- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2YT-4901-1042/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00258-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- K. B., R. G., D. B., A. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. G., D. B., K. B., A. M. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėja pareiškimu prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos D. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sesuo D. P.. D. P. vaikų, sutuoktinio neturėjo, jos tėvai mirę, artimiausi įpėdiniai yra mirusiosios seserys – pareiškėja, R. G., D. B., A. M.. Pareiškėjai žinoma, jog po D. P. mirties liko: butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos, esančios banke (duomenys neskelbtini). Todėl neturint paveldėjimo teisės liudijimo, disponuoti, naudoti, valdyti kaip savo, t. y. priimti faktiniu valdymu, neįmanoma. Per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo kreipėsi suinteresuoti asmenys R. G., D. B., K. B., A. M.. Suinteresuoti asmenys A. M. ir R. G. (duomenys neskelbtini) išreiškė savo sutikimą, kad pareiškėja priimtų palikimą pasibaigus terminui be kreipimosi į teismą ir paveldėtų jai priklausančią dalį palikėjos turto, tačiau D. B. ir K. B. nesutinka, kad pareiškėja priimtų palikimą pasibaigus terminui, todėl ginčas yra spręstinas teisme. Pareiškėja pažymėjo, kad ji daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl mirus seseriai, pareiškėja neturėjo galimybių atvykti į laidotuves, kurios vyko praėjus (duomenys neskelbtini) dienoms nuo palikėjos mirties. Tokios galimybės nebuvo ne tik dėl pareiškėjos darbo pobūdžio bei taikytų COVID-19 pandemijos ribojimo priemonių, bet ir dėl pakankamai didelio atstumo. Skrydžių į (duomenys neskelbtini) iš artimiausio oro uosto (duomenys neskelbtini) nebuvo. Ir nors pareiškėja prašė artimųjų palaukti, kol ji sugrįš, galimybės laukti nebuvo, nes nebuvo aišku, kada ir ar apskritai pareiškėja būtų gavusi skrydžio bilietą. Pareiškėja taip pat neturėjo galimybės palikimo priėmimo tikslu atvykti pas palikėjos bylą tvarkančią notarę (duomenys neskelbtini), tačiau ji savanoriškai kompensavo dalį sesers laidojimo išlaidų ir siekė priimti jos palikimą, ketindama pateikti pareiškimą notarui. Pareiškėja bandė realizuoti savo, kaip įpėdinės, palikimo priėmimo teises per atstovą ir siekė sudaryti įgaliojimą, t. y. pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė įgaliojimą, kuriuo savo seserį R. G. įgaliojo vesti paveldėjimo bylą mirus seseriai D. P., tačiau įgaliojimas dėl palikimo priėmimo turi būti patvirtintas notaro, o (duomenys neskelbtini) – notaro įgaliojimus turinčio (duomenys neskelbtini) ambasadoriaus. Dėl COVID-19 pandemijos ir jos metu taikomų apribojimų pareiškėja neturėjo galimybės laiku užsiregistruoti dėl įgaliojimo kitam asmeniui sudarymo (duomenys neskelbtini) ambasadoje (duomenys neskelbtini). Registracija notariniams veiksmams atlikti vyksta tik vieną kartą per mėnesį, pirmą mėnesio pirmadienį ir tik ribotam klientų kiekiui. Prisijungti per šią interneto prieigą sudėtinga, dėl didelio interesantų kiekio pandemijos laikotarpiu ji nuolat buvo apkrauta, todėl pareiškėjai nepavyko laiku užsiregistruoti notarinio veiksmo atlikimui (duomenys neskelbtini) ambasadoje. Pareiškėja laiko, kad ji įstatymo nustatytu terminu aiškiai išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo, t. y. per įstatymo nustatytą terminą susisiekė su paveldėjimo bylą tvarkančia notare, prašė ir gavo informaciją apie būtinus atlikti palikimo priėmimo veiksmus, jų pobūdį, susirašinėjo elektroniniu paštu, tačiau nustatytu trijų mėnesių terminu to padaryti nespėjo. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja nepriėmė sesers palikimo, todėl dėl svarbių ir objektyvių priežasčių prašo atnaujinti nežymiai praleistą terminą palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė J. G. prašė pareiškimą patenkinti ir dėl svarbių priežasčių atnaujinti terminą palikimui priimti, nes pareiškėja po sesers mirties buvo aktyvi, kreipėsi į notarę telefonu, elektroniniu paštu, pateikė įgaliojimą, tačiau jis nebuvo tinkamai patvirtintas, reikėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą, dėl ko viskas užtruko. Kai visi dokumentai buvo tinkamai įforminti D. B. ir K. B. nesutiko, kad pareiškėja priimtų palikimą pasibaigus terminui, todėl pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą. Nors pareiškėja prašė teismo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip siekdama išvengti bylinėjimosi išlaidų, tačiau suinteresuoti asmenys D. B. ir K. B. nesutiko su pareiškėjos pareiškimu ir prašė teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dėl ko pareiškėja patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Toks suinteresuotų asmenų D. B. ir K. B. elgesys vertintinas kaip aktyvus siekimas padidinti pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoto asmens K. B. teismo posėdžio metu sutikimas su pareiškimu vertintinas kaip siekimas išvengti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl pareiškėja atsižvelgdama į tai dėl kokių priežasčių ji patyrė bylinėjimosi išlaidas, bei remdamasi CPK 443 str. 6 d. prašo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1149,50 Eur atstovavimo išlaidos bei 90,00 Eur žyminis mokestis lygiomis dalimis priteisti iš suinteresuotų asmenų D. B. ir K. B..
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė R. G. prašė pareiškimą tenkinti.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. B. nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir prašė jį tenkinti, nes suprato, kad savo nesutikimu sukūrė papildomų rūpesčių sau. Pažymėjo, kad anksčiau su pareiškimu nesutiko, nes pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Su pareiškėja nebendrauja, neprašo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš pareiškėjos, nesutiko pareiškėjai atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. G. nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti. Paveldimas turtas yra tik butas apie 18000,00 Eur vertės. Pareiškėja domėjosi, tarėsi dėl paveldėjimo reikalų, siekė paveldėti turtą.
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra pagal pateiktus byloje dokumentus, atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti būtų patenkintas.
8. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu prašė pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo D. B. teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką žinoma, jos neatvykimo priežastys nėra žinomos. Suinteresuotas asmuo pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
10. Iš pareiškimo turinio ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos R. B. ir suinteresuotų asmenų R. G., D. B. ir A. M. sesuo D. P.. Mirties dieną D. P. buvo neištekėjusi. Testamentų registro duomenimis palikimą po D. P. mirties priėmė R. G., A. M. ir D. B., kuri paveldėjimo teises perleido K. B.. Iš (duomenys neskelbtini) sutikimo notarų biurui nustatyta, kad K. B. nesutinka, kad R. B. po D. P. mirties priimtų palikimą be kreipimosi į teismą, nes yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą. VĮ Registrų centro duomenimis palikėjai D. P. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, kad R. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
11. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
12. Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).
13. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
14. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
15. Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 5.57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
16. Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Pagal Kasacinio teismo praktiką, teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.
17. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėja turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodytu terminu į notaro biurą kreipėsi elektroniniu paštu, telefonu, tačiau įstatymo nustatytu terminu nepateikė notarų biurui įstatymo nustatyta tvarka pareiškimo dėl palikimo priėmimo, į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi (duomenys neskelbtini) (EPP).
18. Pareiškėja nurodo, kad ji terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Mirus seseriai dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi elektroniniu paštu, telefonu, siekė priimti palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, tačiau dėl COVID-19 pandemijos ir taikytų ribojimo priemonių ji negalėjo to laiku padaryti, t. y. pateikti notarų biurui įstatymo nustatyta tvarka pareiškimo dėl palikimo priėmimo.
19. Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Priešingai, pareiškėja domėjosi, bendravo su notare telefonu ir elektroniniu paštu, tačiau dėl objektyvių priežasčių ji laiku nerealizavo teisės per įstatyme nustatytą terminą notaro biure priimti palikėjos palikimą, o praleistas terminas palikimui priimti iš tiesų nėra neprotingai didelis.
20. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų ar į procesą įtrauktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Todėl dėl anksčiau išdėstyto, teismas vertina, jog teisinga, protinga ir sąžininga pareiškėjai atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po sesers D. P. mirties, tuo tenkinant pareiškimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja, termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeidžia kitų įpėdinių, ar į procesą įtrauktų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas. Todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 1,5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. CPK 443 str. 6 d. numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
23. Pareiškėja prašo teismo lygiomis dalimis priteisti iš suinteresuotų asmenų D. B. ir K. B. bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1149,50 Eur atstovavimo išlaidos bei 90,00 Eur žyminis mokestis, nes minėtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėja patyrė dėl suinteresuotų asmenų kaltės, t. y. suinteresuoti asmenys nesutiko, kad pareiškėja palikimą priimtų praleidusi įstatymu nustatytą terminą, prašė žodinio bylos nagrinėjimo. Teismas pažymi, kad suinteresuoti asmenys D. B. ir K. B. nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, tik paskutinio teismo posėdžio metu K. B. sutiko su pareiškėjos pareiškimu, kada pareiškėja jau buvo patyrusi papildomų bylinėjimosi išlaidų dėl teismo posėdžių. Suinteresuoti asmenys D. B. ir K. B. prašė teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tris kartus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas jų prašymu, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėja bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl suinteresuotų asmenų D. B. ir K. B. kaltės. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų D. B. ir K. B. lygiomis dalimis priteistinos pareiškėjos patirtos 1239,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvienos po 619,75 Eur.
24. Byloje teismo patirtos 22,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš suinteresuotų asmenų D. B. ir K. B. lygiomis dalimis valstybei, t. y. iš kiekvienos po 11,20 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
25. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo nutarties įsiteisėjimo (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 88, 93, 290 – 292, 577, 578, 443 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą priimti sesers D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Priteisti pareiškėjai R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 619,75 Eur (šešis šimtus devyniolika eurų, 75 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei iš kiekvienos po 11,20 Eur (vienuolika eurų, 20 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi palikti galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.