Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

(S) 1.2.5, 1.1.4.6, 1.1.7.2.5, 11.7.2.8, 1.1.85, 1.1.8.7.9, 1.1.8.10.2, 1.1.8.10.2, 1.1.8.10.2,1.2.4.1, 1.2.48,2.1.15.3.2, 2.1.169.1.2, 21.16.1.7, 21.16.1.8, 2.3.6.4.5Teisminio sprendimo Nr. 1-83-1-00500-2014-5

2015 m. lapkričio 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1981-01-15 Biržų m., LR pilietis, iki suėmimo gyveno Biržai, Vėjo g. 26-25, nevedęs, išsilavinimas – spec. vidurinis, nedirbantis, teistas 2014-12-08 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1d. 6 MGL bauda,

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1976-08-01 Biržuose, gyv. Biržų r., Vėjo g. 26-25, LR pilietis, nevedęs, išsilavinimas – 7 klasės, registruotas darbo biržoje, neteistas,

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Pakruojo rajone, LR pilietis, nevedęs, gyv. Tilto g. Dabikinės k., Akmenės sen., Akmenės r., 6 klasių išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, 2012-06-19 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2d. nutrauktas vadovaujantis BK 38 str. 1d., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje,

kaltinami nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., D. G. ir A. B., 2014-08-07 apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, matydami vieni kitų veiksmus ir jiems pritardami, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, P. Z. kieme, A. L. su beisbolo lazda sudavė ne mažiau šešių smūgių nukentėjusiajam A. Z. į šonus, o D. G. su medine lazda sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą, įspyrė ne mažiau dešimt kartų stovinčiam ir parkritusiam nukentėjusiajam A. Z. į galvą, rankas ir kitas kūno vietas, A. B. sudavė nukentėjusiajam A. Z. smūgius į įvairias kūno vietas, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, namo viduje, žinodami, kad nukentėjusysis A. Z. yra sužalotas peiliu, A. L. sudavė ne mažiau šešis smūgius beisbolo lazda gulinčiam nukentėjusiajam A. Z. į kojas, šonus, ranką bei pilvo sritį, D. G. medine lazda sudavė ne mažiau keturis smūgius nukentėjusiajam A. Z. į galvą bei įspyrė ne mažiau keturis kartus į galvos ir krūtinės sritį, A. B. įspyrė ne mažiau du kartus gulinčiam nukentėjusiajam A. Z. į nugarą bei sudavė gulinčiam nukentėjusiajam smūgius beisbolo lazda į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Z. poodines kraujosruvas abiejų smilkinių srityse, kairiame žaste, junginės kraujosruvą kairėje akyje, odos nubrozdinimus nosies srityje, abiejuose dilbiuose, nugaroje, muštines žaizdas viršutinėje ir apatinėje lūpose, viršutinio dešinės pusės I-o danties nuskėlimą, paviršinius odos įdrėskimu krūtinės ląstos ir pilvo srityse, bei abiejose blauzdose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. L., 2014-08-07 apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, P. Z. kieme, ne mažiau kaip 4 kartus peiliu smogė A. Z. į pilvo, krūtinės, kairės kirkšnies sritis, padarydamas jam kiaurymines durtines - pjautines žaizdas pilve su daugybiniais plonųjų žarnų ir pasaito pažeidimais, durtines - pjautines paviršines žaizdas kairės kirkšnies ir krūtinės ląstos kairės pusės srityse, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. L. 2014-08-07 apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, P. Z. gyvenamojo namo virtuvėje, sudavė beisbolo lazda sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam P. Z. į galvą, kairį šoną ir kairį dilbį ir aštriabriauniu daiktu į dešinį dilbį, padarydamas jam pjautines žaizdas dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą viršugalvyje, odos įdrėskimus kairiame žaste ir kairiame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė P. Z. sveikatą.

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis kieme, prie automobilio, A. Z. nemušė, jam peiliu į pilvą smogė ne keturis kartus kaip nurodyta kaltinime, o du kartus, gyvenamajame name sudavė ne daugiau šešių smūgių į rankas, kojas, pilvo sritį. Jis parodė, kad M. V. pasiūlius, 2014 m. rugpjūčio 14 d. apie 16-17 val. jis su broliu D. G., pažįstamais A. B., V. G. automobiliu atvažiavo į P. Z. sodybą prie upės, kur visi maudėsi, gėrė alų, valgė, žaidė kortomis. Su jais kartu buvo ir sodybos šeimininkas P. Z. bei jo sūnus A. Z.. Apie 20 val. V. G. išėjo į namus, o vėliau M. V. ir P. Z. nuėjo miegoti į namo vidų, o jis su A. Z., broliu D. G. ir A. B. gėrė alų automobilyje, nes lauke buvo vėsu. Po to, apie 23 val. jis užmigo automobilyje, o apie 24 val. jis atsibudo nuo A. Z. rėkavimo. Tuo metu automobilyje buvo D. G. ir A. B., o A. Z. būdamas namo viduje ir stovėdamas prie išdaužto lango, rėkdamas liepė sudėti langus ir išvažiuoti. Jis nežinojo kas išdaužė namo langą, o A. Z. jis sakė, kad kai prašvis, sudės langus ir išvažiuos. Jis negalėjo išvažiuoti automobiliu, nes automobilio rakteliai buvo pas M. V., kuris tuo metu miegojo namo viduje. Jis matė, kaip A. Z. išėjo iš namo su daiktu panašiu į šautuvą ir priėjęs prie automobilio liepė išvažiuoti, grasino visus iššaudyti. Tuo metu A. B., išlipęs iš automobilio, užėjo už automobilio ir jis pro automobilio bagažinės langą matė, kaip A. Z. įrėmė A. B. atsineštu daiktu į kaktą ir jis manė, kad tai buvo ginklas – šautuvas. Jis konkrečių ginklo dalių nematė, tačiau iš to, kad A. Z. grasino iššaudyti, jis sprendė, kad tai buvo ginklas. A. B. įtikinus A. Z., kad nereikia šaudyti, jis nuleido ginklą ir grįžo į namo vidų. Maždaug po 10 minučių, jis vėl rėkdamas reikalavo įdėti išdaužtus stiklus ir išvažiuoti ir su šautuvu, stovėdamas netoli jo sėdinčio automobilyje, grasino iššaudyti visus po vieną. Tuo metu prie jų pribėgo ir P. Z., kuris trimis smūgiais išdaužė automobilio langus ir nubėjo į namo vidų. Jis galvodamas, kad A. Z. jiems grasina ginklu, paėmė automobilyje buvusį žvejybai naudojamą peilį ir išlipęs iš automobilio, du kartus smogė, stovinčiam netoli automobilio A. Z. į pilvą. Po gauto smūgio A. Z. pasitraukė į namo vidų, o jis įlipo į automobilį ir apie tai, kad peilių įdūrė A. Z., pasakė D. G. ir A. B.. Tada jis su kitais kaltinamaisiaias nutarė nueiti į namo vidų paimti automobilio raktelių, kurie turėjo būti pas M. V., norėdami išvažiuoti. Einant į namo vidų, jis iš automobilio apsigynimui paėmė beisbolo lazdą, nes manė, kad nukentėjusieji turi ginklą, todėl gali tekti gintis. Jis į namo vidų įėjo pirmas, o kiti kaltinamieji ėjo jam iš paskos. Namo viduje jis prasilenkė su M. V., kurį stumtelėjo. Tuo metu pamatė ir P. Z. ant kurio pyko už išdaužtus automobilio langus, todėl iš pykčio trenkė jam apie 2-3 kartus į ranką, šonus, galvą. Tuo metu kambaryje ant lovos pamatė gulintį A. Z., todėl pykdamas ant jo už grasinimą nušauti, gulinčiam sudavė beisbolo lazda apie 5-6 smūgius į šonus, rankas, kojas. Nuo smūgiavimo perlūžus lazdai, vieną jos dalį jis perdavė A. B. ir ėjo ieškoti M. V., jis nematė kokius veiksmus namo viduje atliko jo brolis ir A. B.. Jiems išėjus į lauką, sutikę M. V. paprašė automobilio raktelių, jis pasakė, kad automobilio rakteliai yra automobilyje po kilimėliu. Beisbolo lazdą ir peilį jis išmetė lauke. Važiuojant automobiliu matė, kad broliui D. G. sužalota galva, jis sakė, kad sužalojo A. Z.. Jis taip pat buvo sužalotas, tačiau kuriuo momentu nepamena. Tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nepamena, kas vyko tuo laiko tarpu, kai jis užmigo ir kai pradėjo rėkaloti A. Z.. Ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti nukentėjusio turėtas išlaidas atstovo išlaidoms apmokėti, o A. Z. pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti prašo mažinti. Mano, kad būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Jis nežino kas jam padarė pjautinį sužalojimą rankoje.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. L. parodė, kaip dūrė peiliu A. Z., kaip sudavė smūgius P. Z., kaip vėliau mušė kambaryje A. Z. (3t. b.l.173-188).

Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad lauke, jis sudavė pagaliu sudavė porą kartų A. Z., o namo viduje šluotkočiu sudavė gulinčiam A. Z., tačiau jo peiliu nesužalojo, apie tai, kad A. L. peiliu sužalojo A. Z. sužinojo tik po to, kai jis apie tai pasakė, įsėdęs į automobilį. Jis parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. jis su M. V., A. B., A. L., V. G., automobiliu atvyko į P. Z. sodybą, kur kartu su P. Z. ir jo sūnumi Andriumi gėrė alų, maudėsi, lošė kortomis. Vėliau, V. G. išėjo į namus, o M. V. su P. Z. nuėjo į namo vidų miegoti. Jis su A. Z., A. L. ir A. B., įsėdę į automobilį, gėrė alų, nes lauke buvo vėsu. Vienu metu jis norėjo eiti prikelti miegantį M. V. ir paėmus iš jo raktelius, pašildyti automobilį, tačiau A. Z. liepė nekelti Manto ir jam išlipus iš automobilio, pajuto smūgį į galvą. Jis susistumdė su A. Z. ir po smūgio į galvą, parkrito. Jis dengėsi rankomis galvą, nes buvo mušamas į galvą ir kitas kūno vietas. Tuo metu A. L. ir A. B. buvo automobilyje. Atsikėlęs, jis paėmė iš malkų krūvos pagalį ir sudavė porą kartų A. Z. ir šis nubėgo į namo vidų. Po to, jis įsėdo į automobilį ir apie tai, kad susimušė su A. Z., pasakė A. L. ir A. B.. Jis pamatė, kad tuo metu A. Z. išbėgo iš namo su ginklu ir šaukė, kad visus iššaudys. Jis atsigulė ant galinės sėdynės, manydamas, kad A. Z. gali panaudoti ginklą. A. Z. priėjus prie automobilio, A. L. išlipo iš automobilio, o kai įsėdo į automobilį, sakė, kad jis peiliu įdūrė A. Z.. Jis pamena, kad pirmas iš automobilio buvo išlipęs A. B., kai A. Z. lakstė su ginklu ir jiems grasino nušauti. Jis girdėjo, kaip A. B. sakė „nešauk, vaiką turiu, reikia užauginti“. Įlipęs į automobilį, A. B. sakė, kad A. Z. jam į kaktą buvo įrėmęs šautuvą. Po to buvo išdaužyti jų automobilio langai ir jis buvo įsitikinęs, kad tai padarė A. Z., lakstydamas su ginklu apie jų automobilį. Po to, kai A. L. pasakė, kad įdūrė A. Z. ir jie suprato, kad pavojus praėjo, visi ėjo į vidų aiškintis ir pasiimti automobilio raktelių. A. L. ėjo pirmas, jis paskui jį, o A. B. ėjo paskutinis. Prie namo durų jis paėmė šluotkotį ir namo viduje sudavė A. Z. sėdinčiam ant lovos šluotkočiu 3 - 4 kartus, jų tarpe ir į galvą. Jis galėjo išdaužti virtuvės langą, tačiau to gerai nepamena, sutinka atlyginti P. Z. už išdaužtą langą, o kitų ieškinių nepripažįsta, nes žala padaryta ne jo veiksmais. Nepamena, ar smurtą prieš A. Z. vartojo A. B. ir V. L.. Jis galėjo išdaužti virtuvės langą, tačiau to nepamena. Jis nematė, kad kas nors iš kaltinamųjų būtų naudoję smurtą prieš P. Z., jis prieš jį nesmurtavo. Išeinant iš namo, A. V. pasakė, kad automobilio rakteliai yra automobilio viduje ir jis su kitais kaltinamaisiais įsėdę į automobilį, išvažiavo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. G. parodė iš kur paėmė medinį pagalį, kaip kieme bei kambaryje sudavė smūgius A. Z. (3t. b.l.92-105).

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad lauke jis nesudavė smūgių A. Z. ir jo nesužalojo, pripažįsta spyręs A. Z. į šoną, nugarą tuo metu kai jis gulėjo kambaryje dėl to, kad jis kieme grasino nušauti, jo peiliu nesužalojo. Jis parodė, kad iki įvykio Andriaus ir P. Z. nepažinojo, juos matė pirmą kartą. Jis su kitais kaltinamaisiais, jiems pakvietus, su M. V. ir V. G. atvyko į Zadlavičių sodybą, kur kartu su nukentėjusiaisiais gėrė alų, maudėsi, lošė kortomis. Vėliau V. G. išėjus į namus, o P. Z. ir M. V. nuėjus į namo vidų miegoti, jis pamena, kad vienu momentu, sėdėdamas automobilyje užsnūdo ir prabudo, kai į automobilį įsėdo D. G., kuris buvo kruvinas, sakė, kad A. Z. bastosi su šautuvu. Tada jis išlipęs nuėjo į automobilio galą ir tuo metu A. Z. jam prieš veidą, maždaug metro atstumu, atstatė medžioklinio šautuvo vamzdį, sakydamas, kad iššaudys visus po vieną. Jis yra tarnavęs armijoje ir pažįsta ginklus, todėl tvirtina, kad A. Z. turėjo šautuvą. Jis įkalbinėjo A. Z., kad jis nuleistų šautuvą, nes jis nori užauginti vaikus. A. Z. laikydamas ginklą nieko nereikalavo, jam nuleidus ginklą, jis įlipo į automobilį ir apie tai, kad A. Z. turi ginklą pasakė kaltinamiesiems. Kai jis tik įlipo į automobilį, po poros minučių A. Z. su tėvu išdaužė automobilio langus, tuo metu automobilyje buvo ir kiti du kaltinamieji. Tada A. L. išlipo iš automobilio ir vėl greitai įsėdo, ką jis sakė įlipęs į automobilį, neprisimena. Tik vėliau kai važiavo į namus, A. L. sakė, kad išlipęs jis perdūrė A. Z.. Tuo metu jie norėjo išvažiuoti iš sodybos ir ieškojo automobilio raktelių. Kažkuris iš jų pasakė, kad rakteliai yra pas M. V., kuris tuo metu miegojo namo viduje. Jie nutarė visi eiti į vidų, kad būtų drąsiau, nes žinojo, kad A. Z. turi ir gali panaudoti ginklą. Prieš einant į vidų, jis girdėjo, kaip trinktelėjo bagažinės dangtis ir jis suprato, kad D. G. paėmė lazdą, nes prieš tai ją buvo matęs bagažinėje. Jis ėjo paskutinis, matė, kad D. G. laikė lazdą. Įėjus į vidų, jis nematė P. Z. ir jam nesudavė. Tuo metu viduje pamatė gulintį A. Z., kuriam 2-3 kartus spyrė į nugarą, šoną. Tuo metu jis nežinojo, kad A. Z. yra sužalotas peiliu. Kokius veiksmus viduje atliko kiti kaltinamieji jis nežino, nes nežiūrėjo ką jie daro. Išeidami iš namo, tarpduryje, jie sutiko M. V., kuris pasakė, kad rakteliai yra automobilio viduje. Kas ir kuriuo metu išdaužė namo langus jam nežinoma. Tuo metu jis buvo smarkiai apgirtęs, vos pastovėjo ant kojų. Visas konfliktas truko apie pusvalandį. Ką tuo metu darė kiti kaltinamieji jis nežino, nes nežiūrėjo. Visas konfliktas truko apie pusvalandį. Išeinant tarpduryje sutiko M. V., kuris pasakė, kur yra automobilio rakteliai ir jie sugrįžę į automobilį, išvyko iš sodybos. Įeidamas į namo vidų jis nematė P. Z. ir jo nemušė, nematė, kad kiti prieš jį būtų vartoję smurtą. Neprisipažįsta, kad A. Z. sudavė smūgius beisbolo ar kitokia lazda. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Šiuo metu yra reabilitacijoje nuo alkoholizmo labdaros ir paramos fondo „Prieglobstis“ centre Akmenės rajone.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. parodė vietą kieme prie sumestų pagalių krūvos, kur stovėjo automobilis, kuriuo jie atvyko į sodybą, nurodė vietą netoli stovėjusio automobilio, kur nukentėjusysis A. Z. jam grasino nušauti, laikydamas šautuvą, parodė kambaryje stovėjusią lovą, kurioje gulėjo A. Z., kai jis su A. L. ir D. G. sudavė jam smūgius ir vietą už šulinio į kurią D. G. po muštynių numetė beisbolo lazdą (3t. b.l.35-46).

Nukentėjusysis A. Z. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 07 apie 16 val. į sodybą, kurioje jis gyvena su tėvu, automobiliu atvažiavo jų pažįstamas M. V. su draugais, kuriuos matė pirmą kartą. Jie valgė, gėrė alų, lošė kortomis. Apie 20-22 val. jo tėvas P. Z. su M. V. nuėjo į namo vidų miegoti, dar vienas atvykęs vyriškis išėjo į Biržus, o jis su kaltinamaisiais kepė šašlykus, gėrė alų. Vėliau visi įsėdo į automobilį ir automobilyje kilo konfliktas, tačiau dėl girtumo konflikto priežasties neprisimena. Tuo metu buvo visi buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Vienas iš kaltinamųjų, kurio dėl tamsos nematė, jam šėrė į veidą, o jis sudavė atgal. Tada jie visi išlipę iš automobilio mušėsi, jis sudavė vienam iš besimušančiųjų 1-2 smūgius, o toliau jis tik bandė gintis nuo kaltinamųjų smūgių, suduodamas jiems smūgius į įvairias kūno vietas, o jam buvo suduodami smūgiai kumščiais bei spardant. Jis liepė jiems išvažiuoti iš kiemo, o jie sakė, kad neturi raktelių. Po to, kai jis buvo sumuštas, A. L. išlipęs iš automobilio subadė jį peiliu ir jis, prilaikydamas krintančias iš pilvo žarnas, įėjo į vidų ir atsigulė. Tuo metu, kai A. L. jam smūgiavo peiliu, kiti kaltinamieji buvo automobilyje. Jis tuo metu prieš A. L. fizinio smurto nenaudojo, o tik reikalavo, kad jie išvažiuotų. Tuo metu kai jis gulėjo kambaryje ant grindų, kaltinamieji jam dar sudavė beisbolo lazda, trypė galvą ir jis neteko sąmonės. Jis nematė, kurie iš kaltinamųjų jam sudavė smūgius. Su savimi viso konflikto metu jis jokio ginklo neturėjo, galėjo rankose turėti kokį nors pagalį, kuriuo galėjo suduoti kaltinamiesiems, nes jie mušėsi šalia malkų krūvos, nors būdamas girtas galėjo gąsdindamas pasakyti, kad visus iššaudys. Nei su vienu iš kaltinamųjų nebuvo jokios kalbos apie ginklą. Kai jį mušė lauke prie automobilio, prie jų buvo atėjęs jo tėvas ir klausė už ką muša sūnų, tačiau nematė, kad tėvas būtų išdaužęs automobilio langus. Dėl sužalojimo jis gydėsi ligoninės stacionare, iki šiol jaučiasi blogai, jam sunku kalbėti. Atsigavęs ligoninėje, sužinojo, kad įvykio metu buvo sužalotas ir jo tėvas. Jis pats to nematė ir negirdėjo, kuriuo metu jį mušė, tačiau tėvas jam sakė, kad jam trenkė į galvą su lazda virtuvėje, kai jis įbėgo į vidų su perdurtu pilvu. Jis matė ant savo kūno daugybę sužalojimų, buvo prakirstos abi lūpos, nuskeltas priekinis viršutinis dantis, sumuštas veidas, nugara, perrėžtas pilvas, krūtinė, koja. Kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta turtinė žalą: suplėšyti šortai, šlepetės, apatinės kelnaitės, be to, autobusu važiavo į Panevėžį dėl apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir dėl to turėjo 64,54 Lt (18,57 eurų) išlaidų, be to, sesuo jam pirko vaistus nuo skausmo, antibiotikus ir tai sudaro 65,12 litų. Dėl sužalojimo jis patyrė skausmą, nes buvo sunkiai sužalotas, patyrė nepatogumus, nes reikėjo gulėti ligoninėje, dėl patirtų sužalojimų jis negali dirbti sunkesnių fizinių darbų, todėl prašo priteisti iš kaltinamųjų 65 000 Lt (18825, 30 eurų) neturtinės žalos.

Nukentėjusysis P. Z. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. pas jį automobiliu atvažiavo M. V. su kaltinamaisiais ir dar vienu vaikinu, kurių iki to laiko nepažinojo ir visi gėrė alų, maudėsi, lošė kortomis. Apie 20 val. jis su M. V. nuėjo miegoti į kambarį, o sūnus su kaltinamaisiais pasiliko pavėsinėje. Apie 24 val. jis išgirdo, kaip sūnus šaukė „tėvai, gelbėk“. Apie tai, kad sūnus šaukiasi pagalbos jis pasakė M. V., kuris gulėjo tame pačiame kambaryje, tik kitoje lovoje. Jis išbėgo į lauką ir matė, kaip prie automobilio visi trys kaltinamieji mušė, spardė jo sūnų Andrių. Tada jis paėmė iš malkų krūvos pagalį, trenkė į automobilio langus, manydamas, kad kaltinamieji išsigąs ir nustos mušti sūnų. Jis bijojo arčiau jų prieiti, kad jo nesumuštų, šaukė, kad paleistų sūnų, nei jis, nei sūnus šaunamojo ginklo neturėjo ir negrasino. Jis nematė, ką kas darė sūnui, buvo tamsu ir užstojo mašina, tačiau jie visi trys buvo apstoję sūnų ir jį mušė. Netrukus į vidų sugrįžo sūnus susiėmęs už pilvo, rankoje laikydamas krintančias žarnas ir tuo metu jis išgirdo dūžtant virtuvės langus. Vėliau prie išdaužto lango rado pagalį, kurio iki tol nebuvo, todėl mano, kad langas buvo išdaužtas tuo pagaliu. Prie to lango stovėjo stalas, kur buvo telefonas, kuris išdaužant langą, buvo numestas nuo stalo ir sudaužytas, todėl negalėjo iškviesti pagalbos. Tuo metu M. V. buvo virtuvėje, kai į virtuvę įbėgo visi trys kaltinamieji. Jis norėjo išbėgti į lauką iškviesti greitosios medicinos pagalbos, kai vienas iš kaltinamųjų - A. L. nieko nesakęs su lazda jam trenkė per galvą ir rankas tris smūgius. Jis užsidengė galvą rankomis ir vėliau pastebėjo, kad įpjauta ranka. Tuo metu M. V. sakė “Kam mušat senelį?“. Jis bėgo kviesti greitosios med. pagalbos ir nubėgant girdėjo kaip sūnus šaukė “užtenka vyrai, nemuškit“. Iš kaimynų telefono jis iškvietė greitąją medicinos tarnybą ir sugrįžo į namus, su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais bei policijos pareigūnais, kai kaltinamieji jau buvo išvykę. Virtuvėje, kur jis buvo sužalotas buvo rasta nulaužta peilio geležtės dalis, o kita dalis geležtės buvo rasta lauke. Jis ir sūnus buvo išvežti į ligoninę, kur sūnus buvo gydomas ligoninės stacionare, o jis, sutvarsčius žaizdą rankoje, buvo paleistas. Įvykio metu buvo sudaužytas jo telefonas, kurį vertina 180 litų (52.13 eurų), sulaužytas lango rėmas ir stiklas, kurių vertė ir įdėjimas kainavo 75, 25 eurų, kuriuos prašo priteisti iš kaltinamųjų.

Parodymų patikrinimo vietoje metu P. Z. parodė, kur stovėjo automobilis, kuriuo į sodybą atvyko kaltinamieji, vietas lauke prie daržinės ir virtuvėje prie išėjimo durų, kur buvo rastos peilio geležtės dalis, vietą netoli išdaužto lango, kur buvo numestas pagalys, kurio iki to laiko toje vietoje nebuvo, kuriuo galimai buvo išdaužtas langas. Šio procesinio veiksmo metu virtuvėje buvo rastas ir paimtas peilis su melsvai –žalsva rankena ir nulaužta geležte (1t. b.l.104-116).

Liudytojas M. V. parodė, kad jis 2014 m. rugpjūčio 6 d. apie 16 val. automobiliu su kaltinamaisiais ir V. G. atvyko į P. Z. sodybą, kuri yra prie upės. P. Z. pažinojo, nes jis gyvena netoliese, anksčiau yra buvęs jo namuose su savo šeima. Automobilį vairavo jis, nors automobilis priklauso A. L.. Būdami sodyboje kartu su nukentėjusiaisiais gėrė alų, lošė kortomis, maudėsi,gamino maistą, kurį valgė pavėsinėje. Automobilio viduje tarp durelių buvo peilis. Jie išgėrė apie 20 butelių alaus ir apie 22-23 val. jis nuėjo į gyvenamojo namo vidų miegoti, nes buvo apsvaigęs nuo alaus, o kiti pasiliko lauke. Jį pažadino P. Z., sakydamas, kad dūrė, pjovė ir greitai atbėgęs Andrius sakė, kad jam įdūrė. Jis ėjo į lauką ir tuo metu tarpduryje sutiko į vidų įeinančius visus tris kaltinamuosius su kuriais prasilenkė. Jis tuo metu buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio ir gerai neatsimena, kas vyko. Jis sužinojo, kad Andrius buvo perdurtas, tačiau prie kokių aplinkybių nežino. Jis nematė, ar kaltinamieji ką nors su savimi turėjo, tačiau jie greitai išėjo į lauką. Automobilio raktelius jis buvo palikęs automobilyje po kilimėliu, todėl jam užvedus automobilį, kaltinamieji išvyko. Atvykusi greitoji išvežė Andrių ir P. Z., o jis pasiliko. P. Z. jam sakė, kad jam kaltinamieji lazda trenkė per galvą, jis pripažįsta sakęs kaltinamiesiems, kad jie nemuštų senelio, tačiau jis nematė, kai jis nematė kai kaltinamieji mušė nukentėjusiuos. Jis matė išdaužtą virtuvės langą, ant grindų buvo šukės, tačiau kas jį išdaužė, nematė. Broliai D. G. ir A. L. žinojo, kur yra automobilio rakteliai, nes juos visada laikydavo automobilyje po sėdyne. Nukentėjusįjį pažįsta apie 7-10 metų, ji nematė, kad jis sodyboje turėtų ginklą ir jam nėra sakęs, kad turėtų namuose šautuvą. Kiti asmenys jam nėra sakę, kad Zadlavičiai turi ginklą.

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu (paskelbti jam mirus) parodė, kad sodyboje su kaltinamaisiais buvo pirmą kartą, šeimininko ir jo sūnaus nepažinojo. Namo viduje nebuvo, gėrė tik pavėsinėje prie upės, tačiau jokių konfliktų nebuvo. Apie 21-22 val. jis pėsčiomis išėjo į Biržus. Jis automobilyje nei peilio, nei beisbolo lazdos nematė. Būnant sodyboje negirdėjo kalbos, kad sodybos šeimininkas turėtų šautuvą sodyboje. Jis nežino, kodėl buvo sužaloti sodybos šeimininkas ir jo sūnus. Po įvykio A. B. jam sakė, kad broliai buvo „sudurniavę“. Jis suprato, kad jie mušė sodybos šeimininką ir sūnų. (1t. b.l.137-138).

Liudytoja J. S. parodė, kad nuvykus greitosios med.pagalbos automobiliu į įvykio vietą, ant kelio juos pasitiko P. Z., kuriam buvo sužalota, kruvina ranka. Jis atsisakė medicininės pagalbos šaukė, kad gelbėtume sūnų, kuriam perpjautas pilvas ir išvirtę žarnos. Nuėjus į namą, lovoje gulėjo sužalotas A. Z., jis gulėdamas lovoje rankose laikydamas žarnas, buvo kruvinas. Buvęs dar vienas asmuo apie įvykį nieko nepasakojo. Nukentėjusiojo tėvas sakė, kad jį ir sūnų užpuolė trise, tėvui buvo perpjauta dešinė ranka-dilbis.

Liudytojas S Narbutis parodė, kad atvykus greitosios med.pagalbos automobiliu pas sužalotą A. Z., jis buvo rastas gulintis lovoje. Matė, kad jo pilve buvo žaizdos. Juos pasitiko P. Z., kuriam buvo sužalota ranka. Negirdėjo, kad tėvas ir buvęs kitas asmuo būtų apie įvykio aplinkybes kalbėję. Viduje matėsi, kad vyko grumtynės, nes buvo stiklo šukių.

Liudytojas R. Kiburis parodė, kad jis dirba Biržų rajono policijos komisariate operatyvinės grupės tyrėju. 2014-08-07 patruliuodami Biržų mieste jie gavo pranešimą apie įvykį Aukštadvario kaime, kad yra sužaloti žmonės ir kad kaltinamieji automobiliu išvažiavo Biržų link. Kelyje Biržai- Parovėja jie sustabdė automobilį WV Golf, kuriame buvo trys neblaivūs kaltiūnamieji, automobilio kairės pusės stiklai buvo išdaužti, vienam iš važiavusių asmenų buvo sužalota ranka, sakė, kad buvo sodyboje ir su ten gyvenančiais tėvu ir sūnumi įvyko konfliktas, kad tėvas išdaužė automobilio langus. Jie buvo pristatyti į policijos komisariatą. Vienas iš sulaikytųjų aiškino, kad išbėgęs iš namo sūnus atsinešė ginklą, prirėmė prie galvos, liepė gultis ant žemės ir dėl to kilo konfliktas.

Liudytoja S. Zadlavičiūtė parodė, kad nukentėjusieji yra jos brolis ir tėvas. Apie jiems padarytų sužalojimų aplinkybes ji sužinojo iš jų pačių. Ji lankė sužalotą brolį Andrių ligoninėje, kuris buvo gydomas apie pusantro mėnesio. Ji matė, kad jam buvo padaryti pjautiniai sužalojimai pilve ir ties krūtine, buvo daug kitų išorinių sužalojimų. Jis negalėjo atsikelti iš lovos, todėl ji pirko jam vaistus nuo skausmo, tvarsčius, kuriuos reikėjo keisti, nes buvo užpūliavę žaizdos ir dėl to išleido apie 150 litų. Šiuo metu broliui yra likę randai, jis negali dirbti dėl fizinio krūvio, negali valgyti kieto maisto dėl patirtų sužalojimų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1215/14(P-05) nurodyta, kad D. G. nustatyta muštinės žaizdos viršugalvyje ir kairiame smilkinyje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame dilbyje. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai penkių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, suduodant pagaliu, lazda ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų D. G. sveikata sutrikdyta nežymiai (2t. b.l. 113).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1206/14(P-05) nurodyta, kad A. L. nustatyta pjautinė žaizda kairiame žaste. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu aštraus, pjaunančių savybių daikto poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku - 2014-08-08, nes tam neprieštarauja gijimo požymių buvimas žaizdos srityje. Be to, nustayta poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, krūtinėje, pilve, nugaroje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas krūtinėje, sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai aštuonių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, suduodant pagaliu, įspiriant batu apmauta koja ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų A. L. sveikata sutrikdyta nežymiai (2t. b.l.120-121).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1200/14(P-05) nurodyta, kad P. Z. nustatyti šie sužalojimai:

dvi pjautinės žaizdos dešiniame dilbyje, padaryti dviem aštraus pjaunančių savybių daikto trauminiais poveikiais, galimai peilio geležtės ašmenimis užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku;poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kurios susiformavo nuo mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai suduodant lazda, pagaliu, įspiriant užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku;odos nubrozdinimas viršugalvyje, padarytas vienu kieto buko daikto poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku smūgiuojant lazda, pagaliu ar panašiai;odos įdrėskimai kairiame žaste ir kairiame dilbyje, kurie susiformavo nuo penkių trauminių poveikių aštriabriauniu, daiktu, galimai peilio geležtės smaigaliu ar panašiai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

Dėl nustatytų sužalojimų P. Z. sveikata sutrikdyta nežymiai (2t. b.l. 97-98).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1200/14/15(05) nurodyta, kad P. Z. nustatytose pjautinėse žaizdose dešiniame dilbyje bei odos įdrėskimuose kairiame žaste ir kairiame dilbyje yra užsifiksavę tik bendrieji žalojusio daikto požymiai, todėl objektyvūs medicininiai duomenys nėra pakankami nurodyti kuriuo peiliu, peiliais ar peilio dalimis buvo padaryti sužalojimai. Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje ir odos nubrozdinimas viršugalvyje padaryti kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant beisbolo lazda, pagaliu ar panašiu daiktu (2t.b.l.101-102).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1236/14(P-05) nurodyta, kad A. Z. nustatyta: poodinės kraujosruvos abiejų smilkinių srityse, kairiame žaste, junginės kraujosruva kairėje akyje, odos nubrozdinimai nosies srityje, abiejuose dilbiuose, nugaroje, muštinės žaizdos viršutinėje ir apatinėje lūpose, viršutinio dešinės pusės I-o danties nuskėlimas, paviršiniai odos įdrėskimai krūtinės ląstos ir pilvo srityse, bei abiejose blauzdose, kiauryminės durtinės- pjautinės žaizdos pilve su daugybiniais plonųjų žarnų ir pasaito pažeidimais, durtinės - pjautinės paviršinės žaizdos kairės kirkšnies ir krūtinės ląstos kairės pusės srityse. Poodinės kraujosruvos abiejų smilkinių srityse, kairiame žaste, junginės kraujosruva kairėje akyje, odos nubrozdinimai nosies srityje, abiejuose dilbiuose, nugaroje, muštinės žaizdos viršutinėje ir apatinėje lūpose, viršutinio dešinės pusės I-o danties nuskėlimas padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant rankomis, lazdomis, įspiriant ar panašiai. Paviršiniai odos įdrėskimai krūtinės ląstos ir pilvo srityse, bei abiejose blauzdose, kiauryminės durtinės - pjautinės žaizdos pilve su daugybiniais plonųjų žarnų ir pasaito pažeidimais, paviršinės durtinės- pjautinės žaizdos kairės kirkšnies ir krūtinės ląstos kairės pusės srityse padaryti aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peilio geležte ar panašiai. Pagal sužalojimuose užsifiksavusius požymius nustatyti durtinių - pjautinių sužalojimų padarymo įrankį(-ius) nėra galimybės. A. Z. apžiūra atlikta praėjus daug laiko po įvykio, todėl dalis sužalojimų jau sugiję. Medicininėje dokumentacijoje esančių duomenų apie sužalojimus nepakanka trauminių poveikių skaičiui nurodyti. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, t.y. 2014-08-07. Duomenų, kurie nurodytų skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. A. Z. kraujyje nustatyta l,68%o etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Dėl nustatytų poodinių kraujosruvų abiejų smilkinių srityse, kairiame žaste, junginės kraujosruvos kairėje akyje, odos nubrozdinimų nosies srityje, abiejuose dilbiuose, nugaroje, muštinių žaizdų viršutinėje ir apatinėje lūpose, viršutinio dešinės pusės I-o danties nuskėlimo, paviršinių odos įdrėskimų krūtinės ląstos ir pilvo srityse, abiejose blauzdose, paviršinių durtinių - pjautinių žaizdų kairės kirkšnies ir krūtinės ląstos kairės pusės srityse A. Z. sveikata sutrikdyta nežymiai. Dėl nustatytų kiauryminių durtinių - pjautinių žaizdų pilve su daugybiniais plonųjų žarnų ir pasaito pažeidimais A. Z. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2t. b.l.85-86).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1236/14(05) nurodyta, kad A. Z. nustatytos kiauryminės durtinės - pjautinės žaizdos pilve ir durtinės - pjautinės paviršinės žaizdos kairės kirkšnies bei krūtinės ląstos kairės pusės srityse padarytos 4 trauminiu poveikių aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, pasekoje. Taip pat A. Z. nustatyti paviršiniai odos įdrėskimai krūtinės ląstos ir pilvo srityse, bei abiejose blauzdose. Šie sužalojimai padaryti aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peilio geležte ar panašiai, tačiau dėl medicininėje dokumentacijoje esančių nepakankamų duomenų apie šiuos sužalojimus, nurodyti trauminių poveikių skaičiaus negalima. A. Z. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas dėl kiauryminių durtinių- pjautinių žaizdų pilve su daugybiniais plonųjų žarnų ir pasaito pažeidimais. Šie sužalojimai padaryti aštriu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Pateiktoje medicinos dokumentacijoje nėra objektyvių požymių, nurodančių suduotus smūgius kumščiais, kojomis ar panašiai į pilvo sritį, todėl jie neturėjo įtakos sveikatos sutrikdymo mastui. Objektyvūs medicininiai duomenys nėra pakankami tam, kad būtų galima nurodyti, kuriuo iš tyrimui pateiktu peiliu ar peilio dalimis buvo sužalotas A. Z.. Remiantis apžiūros duomenims galima galvoti, kad odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose ir nugaros srityje galėjo būti padaryti nulaužta lazda, ar panašiu daiktu. Į tai nurodo sužalojimų pobūdis- daugybiniai smulkūs netaisyklingų juostelių formų paviršiniai odos nubrozdinimai. Remiantis tik apžiūros duomenimis A. Z. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau 12 trauminių poveikių pasėkoje. Dėl A. Z. nustatytų kiauryminių durtinių - pjautinių pilvo sužalojimų į ligoninę jis buvo pristatytas šokinėje būklėje (dejuoja, vangus, pulsas silpnai čiuopiamas, arterinis kraujo spaudimas 40/0 mmHg, atvykus hemoglobinas 86 g/l), todėl šie sužalojimai kėlė realią grėsmę gyvybei. Remiantis objektyviais medicinos dokumentų duomenimis suduoti smūgiai savo pobūdžiu grėsmės A. Z. gyvybei nekėlė (2t. b.l. 89-90).

Iš LR Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad nuo tirti pateikto peilio su nulūžusia geležte, ant geležtės rastas asmens genotipas sutampa su A. L. genotipu. Kitas genotipas sutampa su A. Z. genotipu. Ant pateiktų tirti tamponų su nuoplovomis rastas žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su D. G. genotipu (2t. b.l.143-148).

Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateiktas peilis su nulaužta geležte anksčiau sudarė vieną visumą. Tyrimui pateiktos dvi metalinės peilio geležčių dalys anksčiau sudarė vieną visumą. Kadangi tyrimo metu nustatyti bendrieji sutapimai, galima daryti prielaidą, kad tyrimui pateiktos ne visos peilio geležtės dalys (2t. b.l. 159-162).

Iš 2014-08-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, kur P. Z. sodybos kieme buvo rasta stiklo dužena su raudona dėme, išdaužtas langas, stiklo šukės pakeliui į pavėsinę, peilio geležtės dvi dalys ir plastiko nuolauža, netoli malkų krūvos raudona dėmė, prie pavėsinės išmėtyti alaus buteliai, kortos, šalia pavėsinės numestas peilis. Namo viduje, virtuvėje rastos raudonos dėmės bei A. Z. kambaryje raudonos spalvos dėmė ( 1t. b.l.6-29).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus papildomai gyvenamąjį namą bei pagalbines patalpas medinių lazdų bei medžioklinio šautuvo nerasta (1t. b.l.30-31).

Iš 2014-08-07 automobilio apžiūros protokolo matyti, kad išdaužti kairės pusės galinių langų stiklai, ant automobilio kėbulo rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują automobilio salone rasta rausva į kraują panaši dėmė, salone pilna stiklo duženų (1t. b.l.32-46).

Iš 2014-08-13 papildomo automobilio apžiūros protokolo matyti, kad kairės pusės galinis stiklas išdaužtas, nuo kairio šono matosi plastikinėje rėmo dalyje įtrūkimas, kuriame yra įstrigę medžio atplaišos, ties ta pačia vieta virš durų, ant automobilio stogo krašto matosi įlenkimas su rudos spalvos dažų likučiais ( 1t. b.l.52-57).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. Z. atpažino D. G. ir A. B., kaip buvusius įvykio metu sodyboje (1t. 75-77).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. Z. atpažino A. L., kaip asmenį, kuris kieme jam dūrė į pilvą, po to, kambaryje sudavė jam smūgius lazda (1t. b.l.78-79).

Iš daiktų atpažinimo protokolo matyti, kad A. Z. atpažino peilį su sulūžusia geležte, kaip jų namuose turėtą peilį (1t. b.l.86-89).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad P. Z. atpažino A. L., kaip asmenį, kuris mušė jo sūnų Andrių, bei sudavė jam pačiam lazda per galvą. P. Z. atpažino A. B., kaip panašų į tą asmenį, kuris su kitais dviem ėjo pas A. Z. į kambarį ir mušė (1t. b.l.117-120).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pravedus pokalbius su Rokiškio rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojais, negauta duomenų apie tai, kad Andrius ir P. Z. būtų turėję šaunamąjį ginklą (1t. b.l.156).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad A. B. 2014-08-07 vairavo automobilį būdamas neblaivus, 3,88 promilių girtumas (1t. b.l.159, 163).

Iš 2014-08-07 alkotesterio parodymų matyti, kad A. L. nustatytas 2,31 promilių girtumas. D. G. - 2,15 promilių girtumas (1t., b.l.172-173).

Nustatyta, kad 2014-08-06 apie 16-17 val. kaltinamieji su liudytoju M. V., automobiliu atvyko į nukentėjusiojo P. Z. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime Rokiškio rajone, kur kartu visi leido laiką: gėrė alų, maudėsi, lošė kortomis, valgė. Apie 23 val. M. V. ir nukentėjusiajam P. Z. nuėjus į gyvenamojo namo vidų miegoti, kaltinamieji su nukentėjusiuoju A. Z. likę lauke gėrė alų, o vėliau visi įsėdo į automobilį, kur tarp nukentėjusiojo A. Z. ir kaltinamųjų kilo konfliktas, kurio priežasčių nepavyko nustatyti. Nustatyta, kad nukentėjusysis A. Z. ir kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio: iš 2014-08-07 alkotesterio parodymų matyti, kad po įvykio A. L. nustatytas 2,31 promilių, D. G. - 2,15, A.B. - 3,88 promilių girtumas (1t. b.l.159, 163), A. Z. kraujuje rasta 1,68 promilių etilo alkoholio (b.l.85-86,2 t.), todėl logiška, kad dėl girtumo jie negalėjo tiksliai nurodyti konflikto priežasčių, neginčijamai nenustatyta ir kuris iš konflikte dalyvavusių asmenų pradėjo šį konfliktą. Nukentėjusysis A. Z. teisme parodė, kad automobilyje jam vienas iš kaltinamųjų sudavė į veidą, o išlipus iš automobilio jį mušė visi kaltinamieji, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas. Jis pripažįsta, kad prie automobilio jis taip pat sudavė kaltinamiesiems smūgius, o vėliau tik gynėsi nuo jų suduodamų smūgių. Po to, kai šis konfliktas baigėsi ir kaltinamieji įsėdo automobilį, jis reikalavo, kad jie išvažiuotų iš sodybos, stovėdamas netoli automobilio. Tuo metu išlipęs iš automobilio A. L., sudavė jam smūgius peiliu į pilvą ir kitas vietas ir po patirto sužalojimo peiliu, jam išvirto žarnos ir jis, laikydamasis už pilvo, įbėgo į namo vidų, kur atėję kaltinamieji jam gulinčiam, sudavė smūgius lazda, trypė galvą. Tai, kad kaltinamieji naudojo smurtą prieš A. Z. prie automobilio, patvirtina ir nukentėjusysis P. Z., kuris nurodė, kad pabudęs iš miego nuo sūnaus pagalbos šauksmo, bėgo į lauką ir matė kaip prie automobilio kaltinamieji mušė jo sūnų A. Z.. Jis bijojo, kad kaltinamieji ir jo nesumuštų, todėl pribėgęs prie automobilio ir paėmęs iš šalia esančios krūvos pagalį, juo išdaužė stovinčio automobilio langus, siekdamas nukreipti jų dėmesį, manydamas, kad kaltinamieji išsigąs ir nustos mušti sūnų. Išdaužęs automobilio langus, jis sugrįžo į namo vidų, kur greitai atėjo ir sūnus A. Z., laikydamasis abiem rankomis už pilvo, nes buvo sužalotas į pilvą, jam buvo net išvirtusios žarnos. Jis paguldė sūnų į lovą ir tuo metu buvo išdaužtas namo virtuvės langas ir visi trys kaltinamieji įėjo į vidų. Jam stovint virtuvėje, A. L. trenkė lazda 3 kartus į galvą, o kai jis ranka užsidengė galvą, jam buvo perpjauta ir sužalota ranka. Po to, jis girdėjo kaip kitame kambaryje sūnus šaukė „užtenka, nemuškit“ ir jis suprato, kad sūnus kaltinamųjų dar buvo mušamas jam gulint lovoje. Šią įvykių eigą nukentėjusysis P. Z. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l 96-99, 1 t.) ir jo parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nuoseklūs. Nukentėjusysis A. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis neprisimena dėl ko kilo konfliktas ir nurodė, kad jis konflikto pradžios neprimena ir tai suprantama, nes buvo apklausiamas tuo metu kai gydėsi nuo patirto sunkaus sužalojimo, iš medicininių duomenų matyti, kad padaryti sužalojimai kėlė grėsmę jo gyvybei, į ligoninę jis pristatytas šoko būsenoje. Teisme, tuo metu kai jo sveikata buvo žymiai pagerėjusi, jis nurodė įvykio aplinkybes ir įvykių seką, kuri atitinka nukentėjusiojo P. Z. parodymus, yra logiška ir atitinka kitus bylos duomenis, todėl teismas ja tiki. Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes ir įvykių seką patvirtina ir objektyvūs įrodymai. Tai, kad konflikto metu, lauke, prie automobilio vyko A. Z. ir kaltinamųjų abipusės muštynės patvirtina teismo specialistų išvadose nustatyti daugybiniai nukentėjusiojo A. Z. ir kaltinamųjų A. L. bei D. G. sužalojimai: A. L. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, krūtinėje, pilve, nugaroje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, krūtinėje ir šie sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai 8 trauminių poveikių suduodant pagaliu ar įspiriant, o D. G. nustatyta muštinės žaizdos viršugalvyje, kairiame smilkinyje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdijimas kairiame dilbyje ir šie sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai 5 trauminių poveikių, suduodant lazda ir pan. (b.l.113,120-121, 2 t.). Tai atitinka nukentėjusiojo A. Z. parodymus, kad gindamasis nuo kaltinamųjų jis galėjo jiems suduoti kumščiais, įspirti, suduoti pagaliu, nes šalia buvo ilgų pagalių krūva. Tuo tarpu, kaltinamųjų parodymai dėl jų veiksmų prie automobilio yra nenuoseklūs, neatitinka kitų bylos duomenų: kaltinamasis A. L. teisme neigia prie automobilio su kitais kaltinamaisiais vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį A. Z., nors ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad buvo labai girtas ir tarpais įvykio neprisimena (b.l.162,, 3 t. ), jis negalėjo paaiškinti kokiu būdu jam buvo padaryti sužalojimai, kuriuos nustatė teismo medicinos specialistas po šio įvykio (b.l.162, 3 t.), kaltinamasis D. G. teisme pripažino, kad prie automobilio jis mušėsi su A. Z., suduodamas jam porą smūgių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino prie automobilio mušęs A. Z. lazda, jam stovint ir pargriuvus spardė, suduodamas ne mažiau apie 10 smūgių (b.l.75-76,3 t.), parodymų patikrinimo metu nurodė, kad pagaliu sudavė A. Z. į galvą (b.l.96-97, 3 t.), teismo posėdyje svarstant kardomosios priemonės skyrimą, nurodė, kad rankomis ir kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, 2 kartus sudavė pagaliu (b.l.114,3 t.) ir šių parodymų pakeitimo priežasčių negalėjo nurodyti. Tai, kad konflikto prie automobilio metu visi kaltinamieji buvo išlipę iš automobilio ikiteisminio tyrimo patvirtino ir kaltinamasis A. B., kuris parodė, kad jam įsėdus į automobilį, tuoj pat įsėdo ir A. L. bei D. G. su sužalota galva (b.l.24, 3 t.), todėl teismas kaltinamųjų parodymus, kad jie prie automobilio nevartojo smurto prieš A. Z. smurto, atmeta ir vertina kaip siekimą palengvinti savo teisinę padėtį.

Nustatyta, kad po to, kai konfliktas prie automobilio tarp nukentėjusiojo A. Z. ir kaltinamųjų pasibaigė, visi kaltinamieji įsėdo į automobilį. Tuo metu kai A. Z., stovėdamas netoli automobilio, reikalavo, kad kaltinamieji išvažiuotų iš sodybos, A. L., išlipęs iš automobilio, smogė peiliu A. Z. į pilvą, krūtinę ir kairę kirkšnį. Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusysis A. Z.. Tai, kad išlipęs iš automobilio smogė peiliu netoli automobilio stovėjusiam A. Z. pripažįsta ir A. L., nurodydamas, kad jis smogė peiliu du kartus, t.y. mažesnį smūgių kiekį nei nurodyta kaltinime. Kaltinamojo A. L. bei nukentėjusiojo A. Z. parodymai dėl nukentėjusiojo sužalojimo peiliu atitinka ir kaltinamųjų D. G. bei A. B. parodymus: jiems sėdint automobilyje, o A. Z. stovint netoli automobilio, A. L. nieko nesakęs išlipo iš automobilio ir tik įsėdęs į automobilį pasakė, kad įdūrė A. Z.. Tai, kad A. L. peiliu sužalojo A. Z., patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys: teismo medicinos specialistas išvadoje konstatavo, kad A. Z. nustatytos kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos pilve, paviršinės žaizdos kairės kirkšnies bei krūtinės ląstos kairėje pusėje 4 trauminių poveikių aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu ir šie sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Šioje byloje dėl A. Z. padaryto sunkaus kūno sužalojimo be A. L. buvo kaltinami ir D. G. bei A. B., t.y., kad jie veikdami bendrininkų grupėje, matydami kitų veiksmus ir jiems pritardami padarė nukentėjusiajam A. Z. pjautinius sužalojimus, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje bendrininkavimas pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme ir visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad A. Z. peiliu sužalojo A. L. po to, kai konfliktas lauke buvo pasibaigęs ir kiti kaltinamieji jau sėdėjo automobilyje, apie sumanymą sužaloti nukentėjusįjį peiliu kitiems kaltinamiesiems jis nepranešė ir nėra kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jiems buvo žinoma apie kaltinamojo A. L. sumanymą panaudoti peilį ir kad jie tokiems veiksmams pritarė. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad A. L. panaudojo peilį, kai A. Z. stovėdamas netoli automobilio jokio pavojaus nekėlė, o tik reikalavo išvažiuoti iš sodybos, jis, nesakęs kitiems kaltinamiesiems, išlipo ir smogė peiliu nukentėjusiajam A. Z. ir kitiems kaltinamiesiems apie tai pasakė tik sugrįžęs į automobilį, todėl pripažintina, kad A. L., peiliu sužalodamas A. Z., peržengė susitarimo su kitais kaltinamaisiais ribas ir jo veiksmai vertinami kaip vykdytojo ekscesas, todėl D. G. ir A. B. veika nesusijusiu priežastiniu ryšiu su A. Z. sunkiu sveikatos sutrikdymu ir jie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d.1 p.). Dėl A. L. nusikalstamų veiksmų – suduotų smūgių peiliu ir dėl to atsiradusių padarinių – A. Z. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, padarytos veikos objektyvieji požymiai leidžia daryti išvadą apie A. L. tyčią sunkiai sutrikdyti A. Z. sveikatą: smogdamas peiliu į gyvybiškai svarbias vietas – krūtinę, pilvą, suprato, kad kelia pavojų jo sveikatai ir gyvybei, numatė, kad dėl to jį gali sunkiai sužaloti, ir nors nenorėjo nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau sąmoningai leido kilti tokiems padariniams, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Nors A. L. pripažįsta iš 4 padarytų sužalojimų A. Z. peiliu tik du, tačiau teismas atmeta tokius jo parodymus, vertindamas kaip siekimą palengvinti savo padėtį, nes bylos duomenų visuma patvirtina, kad tik jis panaudojo peilį prieš šį nukentėjusįjį, be to, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad neprisimena visų šio įvykio aplinkybių.

A. L. kaltinamas A. Z. padaręs sunkų sveikatos sutrikdymą esant kvalifikuojančiai aplinkybei - itin žiauriai. A. Z. be pjautinių sužalojimų į pilvą, krūtinę, kairę kirkšnį buvo padaryti ir kiti sužalojimai: poodines kraujosruvas abiejų smilkinių srityse, kairiame žaste, junginės kraujosruvą kairėje akyje, odos nubrozdinimus nosies srityje, abiejuose dilbiuose, nugaroje, muštines žaizdas viršutinėje ir apatinėje lūpose, viršutinio dešinės pusės I-o danties nuskėlimą, paviršinius odos įdrėskimu krūtinės ląstos ir pilvo srityse, bei abiejose blauzdose. Nustatyta, kad šie sužalojimai kaltinamųjų buvo padaryti konflikto pradžioje prie automobilio bei po to, kai A. Z. jau buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir jis gulėjo lovoje, o teismo medicinos specialistas šiuos sužalojimus įvertino kaip nepavojingą sveikatai - nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl šie sužalojimai neturi įtakos jo sunkaus sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymui. Teismų praktikoje sunkus sveikatos sutrikdymas itin žiauriai yra tada, kai sveikata sunkiai sutrikdoma itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų sunkaus sveikatos sutrikdymo ypatumą. Sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, kuris nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją. Bylos duomenimis, A. L. A. Z. peiliu padarė pjautinius sužalojimus krūtinės ląstoje, kairėje kirkšnyje 4 trauminių poveikių įtakoje. Pripažįstant veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad sutrikdo nukentėjusiojo sveikatą itin žiauriai. Atsižvelgdamas į suduotų smūgių skaičių, padarytų kūno sužalojimų pobūdį, smurto intensyvumą, nusikaltimui panaudotą įrankį ir tai, kad sužalojimai buvo padaryti spontaniškai, per labai trumpą laiką, pripažintina, kad A. L. neturėjo specialaus tikslo ir nesiekė A. Z. sužaloti itin žiauriai, t.y. nustatytos aplinkybės kuriomis buvo A. Z. sunkiai sutrikdyta sveikata, neperžengia paprasto (nekvalifikuoto) sunkaus sveikatos sutrikdymo ribų, todėl kvalifikuojanti aplinkybė „itin žiauriai“ iš jo kaltinimo šalintina ir jo veika perkvalifikuotina iš BK 135 str. 2 d. 6 p. į BK 135 straipsnio 1 dalį. Iš kaltinimo šalintina atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, t.y. su D. G. ir A. B..

Be to, nustatyta, kad kaltinamasis A. L., ne tik padarė pjautinius sužalojimus A. Z., bet kartu su kitais kaltinamaisiais D. G. ir A. B., prieš jį vartojo smurtą, suduodami rankomis, lazda, spardydami lauke, prie automobilio bei jį tęsė namo viduje jam gulint lovoje ( po to, kai jam jau buvo padaryti pjautiniai sužalojimai, t.y. sunkiai sutrikdyta sveikata), o taip panaudojo smurtą prieš tuo metu virtuvėje buvusį nukentėjusįjį P. Z.. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad A. Z. buvo padaryta poodines kraujosruvas abiejų smilkinių srityse, kairiame žaste, junginės kraujosruvą kairėje akyje, odos nubrozdinimus nosies srityje, abiejuose dilbiuose, nugaroje, muštines žaizdas viršutinėje ir apatinėje lūpose, viršutinio dešinės pusės I-o danties nuskėlimą, paviršinius odos įdrėskimu krūtinės ląstos ir pilvo srityse, bei abiejose blauzdose ir šiais sužalojimais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o P. Z. padaryta pjautinės žaizdos dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, odos nubrozdijimai viršugalvyje, odos įdrėskimai kairiame žąste ir kairiame dilbyje ir tokiu būdu jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymą. Visi kaltinamieji pripažįsta, kad po to, kai A. Z. buvo sužalotas peiliu, visi trys atėjo į namų vidų ir vartojo prieš jį smurtą, suduodami rankomis, kumščiais spardydami, suduodami jam lazda. Nors kaltinamieji nurodo, kad jie visi į namo vidų ėjo pasiimti iš M. V. automobilio raktelių, tačiau tai paneigia liudytojas M. V., kuris nurodė, kad kaltinamieji, įeidami į vidų, jį sutiko tarpduryje, tačiau raktelių neprašė. Tai pripažino ir kaltinamasis A. L., kuris nurodė, kad sutikę M. V., jį tik stumtelėjo, tačiau raktelių neprašė, be to, nustatyta, kad A. L. su savimi turėjo beisbolo lazdą, kurią ir panaudojo vartodami smurtą prieš nukentėjusiuosius. Byloje nenustatyta kaltinamųjų susitarimas dėl konkrečių smurto veiksmų panaudojimo prieš nukentėjusiuosius, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamieji ateidami į vidų turėjo tikslą panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį A. Z. su kuriuo buvo įvykęs prieš tai konfliktas kieme ir kuris reikalavo juos išvažiuoti iš sodybos. Bylos įrodymais nustatyta, kad tik įėjus į vidų, kaltinamasis A. L., virtuvėje sudavė nukentėjusiajam P. Z. beisbolo lazda 2-3 kartus, o taip pat padarė jam pjautinius sužalojimus dešiniame dilbyje. Kaltinamasis A. L. pripažįsta, kad tik įėjęs beisbolo lazda sudavė virtuvėje buvusiam nukentėjusiajam P. Z. dėl to, jog jis išdaužė jo automobilio langus, kiti kaltinamieji nepripažįsta, kad vartojo smurtą prieš P. Z.. Teismas pripažįsta, kad P. Z. pjautinius sužalojimus padarė A. L., nes tai patvirtino ir nukentėjusysis P. Z.. A. L. nurodė, kad pjautinių sužalojimų P. Z. nepadarė, tačiau byloje negauta duomenų, kad kiti kaltinamieji prieš jį būtų vartoję smurtą, be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Byloje nėra kitų duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamieji D. G. ir A. B. vartojo smurtą prieš Zadlavičių, ar pritarė A. L. tokiems veiksmams. Iš A. L. parodymų matyti, kad ketinimas pavartoti smurtą prieš P. Z. susiformavo staiga, kai jis tik įėjęs pamatė P. Z., stovintį virtuvėje, jis turėjo ir dingstį vartoti smurtą prieš šį nukentėjusįjį, nes prieš tai jis buvo išdaužęs jo automobilio langus, todėl nenustačius, kad A. L. buvo susitaręs su kitais kaltinamaisiais vartoti smurtą prieš P. Z. ir nesant duomenų, kad jie pritarė tokiems A. L. veiksmams, D. G. ir A. B. iš kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. dėl nukentėjusiojo P. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Bylos įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji A. L., D. G., A. B. vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. Z. lauke bei namo viduje, padarydami jam dėl pavartoto smurto nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamieji vartojo smurtą prieš A. Z. veikdami bendrininkų grupėje, matydami vieni kitų veiksmus ir tam pritardami, todėl net ir nenustačius kiek konkrečiai kiekvienas iš jų sudavė smūgių nėra esminis kriterijus, siekiant pripažinti kaltinamuosius padarius nusikalstamą veiką, nes kaltinamųjų atsakomybę lėmė ne kiekvieno iš jų suduoti smūgiai, o bendros nusikalstamos veikos pasekmės, t.y. A. Z. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas ir kaltinamųjų A. L., D. G., A. B. veika dėl A. Z. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo atitinka LR BK 140 str. 1 d.(kaltinamiesiems apie galimybę jų veiką kvalifikuoti pagal švelnesnį BK straipsnį teisminio nagrinėjimo metu buvo pranešta ir jie dėl to savo poziciją išreiškė).

Kaltinamieji A. L., D. G. bei A. B. nurodė, kad jie pavartojo smurtą prieš A. Z. dėl to, kad jis su savimi turėjo ginklą ir juo grasino visus iššaudyti, tačiau šių jų parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl atmestini ir vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį, pateisinant savo neteisėtus nusikalstamus veiksmus. Nukentėjusysis A. Z. nuo ikiteisminio tyrimo nepripažino, kad turėjo šaunamąjį ginklą ir juo grasino kaltinamiesiems, nurodė, kad muštynių su kaltinamaisiais metu galėjo būti paėmęs ilgą pagalį, nukentėjusysis P. Z. taip pat nurodė, kad šaunamojo ginklo sodyboje nei jis nei jo sūnus A. Z. neturėjo.

A. L. teisme nurodė, kad jis, sėdėdamas automobilyje, matė, kaip A. Z. išėjo iš namo su daiktu panašiu į šautuvą ir priėjęs prie automobilio grasino visus iššaudyti, pro automobilio langą matė kaip jis A. B. šį daiktą, panašų į šautuvą buvo įrėmęs į kaktą. Vėliau A. Z. su ginklu stovint netoli automobilio ir reikalaujant išvažiuoti, jis išlipęs jam įdūrė peiliu. D. G. parodė, kad jis matė, kaip A. Z. su šautuvu ėjo link automobilio ginklą, grasindamas visus iššaudyti ir A. Z. priėjus prie A. L., sėdinčio automobilyje, A. L. išlipo iš automobilio ir sugrįžęs sakė, kad įdūrė jam peiliu, prieš tai jis buvo įrėmęs A. B. ginklą į kaktą. A. B. parodė, kad apie tai, kad A. Z. kieme turi šautuvą, jis sužinojo iš D. G., kai jis kruvinas įlipo į automobilį. Tada jis išlipo iš automobilio ir A. Z. jam prieš kaktą įrėmė šautuvą, sakydamas, kad visus iššaudys, tačiau pakluso jo prašymui nepanaudoti ginklo. A. Z. nuleidus ginklą, jis įsėdo į automobilį. Vienu metu A. L. išlipo iš automobilio ir greitai sugrįžo, o važiuojant į namus pasakė, kad išlipęs jis perdūrė A. Z.. Nukentėjusysis P. Z. parodė, kad sūnus A. Z. po sužalojimo peiliu, ėjo į vidų, laikydamasis abiem rankomis už pilvo, jam krito žarnos, todėl neįtikėtina, kad jis dar galėjo neštis su savimi ir ginklą, kuriuo grasino, be to, tuo metu kaltinamieji be grėsmės sau, jau galėjo paimti iš sužeisto nukentėjusiojo A. Z. ginklą. A. L. nurodo, kad jis šautuvo gerai nematė, o apie tai, kad jis turi ginklą suprato iš jo grasinimo iššaudyti, kaltinamieji D. G. ir A. B. nors tariamą ginklą matė iš arti, tačiau tiksliai jo apibūdinti negalėjo. Tuoj po A. Z. sužalojimo, P. Z. išbėgo kviesti greitosios med. pagalbos ir į namus sugrįžo su greitosios med. pagalbos darbuotojais bei policijos pareigūnais, todėl nukentėjusieji neturėjo galimybės paslėpti ginklą, įvykio vietą apžiūrėję pareigūnai ginklo nerado. Tai, kad įvykio metu nukentėjusieji turėjo ginklą nepatvirtino ir kartu su kaltinamaisiais atvykęs ir namo viduje buvęs liudytojas M. V., kuris pasiliko įvykio vietoje ir tada kai kaltinamieji iš įvykio vietos išvyko, o nukentėjusysis P. Z. greitosios med. pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę. Tą pačią dieną, 18.30 val. policijos pareigūnai atlikto papildomą įvykio vietos apžiūrą, tačiau šaunamojo ginklo nerado. Kaltinamieji visi kartu išvyko iš įvykio vietos, todėl dar iki jų sulaikymo turėjo galimybę tarpusavyje susitarti dėl jų iškeltos versijos - nukentėjusysis A. Z. grasino jiems šaunamuoju ginklu ir dėl to jie panaudojo smurtą jie, todėl ši jų versija atmestina, kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant palengvinti savo padėtį. Įvykio vietoje peilis, kuriuo buvo sužalotas A. Z. nerastas, A. L. pripažįsta, kad peilį išmetė, tačiau tikslios vietos nurodyti negalėjo, peilis nesurastas, tačiau išvykęs iš įvykio vietos A. L. turėjo galimybę jį paslėpti.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš kaltų asmenų 3274,87 eurų (11307,48 Lt) turėtų išlaidų dėl P. Z. ir A. Z. gydymo sveikatos priežiūros įstaigose: 16.67 Eur (57,57 Lt ) už P. Z. gydymą dėl patirtos traumos, už A. Z. gydymą ligoninės stacionare nuo 2014-08-07 iki 2014-08-18 3258.20 Eur(11249,91 Lt).

Nukentėjusysis A. Z. prašo priteisti 86.88 Eur (300 Lt) turtinės žalos, kurią sudaro: įvykio metu buvo suplėšyti jo šortai 28,96 Eur (20 Lt ) vertės, apatinės kelnaitės 5,79 Eur (20 Lt) vertės, sugadintos šlepetės 5.79 Eur (20 Lt) vertės. Be to, jis turėjo kelionės išlaidų, nes važiavo į gydymo bei į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl apklausos, kurios sudaro 5,21 Eur (18.69 Lt). A. Z. nurodo, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo jis patyrė daug skausmo, nepatogumus, jam buvo atliktos kelios operacijos. Iki įvykio jis dirbo miške įvairius fizinius darbus, tačiau šiuo metu negali dirbti sunkesnių darbų, nes dėl patirtų sužalojimų jam skauda pilvą, dėl to sunku susirasti darbą, todėl dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, fizinio skausmo, bei nepatogumų prašo priteisti 18825, 30 Eur (65 000 Lt).

Nukentėjusysis P. Z. prašo priteisti 23,16 Eur (80 Lt) už išdaužytą virtuvės langą ir apgadintą rėmą bei už telefono sudaužymą 52,13 Eur (180 Lt), viso prašo priteisti 75,29 Eur ( 259,96 Lt).

Civiliniai ieškiniai tenkintini.

Nukentėjusiojo A. Z. turtinę žalą sudaro išlaidos įvykio metu sugadintų drabužių, šlepečių vertė, o taip pat kelionės išlaidos, kurių dalį nukentėjusysis pagrindė kvitais, čekiais (4 t., b. l. 56), jos yra nedidelės, realios, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl priteistinos. Nukentėjusysis A. Z. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, jis buvo keletą kartų operuojamas, būdamas jauno amžiaus neteko dalies darbingumo. Šioje byloje dėl sunkaus nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. L. veiksmais, kuriais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. Z. sveikata. Šie padariniai atsirado dėl A. L. nusikalstamais veiksmais padaryto tyčinio nusikaltimo, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis BPK 109, 115 str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl 18825, 30 Eur (65 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo atitinka CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. A. L. po nukentėjusiojo sužalojimo nesuteikė jokios pagalbos, nesistengė sumažinti padarytos žalos, neatlygino jokios žalos. Jis neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau yra dar tokio amžiaus, kad turi realią galimybę dirbti ir atlyginti prašomą žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis išdėstytais kriterijais, besiformuojančia teismų praktika, ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Nukentėjusiojo P. Z. žalą sudaro išdaužto lango stiklas ir apgadinto lango rėmas, kurių atstatymas kainavo 75,25 eurus, o taip pat sudaužyto prie lango ant stalo buvusio telefono aparato, kurį padovanojo M. V., vertė, kuri sudaro 52,13 Eur. D. G. pripažino, kad įvykio metu įeinant į P. Z. namo vidų, jis tyčia išdaužė lango stiklą ir tuo pačiu galėjo numesti ir sudaužyti telefono aparatą, buvusį ant stalo prie lango. Padaryta žala nėra didelė, yra reali, todėl priteistina iš šią žalą padariusio kaltinamojo D. G. Asmenys, kurių tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 str.). Nustatyta, kad nukentėjusiajam P. Z. dėl padaryto sužalojimo buvo suteiktos medicininės paslaugos, o nukentėjusysis A. Z. dėl 2014-08-07 patirto sveikatos sutrikdymo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už jam suteiktas paslaugas buvo išmokėta 3274,87 Eur (11307,48 Lt ) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo A. L. išlaidas, kurias turėjo Valstybinė ligonių kasa gydant A. Z. ir P. Z. (CK 6.279 str., Sveikatos draudimo įstatymo 27 str.).

Nukentėjusįjį A. Z. teisme atstovavo advokatas I.Ruželė, jis konsultavo, ruošė dokumentus teismui dėl civilinio ieškinio ir jam už atstovavimą sumokėta 950 Eur. Tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas (b. l. 158, 4 t.), todėl iš kaltinamųjų lygiomis dalimis išieškotinos nukentėjusiojo išlaidos, turėtos atstovo paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Teisminio proceso metu nukentėjusiesiems ir liudytojui buvo atlygintos iš teismo lėšų kelionės į Panevėžio apygardos teismą išlaidos: P. Z. buvo išmokėta 76,17 Eur A. Z. – 24,17 Eur, liudytojui M. V. - 9,44 Eur, todėl nurodytos išmokėtos sumos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų (BPK 105 str. 1,3 d.). Dėl D. G. neatvykimo į teisiamąjį posėdį be pateisinamų priežasčių buvo atidėtas teismo posėdis 2015-11-05, todėl jis privalo atlyginti valstybei, išmokėtą iš teismo lėšų 20,96 Eur kelionės išlaidų atvykusiam į 2015-11-05 teismo posėdį nukentėjusiajam P. Z. (BPK 105 str. 4 d.).

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos A. B. išlaidų (220,02 Eur) ir D. G. (86,85 Eur) priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. 2015-04-04 teismo nutartyje (b.70-71, 4 t.) teismas atiduodamas baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nusprendė, kad dėl galimų kaltinamųjų gynybos prieštaravimų yra privalomas gynėjų dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme, todėl buvo pranešta tarnybai, kad jiems būtų paskirti gynėjai, t.y. buvo nurodyta, kad gynėjų dalyvavimas yra privalomas, tai reiškia, kad kaltinamųjų galimybės atsisakyti gynėjo buvo apribotos. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo (nuteistojo) valios, laikomasi ir teismų praktikoje (LAT 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014,) Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes.

A. L. padarė 3 tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu iš kurių dvi nesunkios (BK 11 str. 3 d.) ir viena sunki (BK 11 str. 5 d.). Jis baustas vieną kartą administracine tvarka už KET pažeidimą, nedirbo, darbo biržoje neregistruotas (b.l.134, 3 t.) visas tris nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarytoms veikoms, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.( dėl A. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo) padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 str. 1 d. 1,9 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bausmė A. L. gali būti mažinama ar skiriama kita bausmės rūšis, kaltinamasis padarytos žalos neatlygino, prieš šią nusikalstamą veiką A. L. buvo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje už kurią nubaustas 2014-12-08 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 6 MGL (151 Eur) bauda, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2014-12-08 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis BPK 63 str. 4, 9 d.

D. G. praeityje neteistas, nebaustas, padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su smurto panaudojimu, jo veika priskiriama prie nesunkų (BK 11 str. 3d.), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje, jis nedirba, todėl bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam laisvės apribojimo bausmę.

A. B. neteistas, baustas 3 kartus administracine tvarka, padarė tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su smurto panaudojimu, jo veika priskiriama prie nesunkų (BK 11 str. 3d.), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje, jis nedirba, todėl bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti A. L. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 140 str.1 d.(dėl A. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo), 140 str. 1 d. (dėl P. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir nuteisti jį pagal BK 135 str. 1 d. jį laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 140 str. 1 d. (dėl A. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 140 str. 1 d. (dėl P. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1,5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. šią bausmę subendrinus su 2014-12-08 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme visiško sudėjimo būdu, paskirti galutinę bausmę, laisvės atėmimą 5 metams su 6 MGL (151 Eur) bauda. Laisvės atėmimo bausmę A. L. skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 30 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. Kardomąją priemonę suėmimą A. L. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš A. L. A. Z. 86.88 Eur turtinės ir 18825, 30 Eur neturtinės žalis, viso 18912,18 Eur.

Priteisti iš A. L. 3274,87 Eur Panevėžio teritorinei ligonių kasai už suteiktas nukentėjusiesiems medicinines paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose.

Pripažinti D. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d.(dėl A. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. b) p. ir 66 str. pritaikius bausmių keitimo nuostatas laikyti, kad D. G. atliko 88 laisvės apribojimo dienas.

Kardomąsias priemones D. G. rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. G. pagal BK 135 str. 2 d. 6 p. ir 140 str. 1 d.(dėl P. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti iš D. G. 75,29 Eur P. Z. už išdaužtą langą ir nepataisomai sugadintą telefono aparatą.

Priteisti iš D. G. 20,96 Eur valstybei proceso išlaidų už apmokėtas kelionės išlaidas P. Z. 2015-11-05.

Pripažinti A. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d.(dėl A. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. b) p. ir 66 str. pritaikius bausmių keitimo nuostatas laikyti, kad A. B. atliko 4 laisvės apribojimo dienas.

A. B. pagal BK 135 str. 2 d. 6 p. ir 140 str. 1 d.(dėl P. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo) išteisinti, nes nepadaryta veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. B. panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš A. L., D. G., A. B. po 316,66 Eur iš kiekvieno nukentėjusiajam A. Z. už jo turėtas atstovavimo išlaidas.

Priteisti iš A. L., D. G., A. B. po 11,20 Eur iš kiekvieno valstybei proceso išlaidų, turėtų dėl kelionės išlaidų apmokėjimo nukentėjusiajam A. Z. ir liudytojui M. V..

Priteisti iš A. L. 55,21 Eur valstybei proceso išlaidų dėl kelionės išlaidų apmokėjimo P. Z..

Daiktinius įrodymus: dvi gipsines padangų pėdsako išliejas, mikrodaleles paimtas automobilyje, saugomus 3 vokuose, nuorūkas, saugomas 3 vokuose, stiklo šukių pavyzdžius, biologinį pėdsaką, daktiloplokšteles su rankų pirštų pėdsakais, saugomus 2 vokuose, grūdinto stiklo šukių pavyzdžius, saugomus voke, 16 nuorūkų, saugomų 1 voke, stiklo šukę nuo lango, saugomą voke, biologinį pavyzdį, saugomą voke, 11 tuščių plastmasinių butelių, sudaužytą iš P. Z. išimtą telefono aparatą, laikomą voke, A. B. drabužius, šlepetes, sulenkiamą peilį, peilį su nulaužta geležte, sunaikinti.

Gražinti D. G. iš jo išimtus drabužius (šortus, sportinį švarkelį, marškinėlius), gumines šlepetes.

Gražinti A. L. iš jo paimtus drabužius (marškinėlius, šortus), šlepetes.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamajam A. L. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme.