimus yra draudžiama. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad joje surinkti visi užfiksuotą administracinį nusižengimą patvirtinantys įrodymai, administracinis nusižengimas užfiksuotas teisėtai ir pagrįstai. Byloje esančios fotonuotraukos neabejotinai patvirtina, kad 2025 m. gegužės 14 d., 19.21 val., Vilniuje, Ukmergės g. ties Paribio gatve pareiškėjas važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, taip pažeisdamas KET reikalavimus. KET 181 punkte aiškiai nurodyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, o leidžiama tik reguliariais reisais numatytu maršrutu važiuojančioms transporto priemonėms. Pareiškėjas nevairavo transporto priemonės, kuri važiuoja reguliariais reisais numatytu maršrutu. Mano, kad administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti pareiškėjui ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą – 60 Eur piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. M. nurodė, jog jis neturėjo tikslo važiuoti viešojo transporto juosta, nes pagal video galima matyti, kad tuo metu nebuvo didelio ir spartaus eismo, kad aplenkti eismą nebuvo tikslo. Persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą pamatęs brūkšninę, ne per ištisinę, juostą, kadangi negalėjo nuspėti, ar prieš pat posūkį bus galimybė persirikiuoti. Tikslo važiuoti viešajam transportui skirta juosta nebuvo. Jis yra (duomenys neskelbtini), dažnai vyksta tuo maršrutu, tą vakarą važiavo iš universiteto į namus. Universitetas yra (duomenys neskelbtini), o gyvena jis (duomenys neskelbtini). Dažniausiai važiuoja šiuo maršrutu arba per Karoliniškes. Navigacijoje buvo rodomas maršrutas, kuriuo važiavo. Išsuko į Ukmergės gatvę iš Ozo gatvės. Iš karto įsukęs į Ukmergės g. nevažiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, tačiau negali patikslinti atstumo, kada persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, tačiau tą padarė per brūkšninę juostą, kad galėtų atlikti posūkį į dešinę. Balsinio įgarsinimo navigacijoje nenaudoja. Kirto ištisinę eismo juostą ten, kur yra brūkšninė eismo juosta, skirta įvažiuoti į apleistų pastatų teritoriją. Matė, jog važiuojant maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, ją nuo kitų juostų skiria ištisinė linija. Nesuprato, kad taip pažeidžia įstatymus, nes stengiasi manevrus atlikti iš anksto, kad nesudaryti kliūties. Nebuvo tikslo apvažiuoti eismą ar išvengti KET, ar jas pažeisti. Kadangi iš Ukmergės g. ketino sukti į Paribio g., mano, jog pažeidimo nepadarė. Matė, kai jį užfiksavo stacionarus greičio matuoklis, tačiau manė, jog ne jį užfiksavo, o kitą šalia važiuojantį automobilį, kuris viršijo greitį. Teisę vairuoti turi 5 metus, vairuoja kasdien. Matė simbolius ant kelio, ta juosta važiavo su tikslu pasukti ir maršrutiniam transportui skirtą juostą naudojo manevrui atlikti, t. y. pasukti į dešinę.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas V. G. nurodė, jog Ukmergės gatvėje yra įrengta pažeidimų fiksavimo sistema, kurios viena iš funkcijų yra „A“ juostos, skirtos maršrutiniam transportui, kontrolė. Nuo pat posūkio iš Ozo g. yra „A“ juosta, kuri atskirta ištisine linija iki pat posūkio į Paribio g. Vienoje vietoje yra nedidelis tarpas, kur yra brūkšninė linija, ten toks posūkis į apleistą servisą, pusiaukelėje leidžiantis nuo klano. Laikantis kelių eismo taisyklių važiuoti reikia taip, kad ištisinė linija būtų iš dešinės. Už ištisinės linijos eina maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Ištisinė linija tęsiasi apie 50 m nuo pažeidimų fiksavimo sistemos ir tik tada atsiranda brūkšninė linija, kur galima persirikiuoti į dešinę eismo juostą ir atlikti posūkį į Paribio g. Pareiškėjas neteisingai traktuoja situaciją, nes norint įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą galima dviem būdais nepažeidžiant KET: tai kur yra sankryža su Ozo gatve ir nedidelėje atkarpėlėje, kur yra leidžiama pasukti į apleistų servisų teritoriją. Net darant hipotetinę prielaidą, kad pareiškėjas persirikiavo nepažeisdamas ištisinės linijos, t. y. per nedidelės brūkšninės linijos atkarpą, dar iki pažeidimų fiksavimo sistemos yra likę apie 200 m., o tik po dar 50-70 m. atsiranda brūkšninė linija, kur eismo dalyviai turi persirikiuoti norėdami pasukti į Paribio g. Šiuo atveju visiškai nesvarbios priežastys, kur ketino važiuoti pareiškėjas ar kur ruošėsi važiuoti po to, bet faktas, kad jis važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, neturėdamas teisės to daryti. Norėdamas pasukti į Paribio g. pareiškėjas turėjo važiuoti visiškai kitaip ir persirikiuoti artėjant prie posūkio į taip vadinamą lėtėjimo juostą, kuri atskirta brūkšnine linija ir tada sukti į dešinę. Pareiškėjas elgėsi kitaip, nei numato KET ir kelio ženklai, reglamentuojantys eismą šioje kelio atkarpoje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip pats nurodė, persirikiavo į viešajam transportui skirtą eismo juostą gana toli nuo posūkio, matė, jog važiuoja maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, matė kelio ženklinimą, suprato, jog ta juosta negali važiuoti ir nežiūrint imperatyvių reikalavimų jis ignoravo tai ir padarė pažeidimą, už kurį jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nutarimas pagrįstas ir argumentuotas, keisti jo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 417 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

Skundžiamu Institucijos 2025 m. liepos 17 d. nutarimu A. M. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. gegužės 14 d., 19.21 val., Vilniuje, Ukmergės g. ties Paribio gatve, vairuodamas transporto priemonę Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui.

Pagrindinis A. M. skundo argumentas yra tas, kad jis važiavo maršrutiniam transportui skirta juosta tik todėl, kad persirikiavo anksčiau į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, nenorėdamas trukdyti kitiems eismo dalyviams ir nežinojo, jog toliau yra dar viena punktyrinė linija, leidžianti vairuotojui persirikiuoti prieš pat posūkį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad A. M. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Nors A. M. nurodo, kad pažeidimo jis nepadarė tyčia, tokie pareiškėjo teiginiai paneigti ir jo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje padaryto administracinio nusižengimo patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis yra užfiksuotas pirmojoje eismo juostoje, kurią nuo kitų eismo juostų skiria ištisinė linija. Pasak pareikėjo, jis persirikiavo iš anksčiau, per brūkšninę liniją, norėdamas pasukti į Paribio gatvę. Iš interaktyvaus žemėlapio (https://www.google.com/maps) pateikiamų įvykio vietos duomenų nustatyta, kad Ukmergės gatvėje ties Paribio gatve pirmoji eismo juosta yra skirta tik maršrutiniam transportui, elektromobiliams ir pažymėta raide „A“. Arčiausiai posūkio į Paribio gatvę esanti punktyrinė linija prasideda daugmaž 45 m nuo ištisinės linijos pabaigos, taigi pakankamas atstumas, kad vairuotojai saugiai galėtų persirikiuoti į maršrutinėms transporto priemonėms skirtą eismo juostą prieš sukant į dešinę į Paribio gatvę. Tuo tarpu punktyrinė linija, kurią kirsdamas, kaip pats nurodė, persirikiavo pareiškėjas, baigiasi maždaug 145 m iki posūkio. Taigi persirikiavimas į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, kuria draudžiama važiuoti ne maršrutiniam transportui ar elektromobiliams, iki posūkio likus daugiau nei 140 metrų, ir važiavimas šia juosta neabejotinai pažeidžia KET. Tiek kelio ženklinimu, tiek KET yra numatytos tokios eismo taisyklės, kad kiekvienas eismo dalyvis turėtų galimybę nekliudomai kirsti maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ar į ją įvažiuoti ir tam yra numatyti pakankamai atstumai, kurie leidžia eismo dalyviui atlikti manevrus saugiai. Šie argumentai paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, siekdamas netrukdyti kitiems eismo dalyviams ir saugiai manevruoti. Juo labiau, kaip pažymėjo pats pareiškėjas, eismas pažeidimo padarymo metu nebuvo intensyvus. Prieš pat prasidedant punktyrinei linijai, esančiai arčiausiai posūkio į dešinę, yra įrengtas stacionarus PFS matuoklis, kuris ir užfiksavo pažeidimą.

KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 1.21 punkte nurodyta, kad simbolis „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, išskyrus Taisyklių 182 punkte nustatytą atvejį. KET 181 punkte nurodyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir simboliu „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama. KET 182 punkte numatyta, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą.

Nors KET 182 punkte nėra nurodyta, kokiam atstumui likus iki posūkio į dešinę į „A” eismo juostą privalo persirikiuoti į dešinę sukti ketinantis vairuotojas, tačiau sistemiškai vertinant anksčiau aptartas KET 181 ir 182 punktuose išdėstytas nuostatas, akivaizdu, kad įvažiavimas į šią eismo juostą turi būti būtinas ir trumpalaikis, t. y. tiek, kiek reikia saugiai atlikti numatomą manevrą – arba apvažiuoti į kairę sukančią transporto priemonę arba pasukti į dešinę.

Pareiškėjo teiginiai, kad jis persirikiavo anksčiau, kadangi nenorėjo trukdyti kitiems eismo dalyviams ir saugiai atlikti manevrą, laikytini gynybine pozicija. Pažymėtina, jog KET 106 punkte nurodoma sąvoka „iš anksto“ yra vertinamoji. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad dauguma navigacijos sistemų įspėja vairuotojus apie būsimą posūkį, nurodydamos tikslų atstumą iki numatomo manevro ir tik rekomenduoja atkreipti dėmesį, kad už tam tikro atstumo reikės atlikti norimą manevrą (pvz., pasukti). Kada persirikiuoti, sprendžia transporto priemonės vairuotojas, o ne navigacijos sistema. Pareiškėjas nurodė, jog važiavo su navigacijos sistema, tačiau buvo išjungtas įgarsinimas. Nepaisant to navigacijos sistemos ekrane visuomet rodo atstumą iki būsimo manevro, nepaisant to, kad jo neįgarsina. Tai, kad pareiškėjas pasirinko persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą juostą anksčiau, tik pamatęs brūkšninę liniją, leidžiančią įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, laikytina, kad jis tai padarė sąmoningai, juo labiau, kad iki posūkio buvo likę daugiau nei 140 metrų. Juo labiau tokie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai, kadangi pats pareiškėjas nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) ir dažnai važiuoja šiuo maršrutu, taigi tiek kelio ženklinimas, tiek toje kelio atkarpoje eismą reguliuojantys ženklai jam turėjo būti gerai žinomi. Kaip jau minėta, svarbu pažymėti, kad eismo juostos keliuose yra taip sužymėtos, kad vairuotojams prieš posūkį būtų galima saugiai persirikiuoti ir važiuoti reikiama kryptimi, taigi važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta neribotą laiką negalima. Juo labiau, šiuo atveju pareiškėjui prieš posūkį buvo pirmoji eismo juosta, kuria eismas skirtas tik maršrutiniam transportui ir elektromobiliams. Vykti neribotą atstumą nurodyta eismo juosta draudžia KET. Nors KET 106 ir 182 punktuose nėra nurodyta, kokiam atstumui likus iki posūkio į dešinę į šią eismo juostą gali ar privalo persirikiuoti sukti ketinantis vairuotojas, tačiau persirikiavimas į eismo juostą, skirtą važiuoti tik maršrutiniam transportui, turėtų būti trumpalaikis. Tai reikštų, kad šiuo atveju į eismo juostą, skirtą važiuoti maršrutiniam transportui, galima persirikiuoti tik prieš pat atliekant posūkio manevrą į dešinę. Todėl pareiškėjas, persirikiuodamas daugiau nei 140 m iki posūkio, aiškiai matydamas kelio ženklinimą, kokia juosta jis važiuoja, negalėjo nesuprasti, kad važiuoja draudžiama eismo juosta ir pažeidžia KET reikalavimus.

Kaip matyti iš interaktyvaus žemėlapio (www.google.lt/maps), punktyrinės linijos, kada pareiškėjas nurodė persirikiavęs į pirmąją eismo juostą, yra skirtos įvažiuoti/išvažiuoti į Ukmergės g. 140, Vilniuje esančio pastato teritoriją (t. y. leidžiančios trumpam įvažiuoti į šią eismo juostą) ir nesuteikiančios transporto priemonių valdytojams toliau važiuoti pirmąją eismo juosta. Taigi ties pastatu Ukmergės g. 140, Vilniuje esančios punktyrinės linijos jokiu būdu nesuteikia teisės vairuotojams persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ir toliau neribotą atstumą važiuoti ja.

Pareiškėjas nurodė, jog eismas pažeidimo padarymo metu nebuvo intensyvus ir jam nebuvo tikslo apvažiuoti kitas transporto priemones. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjui nebuvo būtinybės važiuoti pirmąja, tik maršrutiniam transportui skirta, eismo juosta, kai iki posūkio yra likę ne mažiau nei 140 metrų. Net ir navigacijos sistemai informuojant vairuotoją apie būsimą manevrą, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir nebus pažeisti KET reikalavimai. Visos aptartos aplinkybės, patvirtina, jog pažeidimas padarytas sąmoningai, persirikiuota buvo pareiškėjo pasirinkimu ir važiavimas antrąja eismo juosta nebūtų sukėlęs pareiškėjui kliūčių prieš posūkį (iš anksto, leidžiant tai nurodantiems kelio ženklams) persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, kuri pažeidimo padarymo metu buvo visiškai laisva. Todėl A. M., turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę, vadinasi ir žinodamas KET, suvokė, kad įvažiavęs į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ne prieš sukant į dešinę, t. y. iki posūkio likus daugiau nei 140 m ir važiuodamas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, daro administracinį nusižengimą, už kurio padarymą kyla administracinė atsakomybė ir norėjo taip elgtis. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo teiginiai, kad pažeidimo jis nepadarė, pripažintini nepagrįstais ir neįrodytais.

Kiti skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti priimto nutarimo, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.

Teismui nekyla abejonių, kad A. M., automobiliu važiuodamas eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir horizontaliuoju ženklinimu „A“, pažeidė KET 181 ir 3 priedo 1.21 punktų reikalavimus, todėl tokius jo veiksmus Institucija tinkamai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes A. M. skundas netenkintinas, o skundžiamas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-134017-2025 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-134017-2025 palikti nepakeistą ir A. M. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė